Daugiau gyvybės
Reaguojant į demografinius pokyčius, nuo 2016 iki 2020 metų mokyklų skaičius Lietuvoje sumažėjo 176-iomis. Šie pokyčiai palietė ir Širvintų rajoną. Musninkų Alfonso Petrulio gimnazija šiandien turi dar keturis skyrius – Čiobiškio, Kernavės, Musninkų ir Vileikiškių.
Mokyklos direktorė Palmira Kvietkauskienė teigia, kad šiandien mokykloje verda įprastas gyvenimas – pokyčiai bendruomenės buvo priimti labai natūraliai, nes daugelis puikiai supranta padėtį, be to, su tėvais, mokytojais ir mokiniais buvo kalbėta, viskas aptarta.
„Mes vadovaujamės tokia patarle, pučiant permainų vėjams statome ne sienas, o vėjo malūnus. Taigi su tais pokyčiais susitvarkėme natūraliai. Mokinių skaičius kaimuose palaipsniui mažėja, klasės tampa jungtinės ir mokiniams ne tai, kad neįdomu, bet galiu teigti, kad ir nuobodu mokytis. Nebėra daug bendraklasių, nebėra aktyvaus gyvenimo, gyvybės mokykloje. Juk gera mokykla yra ta, kurioje vyksta daug veiklų, daug įvairių projektų, kurioje gyvenimas, bendravimas, bendradarbiavimas. To trūko ir mokiniams, ir tėvams“, – komentavo mokyklos vadovė.
Didelių iššūkių reorganizuojant mokyklų gyvenimą, anot P.Kvietkauskienės, nebuvo, nes procesai buvo sprendžiami kalbant, bendraujant su visa mokyklos bendruomene. Sklandžiai išspręstas ir mokinių pervežimo, mokyklos transporto tinklo klausimas: „Problemų dėl vaikų vežimo ar maršrutų nustatymo nebuvo, nes mes jau iki to vežiojome mokinius į vyresnes klases, o dalis mokinių šią gimnaziją buvo pasirinkę jau ir nelaukę pertvarkos“, – kalbėjo gimnazijos direktorė.
Jos teigimu, iš mažesnių mokyklų į gimnaziją atkeliavę vaikai integravosi puikiai – jiems čia patinka labiau nei mažose mokyklose. Vis dėlto, gimnazijos vadovė, kalbėdama tiek apie pokyčių sklandumą, tiek apie integraciją, pabrėžė pačios mokyklos mikroklimato svarbą. „Pas mus vyrauja tokia nuostata – mokykla pirmiausia yra santykiai. Į tai investuojame labai daug. Mes rodome vaikams, kad mokymas yra ne galios, ne kažkokio autoriteto demonstravimas, jis paremtas bendradarbiavimu, pasitikėjimu. Tą jaučia ir mokiniai, ir visa bendruomenė“, – neabejojo P.Kvietkauskienė.
Mokytojams – daugiau savirealizacijos
Iš mažų mokyklų į didesnes persikėlę ar nustoję per kelias važinėti pedagogai irgi mato to naudą. Dirbti klasėje, kur vos keli mokiniai, nenaudinga nei pedagogui, nei mokiniams – nėra sveikos konkurencijos tarp mokinių, juk juos augindamas, auga ir pedagogas – turi vis kažko naujo išmokti, pasitempti. Galiausiai, kaip tikino matematikos ir informacinių technologijų mokytoja Kristina Gatelienė, didesnėse mokyklose paprastai esti daugiau galimybių – tiek dalyvauti įvairiausiuose projektuose, olimpiadose, tiek naudotis pažangesnėmis technologijomis. „Bendraujant su rajono mokytojais, kolegomis, pastebime tokią tendenciją, kad didesnių mokyklų mokytojai išties turi didesnių galimybių asmeniniam tobulėjimui. Pavyzdžiui, čia turiu dar dvi koleges matematikes, su kuriomis galiu pasitarti, kad ir šią minutę, paklausti, kažką pastebėti, pasidalinti patirtimi“, – dar vieną privalumą įvardijo pedagogė.
Daugiau veiklų
Chemijos mokytoja Daiva Lučiūnienė atkreipė dėmesį, kad vis tik šis pokytis pirmiausia naudingas patiems vaikams: „Pirmiausia, mokiniams naudinga dėl sveikos konkurencijos, atėję į didesnę mokyklą jie turi daugiau ko siekti, tampa labiau motyvuoti, savarankiškesni. Na, man atrodo, jie čia jaučiasi puikiai – mažiau drausmės problemų, labiau susikaupę. Tai, kad jie čia mokosi – tikrai tik į gerą.“
Patys mokiniai, vertindami susijungimą, džiaugiasi turėdami didesnį bendraklasių skaičių ir mini didesnes užklasinės veiklos galimybes bei didesnį draugų ratą. „Šioje mokykloje daugiau dėmesio skiriama disciplinai ir drausmei. Taip pat, kadangi čia yra daugiau mokinių, jie yra skirtingų pažiūrų, iš skirtingo socialinio gyvenimo – didesnės galimybės susirasti bendraminčių“, – tikino gimnazistė Joana Voleiša. Mokinė tikino, kad šioje mokykloje – kur kas platesnis užklasinių veiklų spektras, merginai atsivėrė galimybės lankyti solfedžio, choro, specialybių pamokas.
