Šiauliečiai „užkrėsti“ P. Višinskiu
Tradicinę premijos įteikimo ceremoniją pradėjo Šiaulių apskrities P. Višinskio viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklai Regina Miežetienė, kuri priminė, jog bibliotekai suteikus garbingą Lietuvos žymaus kultūros ir visuomenės veikėjo vardą, čia pradėtos rengti respublikinės mokslinės konferencijos „Povilo Višinskio skaitymai“, kurių surengta net dešimt. Nuo 1991 metų pradėtos teikti kultūros mecenatės Laisvydos Martusevičienės įsteigtos P. Višinskio stipendijos gabiausiam Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto studentui.
Lietuvos literatūros tyrinėtoja docentė Dalia Striogaitė susirinkusiems į stipendijos teikimą Povilinių išvakarėse šiauliečiams sakė, kad džiaugiuosi tuo, jog Šiauliuose yra vis daugiau žmonių, „užsikrėtusių“ Povilu Višinskiu.
Pirma šios bibliotekos fojė atsirado dailininko Vitolio Trušio gražus mozaikinis P. Višinskio portretas. Šiaulių dramos teatre buvo pastatyti spektakliai E. Liegutės pjesė „Marija ir Povilas“ (režisierė Regina Steponavičiūtė) ir V. Jasiukaitytės „Žemaitė“ (režisierius Gytis Padegimas), kur P. Višinskio vaidmenį atliko aktorius Edmundas Leonavičius. 1991 metais Povilinėms Šiauliuose buvo pastatytas P. Višinskiui skirtas paminklas ir įsteigta jo vardo stipendija.
„L. Gudinavičius sukūrė dokumentinį filmą apie P. Višinskį, su kino kamera išvaikščiojęs jo takais takeliais. Tuos pačius ir kitus takus išvaikščiojo kraštotyrininkė Irena Rudzinskienė, kuri sudarė 220 metų Višinskio giminės medį, surengė daug fotografijų ir aprašų parodų. O šios bibliotekos bibliotekininkė Nijolė Kasperavičienė stropiai ir rūpestingai fiksuoja visus P. Višinskio veiklos faktus ir yra sukaupusi labai daug medžiagos“, – sakė D. Striogaitė. – Kuo traukia jo asmenybė tuos paminėtus ir nepaminėtus žmones? Tuo, kad tai buvo labai simpatingas ir šviesus, labai didelių gabumų žmogus, dėjęs pagrindų pagrindus lietuvių tapatybei, kultūrai politiniam gyvenimui.“
Aktorius E. Leonavičius, patvirtindamas docentės žodžius, perskaitė P. Višinskio laišką Marijai Pečkauskaitei-Šatrijos Raganai, kuriame buvo išdėstytos labai šiuolaikiškos pažiūros į mokymo sistemą.
Stipendija – jaunajai literatūrologei
23-iosios P. Višinskio stidentijos laureatę pristatė Šiaulių universiteto Literatūros istorijos ir teorijos katedros docentė Irena Baliulė. Ji atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į tai, kad P. Višinskis padarė labai didelę įtaką tam, kad XIX amžiaus pabaigoje-XX amžiaus pradžioje Lietuvoje atsirado labai daug moterų kūrėjų – Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Žemaitė.
„Todėl noriu pasidžiaugti, kad P. Višinskio stipendiją yra pelniusios tiek daug mūsų Humanitarinio fakulteto studenčių, – sakė I. Baliulė. – Ir džiaugiuosi, kad ir dabar galiu pristatyti mūsų Literatūros istorijos ir teorijos katedros kolegialiai išrinktą šių metų stipendininkę Agnę Prusaitytę, kuri yra jauno žmogaus – šviesaus ir labai aktyvaus – pavyzdys.“
A. Prusaitytė, prieš keletą dienų gavusi literatūrologijos magistrės diplomą, labai nuosekliai, sistemingai siekė savo tikslų. Ji labai subtiliai, sakė docentė I. Baliulė, tyrinėjo būtent XX amžiaus pradžios lietuvių literatūrą: jos bakalauro darbas, kuris įvertintas aukščiausiu balu, buvo skirtas senatvės ir vaikystės temai P. Cvirkos prozoje, o magistro „Vaikystės ir senatvės vaizdavimas XX amžiaus pradžios lietuvių smulkiojoje prozoje“.
Be to, A. Prusaitytė pasižymėjo kaip labai aktyvi studentė, kuri dalyvavo studentų mokslinės draugijos veikloje, publikavo mokslinius straipsnius, tad dabar ji jau dirba universitete komunikacijų srityje.
Atsiimdama apdovanojimą A. Prusaitytė teigė netikėjusi , kad būtent ji gali gauti P. Višinskio stipendiją, todėl yra labai laiminga ir jaučiasi įsipareigojusi nuveikti dar daugiau.
