36 savivaldybės jau nusprendė, kaip keis mokyklų tinklus

Naujas mokyklų tinklo kūrimo taisykles Vyriausybė patvirtino praėjusių metų gruodį.

Dauguma savivaldybių, atsižvelgdamos į jas, jau parengė savo mokyklų tinklo pertvarkos planus.

„36 savivaldybės pasitvirtino tinklo pertvarkos planus, kurie atitinka naująsias taisykles. Dar 24 planuoja tą padaryti“, – trečiadienį per Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį teigė viceministras R.Skaudžius.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Ramūnas Skaudžius

Jis teigė, kad šių metų biudžete mokyklų tinklo tvarkymui Lietuvoje numatyta 14 mln. eurų.

„Iš kurių 6 mln. eurų – pavėžėjimui ir 5 mln. eurų – savivaldybių tinklo stiprinimo iniciatyvų skatinimui“, – pažymėjo viceministras.

Dar 3 mln. eurų planuojama skirti mokytojų personalo atnaujinimui – jų pasitraukimui ir pritraukimui.

Tvirtinat naujas mokyklų tinklo taisykles, nuo kitų mokslo metų nuspręsta nebeleisti jungti 5–8 klasių, taip pat nebebus leista jungti daugiau nei dviejų pradinukų klasių.

Jungtinių klasių, pasak R.Skaudžiaus, turi 50 savivaldybių: 2442 vaikai mokosi jungtinėse 1–4 klasėse, 1263 vaikai – 5–8 klasėse.

„Tikėtina, tų mokinių jungtinėse klasėse išliks ir pradiniame ugdyme, bet tikrai ženkliai sumažės“, – teigė viceministras.

Jo pateiktais duomenimis, mokyklose, kurios turi iki 120 mokinių, ūkio lėšos sudaro 49 proc. visų turimų lėšų, o kai mokinių daugiau kaip 450, ūkio lėšos sudaro 28 proc.

Viceministras pasakojo, jog tie mokiniai, kurie mokosi mažesnėse gimnazijos klasėse iki 30 mokinių, turi prastesnes sąlygas rinktis norimus dalykus, o ir mokytojų pareigybių skaičius pagal programas tokiu atveju yra mažesnis.

Didesnės gimnazijos klasės, kuriose daugiau kaip 31 mokinys, yra skeliamos į srautus ir tiek mokiniai, tiek mokytojai turi geresnes sąlygas.

Kai gimnazijos klasėse yra 12 – 20 mokinių, jose mokiniai, pasak R.Skaudžiaus, negali rinktis ne tik kai kurių dalykų, bet ir negauna kitų paslaugų.

Tampa aišku, kodėl mokyklose stringa prevencinės programos, nevykdomi projektiniai darbai.

„Tampa aišku, kodėl mokyklose stringa prevencinės programos, nevykdomi projektiniai darbai, nes visos lėšos skiriamos pagrindiniam ugdymui ir lėšų nelieka“, – kalbėjo viceministras.

Jo pateiktais duomenimis, yra 216 gimnazijų, kurios turi daugiau kaip 31 mokinį gimnazijos klasėse. Iš jų – 98 ilgosios gimnazijos ir nebūtinai kaimuose.

Yra 50 gimnazijų, kuriose veikla gimnazijos klasės su 21–30 mokinių. 43 iš jų kaimuose.

Ir yra 108 gimnazijos, kurių gimnazijos klasėse 12–20 mokinių. 93 iš jų yra kaimuose.

Pagal patvirtintas mokyklų tinklo taisykles, nuo kitų mokslo metų gimnazijose bus privalu sudaryti ne mažiau dvi trečias gimnazijos klases, išskyrus tautinių mažumų mokyklas arba jei gimnazija yra vienintelė savivaldybės teritorijoje ir pan.

Gimnazijose, kuriose leidžiama viena trečioji gimnazijos klasė rekomenduojama, kad joje būtų ne mažiau kaip 21 mokinys – nuo 2024-ųjų ši nuostata taps privaloma.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mokykla

Nuo 2026-ųjų, išskyrus minėtas išimtis, taip pat išimtis menų, sporto krypties įstaigoms, būtų reikalaujama sudaryti ne mažiau nei dvi trečiąsias gimnazijos klases, kuriose mokytųsi mažiausiai 31 mokinys.

Savivaldybės, pasak R.Skaudžiaus, dabar nereguliuoja mokinių srautų mokyklose.

„Yra pateiktas vienos iš savivaldybių pavyzdys, kad kas penktas gimnazistas rajono centre mokosi ne artimiausioje jam gimnazijoje. Labai dažnai jie suvežami į rajono centrą ir tokiu būdu nuskurdinamos rajono mokyklos. Tikrai savivaldybės turi galimybes, reguliuodamos rajonų centruose mokinių klasių komplektų skaičius, reguliuoti srautus ir regionuose toliau nuo centro“, – kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto viceministras.

Kas penktas gimnazistas rajono centre mokosi ne artimiausioje jam gimnazijoje.

Dalis savivaldybių priešinasi mokyklų tinklo reformai. Pasak jų, prievolė didinti gimnazijos klases yra nepagrįsta, o vykdant reformą sumažės mokytojų darbo krūviai.

Taip pat mokiniai esą turės daug laiko sugaišti važinėjimui į rajonų centrų mokyklas, kai galimybių mokytis šalia namų neliks.