Galimas situacijos sprendimas – apeliacija. Tačiau dažnam studentui iškyla daug klausimų – ar nesumažins pažymio dar labiau, ar nekils problemų su dėstytoju, pas kurį dar gali tekti mokytis? Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto apeliacijos komisijos pirmininkė docentė Birutė Švedaitė-Sakalauskė teigia, kad visų pirma studentas turėtų susipažinti su savo darbu, pasidomėti, kodėl jį taip įvertino – taip visos problemos dažniausiai ir išsisprendžia.
„Geriausia, kai dėstytojai patys po egzamino sudaro galimybę visiems studentams ateiti ir pasižiūrėti savo darbų“, – teigia komisijos pirmininkė. Tiesa, norėdamas teikti apeliaciją studentas neprivalo būti matęs darbo, tačiau turi tokią teisę. „Būna, kad nepavyksta susitarti su dėstytoju, juk laiko yra tik penkios dienos (kituose universitetuose terminas siekia dvi savaites – 15min.lt past.)“, – sako B. Švedaitė-Sakalauskė.
Apeliacija turi būti motyvuota
Apeliacijos būna dviejų rūšių – dėl egzamino turinio (studentas nesutinka su pažymiu, mano, kad yra vertas daugiau) ir dėl procedūrinių pažeidimų (studentas mano, kad jam nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos atsakyti į klausimus arba dėstytojas vietoje sutartų dalykų klausia kitų). Anot B.Švedaitės-Sakalauskės, apeliacijos dėl turinio, kurias rašo studentai, nematę savo darbų, dažniausiai atmetamos kaip nemotyvuotos, nes studentai negali tinkamai argumentuoti savo pozicijos.
„Jei mes neįžvelgiame, kad buvo rimtas procedūrinis pažeidimas, kažkas, kas galėtų atsiliepti pažymiui, nelaikome apeliacijos motyvuota. Su turinio dalykais yra sudėtingiau – tai visada yra interpretacijos reikalas“, – teigia B. Švedaitė-Sakalauskė. Atmetusi apeliaciją kaip nemotyvuota, komisija nesirenka jos svarstyti, tačiau jei bent vienas narys laiko ją motyvuota – svarstymas vyksta.
Patenkinus apeliaciją dėl turinio studento darbas vertinamas iš naujo sudarytos specialios komisijos, o jei pripažinti procedūriniai pažeidimai – studentui sudaroma galimybė laikyti egzaminą dar kartą prižiūrint tai pačiai komisijai, tačiau tai nelaikoma perlaikymu.
Atsargiai: kai kur pažymį gali ir sumažinti
VU apeliacijos komisijos nuostatai neleidžia sumažinti studento rezultato, net jei egzaminas yra kartojamas. „Tas yra įdėta teisingai, kad nebūtų susidorojimo atvejų, bet kartais yra nuojauta, kad studentai gali tuo piktnaudžiauti“, – B. Švedaitė-Sakalauskė sako esanti girdėjusi ir apie tokius atvejus. Tačiau tokia tvarka galioja ne visose aukštosiose mokyklose – Vilniaus Gedimino technikos ir Mykolo Romerio (MRU) universitetuose apeliacijos komisijos gali ir sumažinti studento balą.
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentas Viliaus Morkūnas teigia, kad tvarka, pagal kurią numatoma, kad apeliacijų komisija gali ir sumažinti pažymį, studentams kelia nepasitikėjimą, nes dėstytojai gali daryti įtaką pažymį sumažinti vien dėl paties apeliacijos teikimo fakto. „Tokia baimė dėl asmeniškumų atsispindi tame, kad aukštosiose mokyklose, kuriose galioja tokia tvarka, studentai rečiau ryžtasi rašyti apeliacijas. Kiek ta baimė pagrįsta – kitas klausimas, bet yra pavyzdžių, kad dėstytojai bando tą įtaką komisijoms daryti“, – tvirtina V. Morkūnas.
B.Švedaitės-Sakalauskės teigimu, konfliktų su dėstytojais svarstant jų darbą paprastai neatsiranda, nes dėstytojas jau prasidėjus svarstymo procesui yra informuojamas ir nebūna nemaloniai nustebintas. Per kelerius savo darbo komisijoje metus ji teigia nepastebėjusi jokių problemų tarp dėstytojų ir studentų, rašiusių apeliacijas.
Paskutinė instancija – ginčų komisija
B.Švedaitės-Sakalauskės manymu, pagrindas apeliacijai yra tada, kai nėra susitarimo, kai nėra aiškiai pasakyti kriterijai ar jie yra nesuprasti. „Jei yra paduota apeliacija – kažkas negerai su santykiu tarp dėstytojo ir studentų. Studentui svarbu, kaip atrodys egzaminas, kaip jis bus vertinamas, iš kokių atsiskaitymų susidaro kaupiamasis pažymys, ir jis turi šią informaciją aiškiai nuo pat pradžių žinoti. Jei studentai ir dėstytojas susitaria dėl šitų dalykų, apeliacijų nebūna.“
Apeliacijos komisija nėra paskutinė instancija – nesutikęs su jos vertinimu, studentas dar gali kreiptis į ginčų komisiją. „Ginčų komisija sprendžia įvairius nesutarimus tarp universiteto bendruomenės narių, darbo, etikos ir procedūrų klausimus. Pernai mūsų apeliacijos komisiją svarstė ginčų komisija, nes studentė nesutiko su mūsų nutarimu“, – sako B. Švedaitė-Sakalauskė. Tačiau V. Morkūno teigimu, teise kreiptis į ginčų komisiją studentai beveik nesinaudoja, tokie atvejai – išskirtiniai.
2010 metais LSAS atlikto tyrimo duomenimis, 5 proc. studentų iš viso yra teikę apeliacijas. Anot V.Morkūno, toks skaičius per mažas. „Aukštosios mokyklos ir studentų atstovybės po mūsų tyrimo pradėjo daugiau skelbti informacijos apie apeliacijų tvarką, bet neaiškumas studentams išlieka. Studentai nesikreipia į apeliacijų komisijas dėl nepasitikėjimo jomis, aukštosios mokyklos jokių veiksmų nenori imtis ir akademinis sąžiningumas skatinamas yra minimaliai“, – sako LSAS prezidentas.
VU per dvi paskutines sesijas pateikta 69 apeliacijos, iš jų 24 patenkintos, 45 – atmestos. Per pavasario egzaminų sesiją pateiktos 47, per rudens – 22 apeliacijos. MRU per tą patį laikotarpį pateiktos 135, iš jų 32 patenkintos, 103 atmestos. 94 pateiktos per pavasario, 41 – per rudens sesiją. VU studijų direktorės Jekaterinos Bortkevič teigimu, galima spėti, kad apeliacijų skaičius pavasario sesijos metu didesnis, nes studentai teikia baigiamuosius darbus, tačiau išsamesnis tyrimas šia tema nebuvo atliktas.
