Naujų jaunų partnerių A. Variakojis kartu su verslo angelais ketina ieškoti prasidedančiame Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos projekte „Septynių jūrų kapitonai“. Į patikusią idėją „Verslo angelų fondas I“ žada investuoti iki milijono litų.
Prisijungdamas prie projekto teigėte, kad investuotumėte tik į patikusį projektą. Koks projektas turėtų būti, kad Jums patiktų?
Matome daug jaunimo startuolių pavyzdžių, kai pernelyg užsižaidžiama su idėjomis. Dažnai pamirštama, kad idėjas reikia mokėti ir supakuoti, ir parduoti, ir įtikinti jomis investuotojus. Svarbu mokėti pagrįsti, kodėl ši idėja veiksni ir kodėl ji atsipirks. Juk to, kad smagu su ja pažaisti neužtenka – reikia pagalvoti ir apie tai, kas šį žaidimą pirks. Idėjos komercializacija – labai svarbus klausimas, tikrai neužtenka, kad ji žavėtų vieną ar du žmones.
Kaip sukurti tokią perspektyvią ir atsipirkti galinčią idėją?
Pirmiausia svarbu išsiaiškinti, kas yra verslo idėja. Dažnai apie ją kalbame kaip apie kažką sklandančio ore, lyg idėja turi ateiti į galvą sėdint ir žiūrint į dausas. Reikia dairytis aplink, sekti, ką žmonės daro ir ko nepadaro, ką galima padaryti geriau. Pavyzdžiui, „iPhone“ laikomas išradimu, nors liečiamą ekraną kiti buvo išradę jau seniau. Tačiau reikėjo tik sukurti paprastą patogų daiktą ir jis užkariavo visą rinką.
Dar vienas dalykas, kurį būtina žinoti – kam šį daiktą pardavinėsi. Todėl Verslo angelų fondas prašo žmogaus, kuris tikisi investicijos, pateikti verslo planą. Žmogus turi numatyti, kaip jis įgyvendins savo idėją, kam pardavinės savo gaminius ir kas juos pirks. Kai užduodame šiuos klausimus, verslas patikrinamas dar prieš jį pradedant.
Verslo planų konkursų ir verslumo ugdymo projektų pastaruoju metu netrūksta. Kuo, Jūsų manymu, išsiskirs „Septynių jūrų kapitonų“ projektas?
Ankstesniuose projektuose buvo nemažai tokių atvejų, kai nieko nepavyko sukurti net su finansavimą gavusiomis idėjomis. Kodėl? Nes mes stumiame jauną ir dar nepasiruošusį žmogų į verslą. Tada patvirtinama klasikinė ekonominė teorija, kuri sako, kad rimto verslo negali sukurti kelis kartus nebankrutavęs. Bet ar iš tiesų reikia bankroto? Jo galima išvengti po truputį kaupiant patirtį.
Jaunas žmogus mokytis kurti verslą turėtų kartu su praktikais. Jei jis turi gerą idėją, tuomet jam verčiau pasikviesti verslo angelą, kuris jau turi verslo kūrimo ir vadybinės patirties. Šis žmogus bus atsargesnis ir galės šiek tiek prilaikyti jauną verslininką, jam patarti ne tik ką reikėtų daryti, bet ir ko nedaryti, kad jis neprarastų pinigų.
Projektas „Septynių jūrų kapitonai“ įdomus tuo, kad moko jaunimą ne tik generuoti idėjas, bet ir jas įgyvendinti, prisitraukti pinigų ir prisitraukti partnerių.
Vadinasi, jaunam verslininkui reikia tam tikros vyresnio kolegos priežiūros?
Jaunam verslininkui reikia patarimo. Vis tik su amžiumi kiekvienas tampa atsargesnis ir žino, kad nereikia į idėją pasinerti paprasčiausiai stačia galva.
Svarbu ir tai, kad tas, kuris sugeneruoja puikią idėją, nebūtinai turi pats ją įgyvendinti. Juk ne visada tas, kuris kuria geras idėjas, yra ir geras vadovas arba geras verslo įgyvendintojas. Būtent todėl jaunam verslininkui galėtų būti labai naudingas patarimas iš šono arba partnerio turėjimas. Tiesa, Lietuvoje to vis dar prisibijoma. Pasikviesti partnerių ar investuotojų, verslą kurti kartu bijo tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus verslininkai. Tačiau dirbant kartu rezultatas visada gaunasi geresnis. Štai, pavyzdžiui, kodėl šiuo metu klesti Azija? Todėl, kad vienas gamina, antras šį gaminį veža, trečias – parduoda. O lietuviai kol kas mėgsta viską daryti patys.
Koks efektyviausias būdas ugdyti verslui reikalingus vadybinius ir vadovavimo įgūdžius?
Juos ugdo tiek mokslas, tiek praktika, tiek gyvenimiška patirtis. Pavyzdžiui, savo rengiamuose seminaruose mes pasakojame ne teorines tiesas, o gyvenimiškas situacijas. Kalbamės apie tai, kokios žmogiškos klaidos gali būti daromos. Be to, mokome, kad visiems bendrų taisyklių iš tiesų nėra. Gyvenimas yra įvairialypis. Todėl žmogui ne tik reikia duoti meškerę ir išmokyti jį žvejoti. Jam reikia parodyti, kaip žvejoti, kad kibtų kuojos, o kaip gaudyti lydekas.
Vienoje situacijoje gerai veikia vieni sprendimai, kitoje – visai kiti. Bet kuriuo atveju, šis suvokimas ateina su patirtimi. Tačiau jei šios teorinės ir praktinės patirties iš pat pradžių įgyjama iš patarėjo ar verslo angelo, jaunam verslininkui žengti į priekį kur kas lengviau.
Ko labiausiai tikitės iš studentų?
Tikiuosi originalumo, nesustabarėjusio mąstymo, požiūrio iš kito taško. Versle tai labai sveika, todėl kartais net į metalo pramonę įdomu pasikviesti, pavyzdžiui, dailininką ar architektą, kuris mato vaizdą visai kitaip. Tikiuosi entuziazmo – kai aplink matai daug žvilgančių jaunų akių ir pats tuo užsikreti. Be to, tikiuosi ir paprastumo, juk kartais į viską tereikia pažiūrėti paprasčiau. Štai pavyzdys: tušinukai nerašo kosmose, tad kai amerikiečiai išsiuntė į kosmosą savo astronautus, jie išleido milijonus dolerių tam, kad sukurtų ten rašantį tušinuką. O rusai ir toliau sau rašė pieštukais. Tad kartais reikia, kad jaunas žmogus pasakytų: „Dėde, kam to reikia, darykim viską paprasčiau“.
Projektas „Septynių jūrų kapitonai“, kurį vykdo Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, finansuojamas Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis. Daugiau informacijos pateikiama oficialioje interneto svetainėje www.kapitonai.lt.
 |
| 1 |
