Sužlugdė gražius ateities planus
Olena, jos vyras Andriejus ir trys jų vaikai iš savo namų Kyjive išvyko antrąją karo dieną. Kaip teigia moteris, po nakties, praleistos su šeima požeminėje mašinų aikštelėje slepiantis nuo raketų smūgių, šeima suprato, kad turi kuo greičiau išvykti iš gimtosios šalies.
Po ne vieną parą trukusios varginančios ir pavojų kupinos kelionės, Olena su šeima pasiekė Lenkiją. Iš ten, padedant šeimos darbovietės partneriams, jie atvyko į Klaipėdą ir čia įsikūrė.
Moteris teigė, kad jau šią vasarą gimtinėje su šeima ketino įsikelti į naujai statomą namą prie Kyjivo, tačiau dabar nebežino, ar jiems apskritai bus kur sugrįžti.
Klaipėdoje lankėsi ir anksčiau
Kaip teigė Olena, Klaipėdoje jai teko lankytis ir prieš karą, todėl apsiprasti naujame mieste buvo paprasčiau.
„Nuoširdžiai galiu pasakyti, kad Klaipėda – labai gražus ir tvarkingas miestas. Žmonės čia labai paslaugūs, jie mums labai padėjo ir vis dar padeda. Mes visuomet stengėmės nieko iš kitų neprašyti ir viskuo apsirūpinti patys. Tačiau šiandien esu situacijoje, kad net neturėjau tinkamų trumpų kelnyčių mažiausiam vaikui aprengti į darželį“, – patirtimi dalijosi moteris.
Oleną maloniai nustebino, kad Klaipėdoje daug verslų ir žmonių šiandien tiesia pagalbos ranką Ukrainos karo pabėgėliams, todėl jos šeima gali šį sunkų laikotarpį išgyventi lengviau.
„Mūsų vaikų mokyklos darbuotojų dėka gauname labai daug informacijos apie įvairias akcijas pabėgėliams. Tad jau spėjome ir nemokamai apsikirpti ir apsilankyti pas medikus apžiūrai“, – teigė jauna moteris.
Džiaugėsi mokyklos parodyta iniciatyva
Olenos dukterys Ana (13 m.) ir Andželika (9 m.) jau pradėjo lankyti mokyklą Klaipėdoje, o 5-ių metų jauniausias šeimos narys Makaras – darželį. Šeimos atžaloms pagalbą ugdymo srityje pasiūlė Klaipėdos licėjus.
Moteris itin džiaugėsi, kad jos vaikai galės toliau tęsti mokslus panašiu lygmeniu, kaip ir gimtojoje šalyje, kur lankė privačią ugdymo įstaigą.
„Vos pradėjus lankytis įvairiose ugdymo įstaigose Klaipėdoje, iškart sulaukėme skambučio iš Klaipėdos licėjaus administracijos. Esame labai dėkingi už visą ugdymo įstaigos ir jos pedagogų suteiktą pagalbą. Šiuo metu mūsų vaikai intensyviai mokosi lietuvių kalbos pagrindų tam, kad galėtų susirasti kuo daugiau naujų draugų ir nukreipti mintis nuo susidariusios situacijos“, – teigė moteris.
Ukrainiečių vaikams – įvairiapusė pagalba
Kaip teigė Klaipėdos licėjaus direktorė dr. Regina Kontautienė, šiuo metu jų tarptautinėje mokykloje mokosi jau daugiau nei dvidešimt vaikų iš Ukrainos.
„Šiuo metu mūsų mokykloje ir darželyje mokosi 1 ikimokyklinukas, 4 pirmokai, 1 antrokas, 3 trečiokai, 6 ketvirtokai, 1 penktokas, 2 septintokai, 2 aštuntokai, 1 devintokas ir 1 dešimtokas iš Ukrainos. Visiems šiems vaikams suteiktas nemokamas ugdymas, profesionali psichologinė pagalba, neformalioji veikla ir maitinimas“, – teigė dr. R. Kontautienė.
Taip pat licėjaus bendruomenė aktyviai prisideda prie įvairių iniciatyvų, skirtų padėti Ukrainos valstybei, organizuoja labdaros renginius, ieško galimų apgyvendinimo vietų nuo karo bėgančioms šeimos ir net yra užregistravusi mokyklos transportą gabenti pabėgėlius iš Lenkijos į Lietuvą.
„Mes tiesiog negalime likti nuošalyje, kai kalba eina apie vaikų ateitį. Karas tiesiogine ir perkeltine prasme luošina vaikų gyvenimą, todėl kiekvienas privalome kuo tik galime prisidėti prie šių vaikų kokybiškesnio ir ramesnio gyvenimo atvykus į mūsų šalį“, – teigė licėjaus vadovė.
Problema turi būti sprendžiama kompleksiškai
Pasak dr. R. Kontautienės, nors nemažai švietimo įstaigų dabar noriai priima iš Ukrainos atvykstančius vaikus tęsti mokslus Lietuvoje, tačiau sklandesniam jų integravimui į lietuviškas mokyklas trukdo kalbos barjeras.
„Klaipėdos licėjus kaip tarptautinė mokykla yra sukaupusi didelę patirtį dirbant su užsienio šalių mokiniais. Mes turime įdiegę tarptautinio bakalaureato ir dvikalbio ugdymo programas, standartizuotas pagal tarptautines normas. Tačiau tokių ugdymo įstaigų Klaipėdoje ir visoje Lietuvoje nėra daug. Tad didėjant nuo karo bėgančių šeimų srautui, mūsų švietimo sistema susidurs su labai rimtomis problemomis. Juk vien kalbos barjeras taps rimtu iššūkiu vaikams sklandžiai integruotis į lietuviškas mokyklas“, – teigė ugdymo specialistė.
Licėjaus vadovės teigimu, ukrainiečių vaikų švietimo klausimai turi būti skubiai sprendžiami vyriausybiniu lygmeniu ir jau dabar turi būti priimami sprendimai dėl papildomo finansavimo, skirto integruoti ukrainiečių mokinius į Lietuvos švietimo sistemą.
„Priimti į mokyklą vaikus – tik pirmas ir pats lengviausias žingsnis. Toliau viskas tampa daug sudėtingiau. Ypač kokybišką ukrainiečių vaikų ugdymą sudėtinga organizuoti lietuviškose mokyklose. Kol kas nei valstybinėms, nei privačioms mokykloms, priėmusioms ukrainiečių vaikus, nėra skirtas papildomas finansavimas mokytojų padėjėjų, auklėtojų ar kitų dalykų mokytojų etatams, kad bent pradiniame etape tokie pedagogai galėtų padėti ukrainiečių vaikams užtikrinti mokymąsi jiems suprantama kalba ir tuo pat metu mokytų lietuvių kalbos. Tikiu, kad finansavimas bus skirtas, tačiau mokinius integruoti į švietimo įstaigas reikia jau šiandien”, – teigė dr. R. Kontautienė.
Pagrindinių disciplinų mokoma ukrainiečių kalba
Kaip teigė Klaipėdos licėjaus vadovė, nors priimti į licėjų ukrainiečiai mokiniai yra paskirstyti į klases pagal tai, kokias klases lankė Ukrainoje, siekiant padėti geriau įsisavinti tam tikras disciplinas, šiems mokiniams dalis pamokų yra organizuojama mažose grupėse ukrainiečių kalba.
Mokytojas ukrainiečių kalba licėjuje mokinius moko matematikos, pasaulio pažinimo, chemijos, fizikos, geografijos, biologijos ir istorijos.
„Mokiniai suformuotose grupėse, išsiaiškinę naujas temas jiems suprantama kalba, tęsia mokymąsi ir dalyje atskirų mokomųjų dalykų pamokų lietuvių kalba. Jų metu, kol pramoksta lietuvių kalbos, daugiausiai užduotis atlieka savarankiškai, dalyvauja pamokose rusų ar anglų kalba. Taip pamažu vis labiau integruojasi į mokymosi procesą lietuvių kalba”, – teigė Klaipėdos licėjaus direktorė.
Rusakalbės mokyklos problemos neišspręs
Dr. R. Kontautienės teigimu, Lietuva ukrainiečių šeimoms gali būti patraukli ir dėl, lyginant su kitomis Europos šalimis, nemažo rusakalbių mokyklų pasirinkimo. Tačiau, ugdymo specialistės nuomone, ir jose greitai gali pritrūkti resursų, o ir ne visiems vaikams šios ugdymo įstaigos taip pat bus tinkamos.
„Šiuo metu Klaipėdoje dauguma ukrainiečių vaikų yra nukreipiami arba patys renkasi rusakalbes mokyklas. Tačiau yra tokių vaikų, kurie nenori lankyti rusų mokyklų ir mieliau renkasi lietuviškas, nors ir supranta, kad dėl kalbos teks susidurti su tam tikrais iššūkiais. Nors daugelis ukrainiečių vaikų moka rusų kalbą, yra ir tokių vaikų, Ukrainoje lankiusių mokyklas, kuriose rusų kalbos nesimokė. Pavyzdžiui, pas mus mokosi aštuntokas Nikita, atvykęs iš Kyjivo licėjaus. Ten mokėsi ukrainiečių, anglų ir vokiečių kalbų, o rusų moka tik šnekamąją kalbą. Šiems vaikams rusakalbėse mokyklose nebus nei kiek lengviau nei lietuviškose“, – teigė licėjaus vadovė.
Pasak dr. R. Kontautienės, šiuo metu Klaipėdos licėjus ukrainiečių vaikų ugdymui jau yra įdarbinęs du skirtingų disciplinų pedagogus iš Ukrainos, vieną papildomą lietuvių kalbos pedagogą, o ateityje ketinama įdarbinti ir daugiau ukrainiečių kalbos ugdymo specialistų. Visa tai tam, kad atvykusiems mokiniams būtų kuo lengviau prisitaikyti prie naujos aplinkos ir lietuviškos švietimo sistemos.
