Lietuvos vaikų ir jaunimo centro seminarų lektorius Mantas Karanauskas, trijose Vilniaus mokyklose dirbantis geografijos mokytojas, nuotolinį ugdymą sėkmingais taikęs visą karantino laikotarpį, ir toliau nežada jo visiškai atsisakyti, rašoma Lietuvos vaikų ir jaunimo centro pranešime spaudai . Štai kelios priežastys, kodėl.
Gerėja kompiuterinis raštingumas
Mantas Karanauskas pastebi, kad vykdant nuotolinį mokymą, mokiniai ir pedagogai prie kompiuterių praleidžia kur kas daugiau laiko nei įprastose pamokose.
„Galime drąsiai teigti, kad kasdien po 6–7 val. praleidžiant prie ekranų – nuotolinėse pamokose ar ruošiant namų darbus – gerėja kompiuterinio raštingumo įgūdžiai. Tačiau pažiūrėjus iš kitos pusės, prastėja ir vaikų, ir mokytojų regėjimas“, – sako jis.
Pedagogo nuomone, į nuotolį perkelti galima ne visas, bet dalį veiklių, likusias paliekant gyvam bendravimui.
Lengviau „išjungti“, tačiau sunkiau motyvuoti
Kaip pastebi Mantas Karanauskas, nuotolinėse pamokose mokytojams žymiai lengviau pamokose palaikyti tvarką – neliko drausminimo poreikio: mokiniai kalba po vieną, o jeigu jau būna kas nors labai nedrausmingas, juk galima tiesiog išjungti mokinio mikrofoną. Tačiau gyvo kontakto tarp mokytojų ir mokinių nebuvimas, mokantis nuotoliniu būdu, mažina mokinių mokymosi motyvaciją, o pedagogai susiduria su iššūkiu sudominti, išmokyti.
„Bendraujant nuotoliu būdu, labai svarbu susitarti dėl komunikacijos taisyklių, – teigia geografijos mokytojas. – Viena iš jų, matyti vieniems kitus – bendrauti su vaizdo kameromis“
Keli svarbūs, patirtimi patikrinti patarimai
Nuoseklumo!
Nuotolinį mokymą sėkmingai taikantis mokytojas pataria kolegoms būti nuosekliems.
„Visų pirma siūlyčiau taikyti nuoseklumą. Negerai, jei pačią pirmąją nuotolinio mokymo dieną vaikas dalyvauja septyniose pamokose prie kompiuterio, po 45 minutes, nes gali patirti emocinį šoką. Pirmosiose pamokose mokytojai turėtų pateikti tik svarbiausią informaciją ir likusį laiką leisti vaikams dirbti savarankiškai, naudojantis vadovėliu, pratybomis, o ne vien mokantis prie kompiuterio“, – pažymi M.Karanauskas.
-
Mantas Karanauskas: Kokios pamokos mokinių laukia rudenį?
-
Geografijos mokytojas M.Karanauskas apie nuotolinį mokymą: visgi trūkumų matau daugiau nei privalumų
-
Nuotolinis mokymas – nusiaubtas butas ir išsekę tėvai. Ar tai pasikartos?
-
Naujovės mokyklose: informatika pradinukams, nuotolinės pamokos, daugiau padėjėjų
-
Saulius Žukas: Nuotolinis mokymas – kur matau problemas?
Mokymosi turinio kontrolė
Kita svarbi taisyklė – atsakingai rinktis mokymosi turinį.
„Interneto platybėse yra nemažai elektroninio mokymosi turinio – tačiau labai svarbu mokytojams jį atsakingai pasirinkti. Tam verta skirti nemažai laiko, nes tik mums paties jį išbandžius ir nusprendus, kad tai naudinga mokymo priemonė, galime naudoti ir mokyti vaikus“, – savo įžvalgomis dalinasi M.Karanauskas.
Daugiau – individualaus dėmesio
„Taip pat svarbu nevengti skirti mokiniams daugiau individualaus laiko, asmeninių patarimų. Kaip parodė trys pavasario mėnesiai, būtent dėl šio individualaus dėmesio nuotolinis mokymas tapo išsigelbėjimu intravertams, mažiau bendraujantiems ar specialiųjų poreikių mokinimas. Individualus dėmesys – didžiulė paskata jiems“, – pastebi M. Karanauskas.
