„Tai daroma dėl saugumo. Vieni direktoriai ėmėsi tvoras tverti, bet vienam vartus išlupo, kitam dar ką. Tad tie vartai ar tvoros nieko negelbėja. Kadangi yra kamerų, kurios nėra labai brangios, mato ir naktį, yra modernios, patogus jų valdymas, pasirinkome, mūsų manymu, inovatyviausią sprendimą. Dėl drausmės, dėl žinojimo, dėl objektų saugumo, mes paskaičiavome, kad tai pigiausia ir efektyviausia“, – BNS teigė A.Vrubliauskas.
15-oje rajono įstaigų ir jų filialų planuojama įrengti beveik 70 stebėjimo kamerų tiek išorėje, tiek viduje, ketinama įsigyti vaizdo įrašymo, atsarginio elektros maitinimo įrenginius.
Anot mero, siekiama, kad stebėjimo sistemos pradėtų veikti nuo spalio. Joms iš biudžeto ketinama skirti 25-30 tūkst. eurų.
A.Vrubliausko teigimu, pastaruoju metu keliose įstaigose buvo sugadintas turtas, taip pat būta pranešimų dėl nukentėjusių moksleivių – tikimasi, kad kameros padėtų išaiškinti incidentus ar galimus nusikaltimus.
Savivaldybės vadovas pabrėžė, kad kylant diskusijų dėl moksleivių ir pedagogų privatumo, bus tiksliai apibrėžta tvarka dėl duomenų saugumo, už tai bus atsakingi mokyklų vadovai.
„Manome, kad koridoriai yra vieša erdvė, galbūt klasėse kai kur ir negalima. Nėra dar garantijos, galbūt net gali reikėti tėvelių sutikimo – yra tam tikrų komplikacijų. Bet laikas nelaukia, norime rugsėjui pasiruošti, o paskui paruošime ir tą tvarką, kad nenutekėtų informacija tretiesiems asmenims, kiek laiko saugomi vaizdo įrašai“, – sakė meras.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pabrėžia, kad vaizdo stebėjimo priemones mokyklose dėl saugumo įrengti galima, tik kai nėra kitų mažiau varžančių priemonių. Nurodoma, kad kameros galėtų būti įrengiamos prie mokyklų įėjimų, tačiau jų neturėtų būti klasėse, poilsio zonose, sporto salėse, persirengimo kambariuose.
