– Andriau, apie tai, kad reikia esminių pokyčių viešajame sektoriuje kalbame seniai. Technologijos viską keičia labai greitai, tačiau realius pokyčius daro žmonės, o e.projektai Lietuvos viešajame sektoriuje stringa. Kokių specialistų reikia, kad jie tinkamai integruotų technologijas į viešąjį sektorių?
– Gerų specialistų visada ir visur trūksta. Ne išimtis ir viešasis sektorius. Ir ypač dabar, kai skverbiasi madingos vadybos tendencijos, o vis daugiau informacinių technologijų sprendimų yra siūloma viešajam valdymui.
Šiuolaikinei valstybei reikalingi profesionalai, kurie ne tik išmanytų viešojo sektoriaus valdymo principus, bet ir gebėtų efektyviai bendradarbiauti su kitų sričių specialistais, kūrybingai spręstų viešąsias problemas ir taikytų inovatyvius technologinius įrankius.
– Ar tikrai visi e.įrankiai yra absoliutus gėris, neturintis to kenksmingo poveikio kaip E ant maisto sudėties pakuočių?
– Mažoji „e“ raidė viešajame valdyme gali būti ir gero valdymo receptu, ir pavirsti į kenksmingą E konservantą. Technologijų įdiegimas neturi būti tikslu savaime. Jos reikalingos dėl patogumo, aiškumo, skaidrumo ir saugumo. Visų viešojo valdymo e.-įrankių tikslas yra spartinti procesus ir stiprinti gyventojų pasitikėjimą valstybe.
Elektroninės paslaugos žmonėms turi padėti, o ne tapti galvos skausmu.
Tai mes ir akcentuojame savo studentams.
– Ar piliečiai gali prisidėti prie viešojo valdymo paslaugų tobulinimo?
– Žmonės aktyviai reikšdami savo poziciją patys, gal kartais to nesuprasdami, įsitraukia į to viešojo valdymo tobulinimą. Esame stipriai pažengę šioje srityje. Tačiau yra ir kita medalio pusė. Ar diegdami technologijas mes aiškiai suprantame, kam ir kodėl tai darome, kokio rezultato tikimės?
Ar investicijos į jas netampa tikslu savaime, o investicijos į žmones lieka paraštėse? Kai kas nors neveikia, juk pykstame ne ant sukurtos programėlės mūsų išmaniajame telefone, bet jos kūrėjų.
Ir čia vėl kertiniu aspektu tampa viešojo valdymo sistemą kuriantys žmonės, kurių tinkamas ruošimas mūsų universitete yra vienas pagrindinių prioritetų.
– Norite pasakyti, kad vis dėlto ne technologijos sukurs revoliucijas viešajame sektoriuje?
– Viešajam sektoriui labiau reikalinga ne revoliucija, bet evoliucija. O svarbiausia – žmonės, kurie nematys technologijų kaip panacėjos nuo visų ligų, bet supras, kaip tos technologijos veikia ir galės pagrįstai įvertinti jų pritaikomumą ir galimybes.
Investuodami į IT turime nepamiršti, kad šiuos sprendimus kuria informatikai, o viešojo sektoriaus ekspertai jiems turi formuoti aiškias užduotis.
Dėl nesusišnekėjimo, nesugebėjimo palaikyti dialogą ir užtikrinti gerą sinergiją tarp skirtingų sričių ir turime problemas su e-sveikatos projektais ar vėluojančiais Seimo rinkimų rezultatais.
Reikia ruošti ir investuoti į tokius specialistus, kurie nesivaikys madų, bet supras, kas gali veikti labai gerai, o kas – sunkiau pritaikoma. Tam reikia išmanyti ne tik viešąjį valdymą, bet ir orientuotis IT tendencijose, gebėti puikiai komunikuoti su informatikais. Taigi svarbūs yra gebėjimai matyti visumą, pasitelkus šiuolaikinius vadybos metodus išnaudoti inovacijas, o ne jomis tik aklai sekti.
– Ačiū už pokalbį.
