17.15 val. papildyta A.Monkevičiaus komentaru.
Kiti du galimi variantai – pasirašyti šakos kolektyvinę sutartį arba nei streikuoti, nei ką nors rašytis.
„Kitas variantas – bandyti per Seimą daryti įtaką, vis tiek biudžetas bus tvirtinamas Seime. [...] Sutartis gali neatsirasti, bet atlyginimai kilti tiesiog Seimo sprendimu“, – žurnalistams komentavo A.Navickas, atliepdamas į tai, kad parlamentą jau pasiekė biudžeto projektas.
Anot jo, profsąjungos nariai galutinį sprendimą dėl streiko priims apsitarę tarp savo bendruomenės narių mokyklose: „Iki lapkričio 15 dienos dabar grįžę pirmininkai šauks savo skyrius ir priims sprendimą.“
Tikisi patikinimo
O iki tol, artėjantį trečiadienį A.Navickas žada laukti patikinimo iš Švietimo ir Finansų ministerijų, kad dabartiniai derybų susitarimai yra įgyvendinami.
„Jeigu turėsim Vyriausybės pritarimą, jeigu mokytojai irgi pritartų, manau, atsirastų sutartis ir streiko nebūtų. Jeigu, ar mokytojai, ar Finansų ministerija, atmestų šiuos siūlymus, tada, manau, vienintelė išeitis – streikas“, – kalbėjo jis.
Derybas dėl naujos kolektyvinės šakos sutarties LŠDPS pradėjo gegužę. Profsąjunga reikalavo keisti etatinio apmokėjimo sandarą, didinti mokytojų pareiginės algos koeficientus, mažinti mokinių skaičių klasėse ir kita.
Reaguodama į diskusiją apie derybas, Švietimo ministerija su LŠDPS paskelbė radusi sutarimus dėl daugumos reikalavimų – esą kompromisai nerasti tik dėl keturių punktų. Tačiau A.Navickas nenorėjo su tuo sutikti.
Nesutaria dėl kompromisų
„Manau, kad kompromisas nerastas dėl nė vieno [punktų]. Pavyzdžiui, ir dėl mokytojų atlyginimų mūsų noras buvo 20 proc. Ar sutiks mokytojai su 10 proc. siūlymu? [...] Mes svarstytumėm dėl sutikimo 10 proc. ir išdalinti į du metus po 10 proc., bet neaišku, ar apskritai ir šitam siūlymui Vyriausybė pritars. Juk mes neturim Finansų ministerijos patikimo. Ir biudžeto projekte tas neatsispindi“, – teigė A.Navickas.
LŠDPS nuo kitų metų rugsėjo mokytojų pareiginės algos koeficientus reikalavo didinti 20 proc., vėlesniais metais – dar po 10 proc.
Kompromisinis variantas, anot ŠMSM, būtų po 10 proc. didėjantys koeficientai ir 2020, ir 2021 metais.
A.Navickas pripažino, kad su ministerija pavyko pasiekti neblogų susitarimų, tačiau profsąjungą esą ne viskas tenkina.
„Labiausiai netenkina sutarimai dėl etatinio apmokėjimo ir dėl vaikų skaičiaus klasėse mažinimo. Bet mes galėtumėm tęsti derybas dėl šitų klausimų“, – teigė profsąjungos lyderis.
Mano, kad sutartis – į gera
Profsąjunga siekia bendrojo ugdymo mokyklų 1–4 klasėse mokinių skaičių mažinti nuo 24 iki 22, 5–12 klasėse – nuo 30 iki 26 mokinių.
Ministerija teigia, kad kompromisinis variantas būtų toks: 22 vaikai pradinėse klasėse, kitose – 28. Pokyčiai galimi nuo 2022 metų rugsėjo.
ŠMSM duomenimis, „kompromisinių sutarimų“ įgyvendinimas per 6 metus valstybei atsietų 725 mln. eurų, pirminių profsąjungos siūlymų – 997,5 mln. eurų, iš jų šių metų biudžete papildomai reikėtų numatyti 167 mln. eurų.
-
A.Monkevičius pripažįsta: 2020-ųjų biudžete neįgyvendinti susitarimai dėl mokytojų algų
-
Premjeras siūlo pedagogams „sėsti ir kalbėtis“, nes streikas rezultatų neduos
-
Švietimo darbuotojų atsakas premjerui: „Jis vaizduoja pamiršęs tai, ką jau yra įsipareigojęs“
-
Politikai ir profsąjunga nesutaria, ar pažadas kelti pedagogų algas teisiškai galioja
Profsąjungos lyderio pavaduotojos Erikos Leiputės-Stundžienės manymu, įgyvendinus siūlomą pasirašyti kolektyvinę sutartį situacija mokyklose pasikeistų į gera. Ji paragino profsąjungos narius įsigilinti į sutarties projektą.
„Kai priiminėsit sprendimus susivienijimuose, įstaigose, labai gerai prieš tai paskaitykite visus pateiktus siūlymus, ir jeigu nepritariate, [...] argumentuotai pateikite atsakymus“, – teigė pavaduotoja.
A.Monkevičius dėl streiko nepyktų
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius tikino, kad derybos dėl kolektyvinės sutarties su A.Navicko vadovaujama profsąjunga nėra baigtos. Jis reiškė viltį, kad tai bus padaryta kitą savaitę.
Ministras pasidžiaugė, kad derantis pavyko rasti kompromisų, tačiau, anot jo, kyla sunkumų su įgyvendinimu.
„Natūralu, kad norint įgyvendinti tuos reikalavimus, reikės nemažai išteklių. Čia turbūt yra sunkiausias uždavinys matant biudžetą. Džiaugiuosi, kad kitais metais jis tikrai bus didesnis. Džiaugiuosi, kad tikrai mokytojų atlyginimai nemažės. Bet norėtųsi, kad jie ir greičiau, ir didesne apimtimi didėtų“, – kalbėjo A.Monkevičius. Jo pasisakymą 15min perdavė ministro patarėjas ryšiams su visuomene.
Klausiamas apie streiką, ministras pažymėjo, kad profesinės sąjungos turi teisę streikuoti, o LŠDPS spaudimas – normali priemonė demokratinėje valstybėje.
„Čia tikrai mes negalime kažkokiu būdu reikalauti [nestreikuoti] arba pykti. Aš manau, mes galim tik derėtis, kalbėtis, ir kalbėti tiesą, kokią situaciją mes matome, ką mes galim padaryti“, – dėstė jis.
Lapkritį streikuos kita profsąjunga
LŠDPS lapkričio 12–gruodžio 21 dienomis streikavo praėjusiais metais, tąkart pareigų neteko švietimo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Apie lapkričio antroje pusėje planuojamą streiką anksčiau skelbė Egidijaus Milešino vadovaujama Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga.
Anot jos, Švietimo ministerija šįmet parengtoje šakos kolektyvinėje sutartyje įsipareigojo įvairių grandžių pedagogų algoms kitąmet papildomai skirti beveik 118 mln. eurų, tačiau 2020 metų valstybės biudžeto projekte papildomai numatyti tik 55,5 mln. eurų.
Premjero Sauliaus Skvernelio teigimu, sutarties turinys biudžete neatsispindi, nes Švietimo ministerija negavo Vyriausybės įgaliojimų ją pasirašyti.
Kitąmet švietimo biudžetas turėtų augti 3,2 proc.
