Alfa karta: greita, sumani ir ieškanti prasmės
Alfa kartai priklausantys vaikai, gimę 2010-aisiais ir vėliau, mokslininkų manymu, išsiskiria tuo, kad nuo mažų dienų geba apdoroti didžiulius informacijos kiekius ir vienu metu daryti kelis darbus. Žmonių skirstymas kartomis laikomas Vakarų fenomenu, nes į besivystančias šalis lėčiau ateina technologinė pažanga, todėl skirtumai tarp kartų gali būti ne tokie ryškūs.
„Vienas esminių alfa kartos vaikų skiriamųjų bruožų – jiems svarbi veiklos prasmė ir jie nori ją žinoti. Tėvai neturėtų nustebti, kad įprastinį mažamečių „Kodėl?“ keičia „O kam to reikia?“, „Kodėl mes tai darome?“ – teigia Kauno miesto lopšelio-darželio „Aviliukas“ direktorės pavaduotoja ugdymui Zina Langaitienė.
Tai, kad mažieji itin anksti kelia konkrečios veiklos prasmės klausimą ne tik turi daug įtakos jų mokymosi kultūrai ir supratimui, bet ir tampa nemenku iššūkiu tėvams ir pedagogams.
Alfa kartos vaikai mėgsta eksperimentuoti ir tyrinėti. Juos sudomina tai, kur jie gali atsiskleisti, kurti kažką patys, atrasti naujus dalykus.
„Šiuolaikinis vaikas nesimokys tol, kol įžvelgs tą prasmę. Šios kartos vaikai prieš imdamiesi naujos veiklos siekia išsiaiškinti, kuo ji prasminga, kokią naudą teikia, kokio tiksliai rezultato laukiama“, – sako Lietuvos edukologijos universiteto Edukacinių tyrimų instituto direktorė, Ugdymo pagrindų katedros docentė dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė.
Mokytojos teigimu, stebint mažiausius mokyklinio amžiaus vaikus tampa akivaizdu, kad jie vienu metu daro kelis darbus, o raginimai susikaupti, koncentruotis ties viena veikla dažnai būna neveiksmingi.
„Palyginti su ankstesnių kartų vaikais, alfa vaikų veiklos tempas yra žymiai greitesnis ir nepastovus. Vaikai nevengia keisti veiklos ar vienu metu atlikti kelių darbų. Tai jiems įprasta būsena, nes jie vienu metu gali piešti, stebėti, ką daro draugas, komentuoti, ką mato, dalyvauti pokalbyje su kitu vaiku ir dar pasakoti savo įspūdžius. Taip pat alfa kartos vaikai mėgsta eksperimentuoti ir tyrinėti. Juos sudomina tai, kur jie gali atsiskleisti, kurti kažką patys, atrasti naujus dalykus“, – vardija Z.Langaitienė.
Dar vienas alfa kartos vaikus išskiriantis bruožas – itin aktyvus domėjimasis technologijomis, noras jų apsuptyje ne tik mokytis, bet ir leisti laisvalaikį.
„Itin stipriai išreikštas alfa kartos vaikų noras išbandyti technologijas. Bet kartais nereikia apsigauti, jog vaiką domina pats žaidimas. Neretai jiems kur kas svarbesnis yra pats prietaisas, kaip jis veikia, kas yra jo viduje“, – vardija Z.Langaitienė.
Kaip tėvams ir mokytojams spėti kartu?
Kol vieni tėvai su džiaugsmu stebi, kaip jų vos kelerių metukų atžalos savarankiškai išmoksta žaisti kompiuterinius žaidimus išmaniuosiuose įrenginiuose, kiti išgyvena, kad taip vaikas pernelyg prisiriša prie virtualaus pasaulio, technologijų. Klausimas, kuri strategija – skatinti ar drausminti ir mėginti sudominti kitomis veiklomis, – yra veiksmingesnė, kyla daugeliui tėvų.
Specialistų teigimu, tėvams ir mokytojams reiktų nesmerkti ir jokiu būdu neignoruoti alfa kartos vaikų poreikių, o pasistengti suprasti vaikus. Dažnai tai tampa iššūkiu ne tik tėvams, bet ir mokytojams, mėginantiems spėti kartu su informacijai itin imliais ir fiziškai guviais vaikais. Praktiškų atsakymų į klausimą, kaip ugdyti šiuolaikinius vaikus bus ieškoma ir parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiančioje parodoje „Mokykla 2016“.
Didžiausias apdovanojimas – dėmesys
Tėvai alfa kartos vaikams – didžiulis autoritetas, todėl jie trokšta būti pastebėti, paskatinti, įvertinti už pastangas ir pasiekimus. Neretai šiuolaikiniai vaikai apibūdinami kaip materialistai, paskendę virtualioje realybėje, todėl svarbiausios motyvavimo priemonės – dėmesys, bendras laisvalaikis, tikras bendravimas.
„Svarbu, kad tėvai pasirūpintų būtiniausiais vaiko poreikiais – jis turi ateiti į mokyklą laiku ir geros nuotaikos, išsimiegojęs ir papusryčiavęs. Na, o kai visa tai užtikrinama, būtų puiku kas vakarą bent po pusę valandos kartu su vaiku ir kitais šeimos nariais skaityti bei analizuoti vaiko pasirinktas knygas. Taip verta pasidalyti su vaiku dienos įspūdžiais, pasidomėti, kas ir kaip jam sekėsi mokykloje, ko mokėsi, kas pavyko geriausiai, o ką dar reikėtų išsiaiškinti, kokia tėvų pagalba praverstų.
Prasmingų, bendravimą skatinančių vakaro užsiėmimų yra be galo daug: įvairūs stalo žaidimai, dėlionės, žodžių mūšiai ir panašiai. Svarbiausia – malonus laisvalaikis kartu“, – tėvų indėlio galimybes vardija dr. D.Jakavonytė-Staškuvienė.
Specialistai vieningai sutaria, kad alfa karta bus itin išsilavinusi, kritiškai mąstanti ir puikiai valdys technologijas, tačiau juos būtina auginti ir ugdyti tikslingai, žinant atsakymus, kodėl jie turi kažką daryti ar elgtis.
Lapkričio 25–26 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ jau šeštą kartą vyks respublikinė švietimo inovacijų paroda „Mokykla 2016“. Šiemet svarbiausio Lietuvos švietimo bendruomenės metų renginio, kurį organizuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Ugdymo plėtotės centro ir „Litexpo“, pagrindinė tema – gera mokykla.
Parodoje dalyvaus per 100 įmonių ir švietimo įstaigų, kurios pristatys įvairias ugdymo priemones, įrangą, naujas technologijas, formaliojo ir neformaliojo švietimo programas, paslaugas tiek mokykloms, mokytojams, tiek ir mokiniams.
Parodos programoje taip pat numatyta daugiau nei 180 renginių ir užsiėmimų mokytojams, mokiniams ir jų tėvams: forumas „Gera mokykla“, konferencijos, Lietuvos ir užsienio lektorių pranešimai, diskusijos, debatai, susitikimai, meistriškumo pamokos ir įvairūs interaktyvūs užsiėmimai.
