Vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria šiandienos visuomenė – tai
klausimas, kaip paruošti vaikus ateities profesijoms. Apie tai kalbama Pasaulinio ekonomikos forumo (angl. World Economic Forum) pranešime „Žmogaus potencialo realizavimas ketvirtoje industrinėje revoliucijoje“. Atsidūrėme pokyčių taške, kuomet technologijos keičia pasaulį ir darbo rinką, o naujos specialybės gimsta tiesiog mūsų akyse. Ir, nors šiandien negalime pasakyti, kokius darbus dirbs mūsų vaikai – nes jie paprasčiausiai dar neegzistuoja – tačiau galime imtis veiksmų, kurie padės jiems lengviau prisitaikyti prie ateities iššūkių. Pasiremkime aštuoniomis Pasaulinio ekonomikos forumo ekspertų rekomendacijomis.
1. Ankstyvasis ugdymas. Ekspertai siūlo pradėti vaikų ugdymą ankstyvoje vaikystėje ir pagrindinį dėmesį skirti mokymui skaityti ir rašyti.
2. Lanksčios ir dinamiškos mokymo programos. Rekomenduojama kurti mokymo programas, kurios galėtų greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją darbo rinkoje ir tai, kokių įgūdžių jai reikia. Pabrėžiama, kad turėtų būti ugdomi ne tik specifiniai, su konkrečiu darbu susiję įgūdžiai, bet ir bendrieji gebėjimai, tokie kaip problemų sprendimas ir projektų valdymas. Būtent bendruosius gebėjimus bus lengva savo darbe pritaikyti skirtingų profesijų atstovams. Tai iliustruoja ir Vaidos Krilavičiūtės, „Swedbank“ socialinių tinklų ekspertės pavyzdys. „Profesijos pasirinkimą lėmė studijos ir gyvenimas užsienyje, Danijoje. Nors magistratūros studijų kryptis nebuvo tiesiogiai susijusi su socialinių tinklų komunikacija, tačiau tai buvo geras tarptautinis komunikacijos ir rinkodaros mokslų rinkinys, padėjęs susivokti, kokiu greičiu sklinda naujienos, kaip keičiasi rinkos tendencijos ir jos formos“, - apie savo studijas pasakoja V. Krilavičiūtė. Kalbėdama apie socialinių tinklų ekspertui reikalingus gebėjimus, ji mini, kad toks darbas reikalauja nemažai strateginio ir analitinio mąstymo, kūrybos bei operatyvios vadybos.
3. Atvirumas naujovėms ir inovacijoms. Nebijokite naujų ir inovatyvių mokymosi metodikų ir būdų. Juk pasikeitusios gyvenimo ir darbo sąlygos, iššūkiai ir problemos, su kuriomis nesusidurdavome mes arba mūsų tėvai, reikalauja naujų sprendimo būdu. Pvz., viena tokių naujovių – Lietuvos mokyklose populiarėjančios elektroninės pratybos ir virtualios pasiruošimo egzaminams sistemos. Jos leidžia mokytojams efektyviau naudoti savo darbo laiką, sukuria mokiniams patrauklią mokymosi erdvę.
Tėvams gi teks pripažinti, kad, kalbėdami apie ateities profesijas, negalėsime būti geriausiais patarėjais savo vaikams. „Sužinoję apie mano karjeros pasirinkimą, tėvai iš pradžių jį vertino skeptiškai. Dažnai sulaukdavau komentarų, ar tai turi perspektyvų, ir siūlymų, kad turėčiau galvoti apie stabilesnį bei žemiškesnį darbą“, - pasakoja „Swedbank“ socialinių tinklų ekspertė Vaida Krilavičiūtė.
4. Skaitmeninio raštingumo lavinimas. Praėjo laikai, kai kompiuteris namuose buvo greičiau išimtis, negu taisyklė. Šiandien skaitmeninis raštingumas tampa tokiu pat privalomu ir savaime suprantamu įgūdžiu, kuriuo kažkada buvo mokėjimas rašyti ir skaityti mūsų tėvams. Neabejojama, kad daugeliui ateities profesijų skaitmeninis raštingumas bus privalomas. Tačiau, kaip ir bet kokį kitą įgūdį, jį reikia lavinti ir ugdyti. Ir čia šiandienos mokyklos ir tėvų laukia dar vienas iššūkis – kaip padėti vaikui lavinti įgūdį, kurio neturi pats? Šioje srityje atsiveria ypač plačios bendradarbiavimo galimybės tarp mokyklų ir pažangių IT įmonių ir specialistų. Galima džiaugtis, kad mūsuose atsiranda realių tokio bendradarbiavimo pavyzdžių: prisiminkime „Šiuolaikinės mokymosi aplinkos“ projektą, kuomet mokykloms yra suteikiamos ne tik technologijos ir įranga, bet organizuojami ir mokymai bei konsultacijos mokytojams.
5. Neužsidaryti tik švietimo bendruomenės ribose. Švietimo sistema neturėtų būti atskiru pasauliu, nesusijusių su bendru ekonominiu ir socialiniu gyvenimu. Pasaulinio ekonomikos forumo ekspertai siūlo suartinti švietimą ir verslą ir ieškoti įvairių būdų tai padaryti: įtraukti privatų sektorių į mokytojų apmokymus, sudaryti mokytojams galimybes atlikti praktiką verslo įmonėse.
6. Kuo ankstesnis susipažinimas su tikru darbiniu pasauliu. Mes jau įpratome, kad iš pradžių reikia mokytis ilgus metus ir tik tada gauni galimybę išbandyti savo žinias praktikoje. Tačiau toks požiūris nebetenkina šiandienos (ką jau kalbėti apie rytojaus) situacijos. Ekspertai siūlo kuo anksčiau suteikti vaikams galimybę praktikoje susipažinti su kuo įvairesniais darbais. Taip jie turės ir platesnį pasirinkimą, ir galės įvertinti, kokių įgūdžių reikia busimam darbui. Įdomu, kad šį principą intuityviai taiko dabar į darbo rinką įsiliejusi karta: jie bando skirtingus darbo variantus, kol atranda tai, kas tuo metu jos tenkina labiausiai. „Didžiąją patirtį sukaupiau pakeitusi kelias skirtingų profilių skaitmenines agentūras, ieškodama optimaliausių sprendimų ir komunikacijos formų skirtingiems prekių ženklams, kol buvau pakviesta prisijungti prie „Swedbank“ komunikacijos komandos“, - apie savo darbą pasakoja V. Krilavičiūtė.
7. Profesinio ir techninio išsilavinimo populiarinimas. Ar jūs vis dar manote, kad universitetinis išsilavinimas būtinai garantuoja darbo vietą? Tuomet turime jums netikėtų žinių. Pasaulinio ekonomikos forumo ekspertai pastebi, kad, nors profesinis ir techninis išsilavinimas yra nepelnytai nuvertinami, būtent jie yra ypatingai svarbūs pasaulio ekonomikai. Tad paskatinkite savo vaikus įgyti kokią nors konkrečią profesiją. Nes profesinio ir techninio išsilavinimo populiarinimas, tokių mokymo programų gerinimas yra, anot ekspertų, viena iš priemonių, padėsiančių mūsų vaikams rasti savo vietą ateities darbo rinkoje.
8. Mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis. Dabartinių trisdešimtmečių kartai šie žodžiai yra gerai pažįstami. Tačiau praėjus šimtai metų nuo jų pasakymo, jie įgauna naują prasmę. Jau šiandien yra aišku, kad mūsų vaikai nebegalės visą gyvenimą tenkintis tik viena įgyta specialybe. Sparčiai besikeičianti rinka nuolat teiks jiems naujus iššūkius, į kuriuos ateities darbuotojai galės atsiliepti tik tobulindami jau turimus ir įgydami naujus įgūdžius. Tad jau dabar galime pradėti formuoti mūsų vaikams nuostatą, kad mokymasis – tai procesas, kuris trunka visą gyvenimą.