Programa atveria pažinimo ir mokymosi galimybes užsienyje žmonėms visais jų gyvenimo tarpsniais. „Erasmus+“ tampa vis prieinamesnė ir tiems, kas patiria trukdžių, dėl kurių negali išvykti formaliai ir neformaliai mokytis svetur. Siekiama atliepti žmonių poreikius, suteikti teisę į mokymąsi kuo didesniam žmonių skaičiui ir reaguoti į šiandienos aktualijas – pavyzdžiui, leisti jaunimui derinti darbą su studijomis, suteikti papildomą paramą mokytis auginantiems vaikus.
Naudingos patirtys
„Erasmus+“ švietimo ir mokymo bei sporto sritis administruojančio Švietimo mainų paramos fondo direktorės pavaduotoja Gražina Kaklauskienė tikina, kad sukrečiančių pokyčių metais norint atverti švietimo ir mokymosi galimybes Europoje teko įdėti daug darbo, tačiau tai – tik moko, užgrūdina ir stiprina. Tą įrodo ir patirtis, įgyta per COVID-19 pandemiją.
„Mobilumo programas labai paveikė COVID-19 pandemija, nes buvo apribotas judėjimas tarp valstybių. 2022 metais jau pradėjome atsigauti, judėjome prie įprastų mobilumo srautų, bet prasidėjo brutalus karas prieš Ukrainą. Greitai reaguoti mums padėjo ir per pandemiją išmoktos pamokos. Vasario 24 d., kai Rusija pradėjo barbarišką agresiją prieš taikią valstybę, bus minima Europos metraščiuose. Ta diena brėžia ir vienybės bei viso pasaulio solidarumo su Ukraina pradžią. „Erasmus+“ puoselėja humanistines vertybes, todėl nenuostabu, kad programa neliko abejinga ir reagavo labai greitai, nors joje dalyvauja per 30 valstybių. Sprendimų reikėjo labai greitų, nes jau kitą dieną po karo pradžios gavome užklausų, kaip programa galėtų padėti žmonėms, kurie bėga nuo karo“, – apie reakciją į staiga pasikeitusią geopolitinę padėtį kalbėjo pašnekovė.
Ukrainiečiams – išskirtinės sąlygos
Pašnekovė pasakoja, kad visos Europos mastu buvo labai intensyviai dirbama, kad programa taptų visiškai prieinama Ukrainos piliečiams, kad būtų kuo mažiau barjerų juos priimant į visas ugdymo grandis – nuo bendrojo ugdymo mokyklų iki suaugusiųjų švietimo institucijų. Atsižvelgiant į tai, kad Ukraina nėra Europos Sąjungos valstybė, jai buvo suteiktos išskirtinės sąlygos.
„Ukrainiečių, kurie atvykdavo į Lietuvą be jokių dokumentų, mokymo institucijos buvo sugriautos, taigi jų studijos negalėjo būti greitai patvirtintos ir pan. reikėjo taisyklių lankstumo, siekiant įtraukti juos į programą. Vis dėlto mums pavyko prisitaikyti ir tuo džiaugiamės, nes šiandien Ukrainos piliečiams pasiekiamos yra visos „Erasmus+“ galimybės, – kalbėjo G. Kaklauskienė.
Nuo karo pradžios „Erasmus+“ dotacijos buvo suteiktos beveik 300 ukrainiečių, esančių Lietuvoje. G. Kaklauskienė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje yra pasikeitęs studentų ir dėstytojų iš Ukrainos santykis. Anksčiau pagal programą atvykdavo daugiau dėstytojų, o dabar – daugiau studentų. Taip yra todėl, nes dalis dėstytojų liko arba mokyti šalyje likusių tautiečių, arba atlikti savo prievolės – ginti šalį.
„Erasmus+“ jaunimo sritį administruojančios Jaunimo reikalų agentūros Tarptautinės jaunimo politikos skyriaus vedėja Loreta Eimontaitė atkreipė dėmesį, kad karas Ukrainoje įvairiais aspektais palietė ir jaunimo veiklas už mokyklų ribų. Ukrainoje jaunimo mainai ar kitos su neformaliuoju jaunimo ugdymu susijusios veiklos vykti jau negalėjo, todėl buvo operatyviai imtasi alternatyvų paieškų ir kitų sprendimų.
Dalis organizacijų pakeitė partnerius, nes partneriai iš Ukrainos atsisakė dalyvauti. Vis dėlto dalis projektų kaip tik ir įvyko būtent su partneriais iš Ukrainos. Jaunuoliai ir su jaunimu dirbantys žmonės atvyksta į Lietuvoje įgyvendinamas veiklas – jaunimo mainus, jaunimo darbuotojų mobilumo projektus.
„Partneriai iš Ukrainos ir projektų vykdytojai tvirtina, kad svarbi ne tik humanitarinė šaliai teikiama pagalba, kuri yra labai reikalinga ir vertinama, bet ir pilietinės visuomenės palaikymas – nevyriausybinių organizacijų stiprinimas, jaunuolius buriančių žmonių palaikymas, jų kompetencijų ugdymas ir emocinė parama. Tai irgi labai svarbi pagalba, padedanti išgyventi karą“, – komentavo L. Eimontaitė.
Atvira visiems
Vienas iš „Erasmus+“ prioritetų – įtrauktis. Švietimo darbuotojai ir besimokantys asmenys, kurie yra nepalankioje padėtyje dėl savo sveikatos, socialinių, ekonominių, kultūrinių ar kitų kliūčių, skatinami sudalyvauti programoje. „Tyrimai rodo, kad „Erasmus+“ mobilumas suteikia įvairių privalumų, pavyzdžiui, didina pasitikėjimą, padeda įsidarbinti ar užmegzti santykius. Taigi, labai svarbu, kad programoje dalyvauja vis daugiau asmenų, kurie švietimo sistemoje patiria įvairių sunkumų, – teigia Švietimo mainų paramos fondo stebėsenos koordinatorė Laura Jurkuvėnienė.
Per pastaruosius metus programa kūrė platesnį supratimą apie tuos, kurie gali būti laikomi mažiau galimybių turinčiais asmenimis. Daugumai aukštųjų mokyklų programa padėjo išsigryninti mažiau galimybių turinčių asmenų grupes. Į jas pateko ne tik negalią turintys, bet ir mažesnes pajamas gaunantys, vaikus auginantys ar kiti studentai. Šios grupės naudojasi papildoma „Erasmus+“ įtraukties dotacija ir kita individualia pagalba. Finansinės paskatos yra veiksmingos, nes pastebėjome, kad „Erasmus+“ projektuose atsiranda didesnė dalyvių įvairovė.
Kitas svarbus pasiekimas – programa tapo lankstesnė, labiau prisitaikanti prie asmenų ir organizacijų poreikių. Pirma, „Erasmus+“ siūlo įvairius mobilumo formatus – ne tik fizinį (kai faktiškai išvykstama iš šalies), bet ir virtualų (kai dalį ar visą mobilumo laiką dalyvaujama nuotoliniu būdu). Antra, atsirado daugiau galimybių rinktis įvairios trukmės vizitus (pavyzdžiui, 2 dienų) ar netgi išvykti į parengiamąjį vizitą. Kaip ir anksčiau, galima dalyvauti kartu su lydinčiu asmeniu ar pasinaudoti specialia kalbine parama (pavyzdžiui, gestų kalbos vertėju). Galiausiai, programa tapo atviresnė ne tik dalyvių, bet ir organizacijų įvairovei: daugiau kvietimų teikti paraiškas, daugiau galimybių pasirinkti projekto struktūrą ir apimtį, daugiau paramos organizacijoms, kurios yra programos naujokės.
„Pandemija, karas ir nauja „Erasmus+“ įtraukties bei įvairovės politika mus paskatino daugiau dėmesio skirti mažiau galimybių turintiems asmenims. Regis, daug pastangų įdėjome tam, kad mobilumas būtų patrauklesnis, prieinamesnis kelioms žmonių grupėms – bet galiausiai pamatėme, kad programa tapo geresnė visiems. Galvoje turiu ne tik naujas finansines paskatas ar įvairesnes mobilumo formas, bet ir tam tikras projektų administravimo praktikas. Įtraukties iniciatyvos programai leido gerokai patobulėti“, – teigia Laura Jurkuvėnienė.
Išgirdo jaunimą
Jaunimas – viena labiausiai pandemijos paveiktų grupių, todėl 2022-ieji Europoje ir Lietuvoje buvo dedikuoti jauniems žmonėms. Jaunimo reikalų agentūra siekė sukviesti jaunus žmones, įtraukti juos į teigiamas iniciatyvas ir taip mažinti pandemijos padarinius bei skatinti visų jaunų žmonių pilietiškumą.
2022-aisiais siekta ir kuo daugiau dėmesio skirti mažiau galimybių turinčiam, sudėtingomis sąlygomis gyvenančiam ar pažeidžiamoms grupėms priklausančiam jaunimui. Siekta suteikti jauniems žmonėms daugiau kompetencijų socializuotis, įgalinti dalyvauti tiek švietime, tiek kitose veiklose.
„Tai buvo išskirtiniai metai, sudarę galimybę jauniems žmonėms iš tiesų aktyviai įsitraukti į įvairius renginius, pasisakyti, tobulėti kaip asmenybėms regioniniu ir nacionaliniu lygiu. Įtraukti buvo jaunuoliai ir turintys negalią, ir iš vaikų globos namų, ir tie, kurie turi elgesio sutrikimų ar patiria kitų sunkumų – stengtasi aprėpti kuo daugiau jaunuolių iš skirtingų grupių. Džiaugiamės, kad per tas veiklas pavyko prijungti jaunuolius, kurie įprastai neįsitraukia į pilietiškas veiklas, abejingiau žiūri ir į mobilumo galimybes. Manau, kad tai nulėmė labai patraukli forma – darėme renginius atvirose vietose. Aplankėme dešimt miestų: Naująją Akmenę, Tauragę, Alytų, Marijampolę, Jonavą, Palangą, Šiaulius, Telšius, Visaginą, Vilnių. Jauni žmonės aktyviai įsitraukė į visas veiklas“, – pabrėžė L. Eimontaitė.
Pasak pašnekovės, Jaunimo metų Lietuvoje sėkmės paslaptis – įvairus veiklų ir renginių spektras. Jaunuoliai galėjo įsitraukti į dirbtuves, koncertus, buvo atvykę influenceriai, humoristai. Per metus trukusius renginius organizatoriams per įvairias medijas pavyko pasiekti apie 800 000 žmonių. Anot L. Eimontaitės, rengėjai galėjo juos pažinti, apčiuopti jų poreikį – paklausti, ko jaunuolių akimis trūksta miestui, regionui, kaip jie mato ateitį.
„Pandemija, karas parodė, kad nevyriausybinis sektorius, jaunimo srityje veikiančios organizacijos lanksčiai prisitaikė prie esamų sąlygų, proaktyviai reaguoja į susidarančias aplinkybes, imasi naujų iniciatyvų, ieško sprendimų, kurie būtų naudingi bendruomenei. Esamame kontekste dar labiau sustiprėjo supratimas, kaip svarbu stiprinti organizacijas, telkti jaunuolius ir ugdyti laisvės ir demokratines vertybes, skatinti jaunų žmonių dalyvavimą pilietiniame gyvenime, solidarumą, žmogaus teisių užtikrinimą. Nors Lietuvos ir Europos jaunimo metai eina į pabaigą, norisi tikėti ir mums visiems prisidėti, kad jauni žmonės ir ateinančiais metais būtų tiek pat girdimi, matomi, turėtų tiek galimybių įsitraukti ir dalyvauti, kartu diskutuoti apie bendruomenei svarbius sprendimus ir norimus pokyčius“, – sakė L. Eimontaitė.
Daugiau iš finalinio renginio skelbiama čia.
