„Nusprendėme vaiką atsiimti iš tikybos pamokų supratę, kad realiai tai tebus pasakojimai apie katalikybę. Nors Lietuvoje nėra įteisintos valstybinės religijos ir gyvena įvairių konfesijų žmonės, per tikybos pamokas dėstoma tik katalikybė.
O apie likusias 4300 pasaulio religijų arba bent keliasdešimt pagrindinių turėsim vaikui pasakoti patys. Tai tegul tada geriau tą laiką išnaudoja naudingiau – mokosi etikos“, – taip apie sprendimą antroką sūnų iš tikybos pamokų perkelti į etikos kalbėjo vilnietis (antroko tėvų pavardė bei mokyklos pavadinimas redakcijai žinomi – red.past.).
Pasirodė, kad procesas nėra toks paprastas. Visų pirma teko parašyti mokyklai prašymą dėl vaiko perkėlimo į etikos pamokas.
„Po to sulaukėme skambučio iš mokytojos, kuri paprašė paaiškinti, dėl ko taip nusprendėme. Vėliau mūsų paprašyta parašyti raštu tas priežastis, nes kažkodėl mokykloje galvojo, kad gal mes taip nusprendėme dėl mokytojos ar dar kokių su dėstymo kokybe susijusių priežasčių“, – pasakojo antroko tėvas.
Supažindintų 3-4 klasėse
Tėvai, bent jau kaip teigia Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Sipaitė, nėra visiškai teisūs, manydami, kad su kitomis religijomis jų sūnus nesusipažins tikybos pamokose. Tik, pasirodo, tokia tema numatyta kiek vyresniems vaikams.
„Per katalikų tikybos pamokas 2 klasėje nagrinėjamos bendros krikščioniškos religinės temos: gyvenimo klausimai tikėjimo požiūriu; bendravimas, sutarimas; Šventojo Rašto ir tikėjimo pažinimas; Atsiliepimas į Dievo ir Bažnyčios kvietimą ir kt. Su kitomis religijomis pradedama supažindinti 3-4 klasėje“, – teigė V.Sipaitė.
Vilniaus savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento laikinojo direktoriaus Algmino Pakalniškio teigimu, dorinio ugdymo dalyką pradinėse klasėse mokinys gali keisti kiekvienais metais pagal tėvų pateikta prašymą, nes būtent tėvai mokiniui iki 14 metų parenka dalyką – tikybą arba etiką. Tiesa, siekiant užtikrinti mokymosi tęstinumą ir nuoseklumą, kaip teigia A.Pakalniškis, etiką arba tikybą rekomenduojama rinktis dvejiems metams.
Galima ne tik katalikų tikyba
Su kitomis religijomis pradedama supažindinti 3-4 klasėje, – teigė V.Sipaitė.
Tačiau mokiniai gali lankyti ne tik katalikų tikybos pamokas: bent jau Pradinio ir pagrindinio ugdymo programa numato, kad Lietuvos mokiniams turi būti sudaromos galimybės mokytis ir stačiatikių, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, karaimų, judėjų tikybos.
„Mokykloje nesusidarius mokinių grupei mokytis etikos arba tikybos, sudaroma laikinoji grupė iš kelių klasių mokinių. Mokykloje, kuri negali užtikrinti pageidaujamos tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybos mokymo, gali būti įskaitomas mokymasis tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos sekmadieninėje mokykloje ar tikybos mokymo grupėje. Taip pat ji turi įgyvendinti programą, kuriai yra pritarusi tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos vadovybė ir ji yra patvirtinta švietimo ir mokslo ministro. Šiuo atveju mokykla numato mokymosi pasiekimų įskaitymo tvarką“, – aiškino A.Pakalniškis.
Vilniuje švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, šiais mokslo metais savivaldybės mokyklose tikybos mokosi beveik 27 tūkst. mokinių, etikos – daugiau kaip 31 tūkst. mokinių, nevalstybinėse mokyklose: tikybos mokosi daugiau nei 2 tūkst. mokinių, etikos šiek tiek mažiau – 1907 mokiniai. ŠMM praneša, kad visoje Lietuvoje, preliminariais duomenimis, šiais mokslo metais etikos pamokas lanko 135 195 mokiniai, o tikybos (evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, judėjų, karaimų, katalikų, lotynų apeigų katalikų, stačiatikių) – 187 099 mokiniai.
