Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Agronomės profesija kaunietę „veža“

„Profesiją žmogus turi rinktis tvirtai stovėdamas ant žemės, o ne skrajodamas padebesiais. Tada vėliau tikrai neteks dūsauti, kad jaunimui Lietuvoje neįmanoma įsidarbinti,“ – atsiimdama bakalauro studijų baigimo diplomą tikina Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Agronomijos fakulteto absolventė Paulina Gružaitė. Iš tiesų šis metas yra tik trumpas stabtelėjimas pačios merginos gyvenime prieš pradedant savarankišką profesinę veiklą ir agrobiotechnologijos magistrantūros mokslus tame pačiame universitete.
Paulina
Paulina / Projekto partnerio nuotr.

Paulina yra trečiosios kartos kaunietė, užaugusi Kauno Žaliakalnio mikrorajono penkiaaukštyje. Mergina baigė prestižinę Kauno „Saulės“ gimnaziją, mokėsi muzikos mokykloje, bet, skirtingai nei daugelis, jau nuo vaikystės žinojo, kokią profesiją rinksis.

„Kai klasiokams užsimindavau, kad būsiu agronomė, šie išpūsdavo akis ar mesteldavo kokį juokelį, nes tiesiog neturėjo supratimo, kokia tai įdomi ir dinamiška veikla. O man – priešingai – būtų baisu save įsivaizduoti visą dieną sėdinčią biure ir dirbančią monotonišką darbą“, – prisipažįsta Paulina, pasakodama, kad net ir rašydama diplominį darbą ji kartu su kurso draugais ASU Mokomajame ūkyje sėjo kviečius, juos tręšė, matavo, skaičiavo derlių. Darbas rimtas, bet progų laukuose studentams pašėlti, aišku irgi yra“, – juokiasi ji.

Mergina pastebi, kad miesto jaunimo požiūris į agronomo profesiją keičiasi. Mat artėjant Valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejui vis daugiau išgirstama apie tai, kad būtent agronomai buvo tautos šviesuliai kūrę Lietuvą, Nepriklausomybės Akto signatarai, tarpukario Lietuvos vadovai. „Aišku, prestižo mūsų profesijai suteikė ir tai, kad dabartinis Seimo pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis yra ilgametis ASU Agronomijos fakulteto dekanas ir, beje, dėl savo kompetencijos ir gebėjimo uždegti „agronominėmis“ idėjomis studentų ypač gerbiamas dėstytojas, todėl šiandien diplomą gauti man buvo didelė garbė būtent iš jo ir ASU rektoriaus rankų.“, – kalba Paulina.

Projekto partnerio nuotr./Agronomijos fakulteto vadovybė su absolventais
Projekto partnerio nuotr./Agronomijos fakulteto vadovybė su absolventais

Ji neslepia, kad studijos ASU lengvos nebuvo, todėl su nuolatiniu darbu jų derinti nemėgino, nes, sako, sunkiai įsivaizduojanti, kaip vienu metu galima produktyviai ir mokytis, ir dirbti. Tačiau dvi vasaras mergina darbavosi pagal būsimą specialybę – grūdų supirkimo įmonės laboratorijoje nustatinėjo produkcijos kokybę.

Pašnekovė pasakoja, kad ji nėra tipiškas „asfalto vaikas“, o eina savo tėčio Remigijaus Gružo pėdomis, kurį gyvenimas gana netikėtomis aplinkybėmis iš to paties Kauno Žaliakalnio penkiaaukščio atvedė į Kėdainių r. Kuronių kaimą.

Iš tiesų ši istorija prasidėjo dar keleri metai iki Paulinai gimstant. Jos tėtis tuo metu buvo baigęs Vilniaus dailės akademiją ir Kaune įkūręs nuosavą reklamos įmonę, tėčio brolis Egidijus, merginos dėdė, sėkmingai dirbo gydytoju neurochirurgu, kai močiutė iškėlė mintį, kad reikėtų susigrąžinti sovietų okupacijos metais nusavintus 25 ha žemės ir sodybą Kuronyse, iš kurios šeimos vyresnieji buvo 15 – kai metų ištremti į Sibirą.

„Žodžiu, močiutės noras buvo įgyvendintas. Bet tada kilo krausimas, ką daryti toliau. Yra žemė, vadinasi, reikia ją dirbti. Bet nei tėtis, nei dėdė agronomai nebuvo, taigi neturėjo nei teorinių žinių, nei praktikos, nei technikos žemdirbystei. Tačiau jie sugebėjo ir dabar sugeba sėkmingai suderinti darbus mieste ir ūkyje, atostogas taupydami sėjos bei derliaus nuėmimo metui, ūkyje visi leidžiame ir laisvadienius“, – pasakoja pašnekovė. Pernai Gružų šeimos augalininkystės krypties ūkis, kuriame nuolat dirba ir pašnekovės pusbrolis Martynas, Lietuvos ūkininkų sąjungos organizuotame konkurse „Metų ūkis“ užėmė II vietą tarp pažangiausių Kėdainių r. ūkių. Ir jo plotas šiuo metu jau ne 25 ha, o 400 ha.

Projekto partnerio nuotr./Seimo pirmininkas ir rektorius A.Mazilaiuskas
Projekto partnerio nuotr./Seimo pirmininkas ir rektorius A.Mazilaiuskas

„Jei kada nors ateityje pasieksime 1000 ha, darbo kaip nuolat dirbančiai agronomei ūkyje bus ir man“, – skaičiuoja Paulina. Tačiau šiuo metu ji planuoja pradėti dirbti agronome konsultante agroverslo įmonėje. „Džiugu, kad situacija darbo rinkoje tokia, kad ne darbdaviai renkasi mus, o mes darbdavius“, – pradedančiųjų agronomų įsidarbinimo galimybes su šypsena komentuoja mergina.

Paulina sako, kad šalia dėstytojų, tėčio patarėjų agronomų, kurių klausytasi nuo vaikystės, didžiausia mokytoja buvo ir jos praktikos vadovė agronomė konsultantė Marija Čižauskienė. „Manyčiau, kad šią specialistę iš didžiosios raidės pažįsta daugelis Lietuvos ūkininkų. Tiesą sakant, mano praktikos laikas buvo jau kadais pasibaigęs, o aš vis dar važinėjau kartu su ja po žmonių laukus ir stebėjau, kaip nuoširdžiai ši jau garbaus amžiaus moteris dirba. Kiek daug ji žino ir kaip stengiasi kiekvienam padėti. Jei kada nors ir aš dirbsiu taip pat, sakysiu, kad mano svajonė yra išsipildžiusi“, – reziumuoja ASU Agronomijos fakulteto absolventė, su šypsena pastebėdama, kad agronomas augina augalus, o agronomo autoritetą – sąžiningas darbas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos