Tik pradėjusi lankyti mokyklą, Rasa Vilutienė pradėjo svajoti, kad ateityje taps mokytoja. Tokį norą mergaitei įskiepijo autoritetu jai buvusi jos pradinių klasių mokytoja, o vėliau svajonė neblėso. Baigusi mokyklą, Rasa stojo į tuometinį Pedagoginį institutą Šiauliuose. „Pasirinkau pradinių klasių mokytojos specialybę. Sėdėti nuobodžiose paskaitose nelabai patiko, tačiau kai prasidėjo pedagoginė praktika, supratau, kad tikrai esu savame kelyje. Pajaučiau, kad mokiniai mane myli, man nesunku su jais sutarti. Geriausia mano mokytoja ir patarėja tapo mano anyta, kurios klasėje ir atlikau ne vieną praktiką, o vėliau daug metų dirbome vienoje mokykloje“, – prisiminė mokytoja Rasa.
Pajaučiau, kad mokiniai mane myli, man nesunku su jais sutarti.
Didžiausias įkvėpimas dirbti, pasak pedagogės, jai yra vaikai. „Vaikai visais laikais yra vaikai. Jie smalsūs, judrūs, nori viską žinoti, nenustygsta vietoje, reikalauja daugiau žaidimų, jiems patinka tyrinėti ir atrasti. Seniau vaikai buvo labiau susikaustę – turėjo mažiau priemonių, visi vienodus vadovėlius, buvo mažiau įvairovės, daugiau baimių. Dabartiniai vaikai drąsūs, turintys daugiau žinių, gebantys naudotis informacinėmis technologijomis, dažnai galintys atlikti kelis darbus vienu metu, tuo dažnai stebinantys mokytojus“, – į tai, kad mokymosi procesas gali būti ir abipusis, dėmesį atkreipė pedagogė.
Turi būti universalus
„Pradinių klasių mokytojas turi būti labai universalus. Toks mūsų didžiausias pranašumas prieš bendrojo ugdymo mokytojus. Juk mes ne tik mokome taisyklingai rašyti, raiškiai skaityti ar skaičiuoti, bet ir šokame, dainuojame, piešiame bei sportuojame. Nuolat turime tobulėti, stengtis koja kojon žengti su naujovėmis. Deja, naujovės, o kartu ir mūsų mokiniai dažnai mus lenkia. Juk jie yra šio pasaulio čiabuviai, o mes ateiviai“, – juokaudama kalbėjo mokytoja.
Pasak jos, į šių dienų mokyklą vis intensyviau veržiantis naujosioms technologijoms, labiausiai mokyklai šiandien reikia jaunų, aktyvių ir atsidavusių pedagogų.
Mokytojos Rasos manymu, didžiausias uždavinys ir iššūkis mokytojui – tinkamai pasiruošti pamokai. „Turime gausybę informacijos, kompiuterius, išmaniąsias lentas, skirtingus komplektus vadovėlių, priemonių, todėl taikome inovatyviuosius ugdymo metodus. Atnaujiname ir senuosius mokymo būdus, naudojame informacines technologijas, nes šiuolaikiniams mokiniams svarbi dinamika. Mokymo procesas neturi būti nuobodus, viena veikla turi keisti kitą“, – apie pradinukų mokymo ypatumus kalbėjo mokytoja.
Labiausiai mokyklai šiandien reikia jaunų, aktyvių ir atsidavusių pedagogų.
Mokykloje nėra skambučių
Pradinių klasių mokytoja atkreipė dėmesį, kad šiais laikais itin svarbu taikyti integruotą ugdymą. „Naudoju integruotus vadovėlius, todėl mano klasėje ir visoje mokykloje nėra skambučių. Viena pamoka persipina su kita, nėra aiškių ribų tarp pamokų. Mokiniams ir man labiausiai patinka projektinė veikla, kai dirbame visai be vadovėlių, atliekame tyrimus, naudojamės papildomais šaltiniais, mokiniai ruošia individualius ar grupinius pristatymus“, – pasakojo Rasa.
Kartu su mažaisiais mokiniais pedagogė dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose projektuose – mokytojai ne kartą yra tekę būti įvairiose užsienio šalių mokyklose, stebėti darbą, semtis patirties, o vėliau ir ja dalintis su Lietuvos mokytojais seminarų metu.
„Labiausiai žavi Skandinavijos šalių patirtis. Begalinis pasitikėjimas mokytojais, jų profesionalumas, ramybė ir harmonija mokykloje. Labai norisi to palinkėti visiems Lietuvos mokytojams“, – sako Šiaulių Centro pradinės mokyklos mokytoja R.Vilutienė.
lgalaikiam mokytojų kvalifikacijos tobulinimui ir naujų specialistų pritraukimui į švietimą skiriamos 2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijos.
