Sugriežtėjo sąlygos įstojusiems į valstybės finansuojamas vietas
Nutraukus studijas valstybės ar tiksliniu būdu finansuojamoje vietoje ar iš jų pašalintam asmeniui atsiranda prievolė grąžinti pusę einamųjų metų studijų kainos.
Šiemet buvo pakeistas Vyriausybės nutarimas, nustatantis lėšų grąžinimo tvarką nutraukus valstybės finansuojamas studijas. Po nutarimo pakeitimo tokias studijas pradėję magistrantūros ir doktorantūros studentai ir jas nutraukę savo noru pirmojo semestro metu, privalo grąžinti lėšas į valstybės biudžetą. Ši nuostata netaikoma tik bakalauro ir vientisųjų studijų pirmojo semestro studentams.
Nutraukus studijas valstybės ar tiksliniu būdu finansuojamoje vietoje ar iš jų pašalintam asmeniui atsiranda prievolė grąžinti pusę einamųjų metų studijų kainos. Yra nustatytos grąžintinos sumos lubos: 1140 Eur už bakalauro, 1900 Eur – už magistro, 2660 Eur – už doktorantūros studijas. Tokia pat tvarka galioja ir nutraukusiems tiksliniu būdu finansuojamas studijas.
Galimybė gauti socialinę stipendiją pasikeitus aplinkybėms
Kiekvieną semestrą skiriamos socialinės stipendijos. Jų dydis – 114 eurų per mėnesį. Atsižvelgta į studentų poreikį gauti socialinę stipendiją, kai aplinkybės, suteikiančios teisę gauti paramą, atsiranda pasibaigus pagrindiniam paraiškų priėmimui. Esant lėšų, papildomas paraiškų priėmimas yra skelbiamas kas mėnesį.
Kiekvieną semestrą skiriamos socialinės stipendijos. Jų dydis – 114 eurų per mėnesį.
Socialinę stipendiją gali gauti studentai, atitinkantys bent vieną iš trijų socialinių kriterijų: gaunantys socialinę pašalpą; turintys nustatytą 45 proc. ar mažesnį darbingumo lygį; asmenys iki 26 metų, jei jiems iki pilnametystės buvo nustatyta globa (rūpyba) arba jų abu tėvai yra mirę.
Paraiškų priėmimas rudens semestrui prasidės rugsėjo 15 d. ir tęsis iki spalio 10 dienos. Apie papildomą priėmimą fondas skelbia savo tinklalapyje.
Pasikeitimai kompensuojant už studijas sumokėtą kainą
Asmenims, pradėjusiems bazinius karinius mokymus ar pašauktiems į karo tarnybą iki 2015 m. balandžio 21 d., galioja senoji tvarka. Jiems gali būti kompensuota dalis už studijas sumokėtos kainos.
Įsigaliojus naujai Karo prievolės įstatymo redakcijai nebebus kompensuojama už studijas sumokėta kaina pradinę privalomąją karo tarnybą atlikusiems ar bazinius karinius mokymus baigusiems asmenims. Numatyta nauja skatinimo priemonė – vienkartinė kaupiamoji piniginė išmoka.
Asmenims, pradėjusiems bazinius karinius mokymus ar pašauktiems į karo tarnybą iki 2015 m. balandžio 21 d., galioja senoji tvarka. Jiems gali būti kompensuota dalis už studijas sumokėtos kainos.
Už studijas sumokėtos kainos kompensavimo tvarka geriausiai besimokantiems studentams nesikeitė. Kompensuojama yra pabaigus pirmuosius 2 studijų metus (kai kuriai atvejais – pusę studijų programos) ir likusią studijų dalį. Informacijos apie paskirtas kompensacijas ieškokite lapkričio pabaigoje – gruodžio pradžioje.
Valstybės remiamos paskolos
Valstybės remiamų paskolų sistema padidina studentų galimybes siekti aukštojo mokslo. Ji leidžia skolintis lengvatinėmis sąlygomis, su valstybės garantija, be laiduotojų ar turto užstatymo. Studijų metu gali būti kompensuojamos palūkanos, dėl mažų pajamų atidedamas paskolos grąžinimas.
Valstybės remiamų paskolų sistema padidina studentų galimybes siekti aukštojo mokslo. Ji leidžia skolintis lengvatinėmis sąlygomis, su valstybės garantija, be laiduotojų ar turto užstatymo.
Paskolas teikia privačios kredito įstaigos (bankai). Palūkanų normos – mažesnės nei būtų siūlomos be valstybės tarpininkavimo. Paskolą privaloma pradėti grąžinti ne vėliau kaip po 12 mėnesių nuo studijų, kurioms gauta paskola, baigimo arba nutraukimo. Paskola grąžinama per 15 metų.
Studentai gali gauti šias paskolas:
-
Studijų kainai sumokėti – ne daugiau nei aukštosios mokyklos nustatyta metinė studijų kaina;
-
Gyvenimo išlaidoms – iki 1900 Eur per metus;
-
Dalinėms studijoms užsienyje – iki 2280 Eur per metus.
Studijų metu iš viso galima pasiskolinti ne didesnę kaip 14 630 Eur sumą.
Registracija paskoloms gauti prasideda rugpjūčio mėnesį ir tęsiasi iki rugsėjo pabaigos. Paskolos teikiamos vieneriems studijų metams.
Studijos stipendijos skyrimo tvarka
Studijų stipendija yra viena iš valstybės finansavimo formų. Į valstybės nefinansuojamas vietas su studijų stipendija studentai priimami bendrojo priėmimo metu. Vėliau kreiptis dėl šios stipendijos nėra galimybės.
Įstojus į valstybės nefinansuojamą vietą su studijų stipendija, mokslo metų pradžioje būtina fondui pateikti prašymą ją išmokėti. Per nustatytą terminą nepateikusieji prašymo, netenka valstybės paramos.
Išeiviai ir lietuvių kilmės užsieniečiai laukiami Lietuvos aukštosiose mokyklose
Daugėja į Lietuvą studijuoti grįžtančių išeivių ir lietuvių kilmės užsieniečių. Nuo 2010 m. jų skaičius išaugo apie 14 procentų. Šiems studentams kiekvieną semestrą skiriamos 114 Eur per mėnesį stipendijos už studijų rezultatus ir vienkartinės nuo 202,73 Eur iki 318,58 Eur socialinės išmokos. Prašymai paramai priimami nuo rugpjūčio 24 d. iki rugsėjo 30 dienos.
Daugiau informacijos rasite mūsų tinklalapyje www.vsf.lt.
Ateik! Studijuok! Tobulėk!
Tokiu devizu vadovaudamasis Valstybinis studijų fondas trejus metus bendradarbiavo su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis, vykdydamas projektą „Studijų prieinamumo užtikrinimas specialiųjų poreikių turintiems studentams“, kuris baigsis š.m. rugpjūčio 31-ąją.
Ne paslaptis, kad jaunuoliai, turintys negalią, neretai renkasi studijuoti ne tai, ką nori, o pagal tai, kaip jo poreikiams pritaikyta mokymo įstaigos aplinka.
Šiųmetė Mokslo ir žinių diena Valstybiniame studijų fonde žymi ir naujo projekto „Studijų prieinamumo didinimas“ vykdymo pradžią.
Startuojantis projektas numatytas septyneriems metams. Projekto tikslas – didinti studijų prieinamumą Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje, sukuriant palankias studijų sąlygas studentams, turintiems negalią, tuo būdu užtikrinant aukštosios mokyklos teikiamą paslaugų kokybę.
Ne paslaptis, kad jaunuoliai, turintys negalią, neretai renkasi studijuoti ne tai, ką nori, o pagal tai, kaip jo poreikiams pritaikyta mokymo įstaigos aplinka. Nepritaikyta aplinka, buitis dažnai tampa nutrauktų studijų priežastimi.
Valstybinis studijų fondas savo projektu ir toliau sieks kurti visuotinai prieinamą studijų aplinką, skatinančią studijuoti aukštosiose mokyklose.
Projektui įgyvendinti numatoma skirti daugiau nei 7,2 mln. eurų, kuriuos planuojama panaudoti tikslinėms išmokoms (152 Eur/mėn.), aukštųjų mokyklų darbuotojų mokymams, projekto partnerių fizinės ir informacinės aplinkos pritaikymui.
Projektui einant į pabaigą, apskaičiuota, kad nuo 2012 m. pavasario semestro iki 2015 m. rugpjūčio mėn. tikslines išmokas gavo 1500 aukštųjų mokyklų studentų, jiems pervesta daugiau kaip 4,3 mln. eurų.
Sunkumus studijuojant kelia ne žmonių negalia, o riboto prieinamumo ir kliūčių kupina aplinka. Projekto metu aukštosioms mokykloms nupirkta ir perduota turto beveik už milijoną eurų (specializuotų baldų, programinės įrangos regos negalią turintiems studentams; neįgaliųjų vežimėlių, skirtų žaisti krepšinį ir šokti, ir kitos specialiosios įrangos – 736 vnt).
Projekte dalyvavęs VDU studentas Martynas Vitkus džiaugiasi, kad jam – nereginčiajam – projektas nepaprastai naudingas, nes suteikė galimybę įsigyti studijoms svarbių daiktų (įrangos, kompiuterinių programų, išmanųjį telefoną, padedantį orientuotis aplinkoje). Antraip galimybės būtų ribotos.
VU studijuojanti Austėja Nėniškytė taip pat džiaugiasi galimybe pasinaudoti projekto teikta parama. „Galiu drąsiai sakyti, jog skirtos lėšos man suteikė galimybę studijuoti.“ Gautą paramą mergina išnaudojo įmokoms už gyvenimą specialiųjų poreikių turintiems studentams pritaikytame bendrabutyje, nešiojamajam kompiuteriui, atitinkančiam jos specialiuosius poreikius, įsigyti, telefono aparatui, palengvinančiam konspektavimą, tyrimų ir kitų užduočių atlikimą, ir kitoms reikmėms.
Miglė Janušauskaitė – projekto dalyvė ir VDU Studentų reikalų tarnyboje dirbanti studentė, antrina, jog studijuoti yra labai brangu, nes, tarkim, regos negalią turintiesiems yra poreikis samdyti skaitovus, kurtiesiems – užsienio kalbos vertėjus, brangios didinančiosios kompiuterinės programos, judėjimo negalią turintiems reikalingi masažai, jiems būtinos ir vairuotojo teisės.
Pasak Miglės, visi jos aukštojoje mokykloje studijuojantys jos likimo draugai (jų net 150) naudojasi projekto suteikta pagalba.
Jei nebūtų buvę šio projekto, M.Janušauskaitės tvirtinimu, dalis tų asmenų nebūtų studijavę – neturėtų už ką. Kitiems, studijuojantiems, žinios būtų mažiau „įkandamos“, studijų kokybė nukentėtų, nes daugiau turimų lėšų būtų skiriama buičiai ar medikamentams.
Dėl nepritaikytos aplinkos, kartais mokytis tampa neįmanomai sunku. Dar daugiau – reikalinga nuolatinė kitų žmonių pagalba. Siekiame, kad negalia netaptų pagrindiniu veiksniu pasirenkant studijas, o žmonės su negalia galėtų oriai studijuoti ir, kiek leidžia jų sveikata, būti nepriklausomi nuo aplinkinių pagalbos.
Daugiau apie projektą www.studijuoktobulėk.lt