Keisti situaciją padeda įvairūs šviečiamieji projektai. Tarp jų – ir platformoje „eTwinning“ sukurti projektai, kuriuos inicijavo ir kūrė pačios mokyklų bendruomenės. Pasak straipsnio pašnekovų, saugaus interneto tema aktuali ne tik Lietuvos moksleiviams – ji globali. Be to, įvairūs projektai, į kuriuos įsitraukia tiek moksleiviai, pedagogai, tiek ir tėvai, veikia kur kas geriau nei „sausa teorija“. Kurdami, o vėliau dalindamiesi projektų metu surinktais duomenimis, moksleiviai ne tik patys atranda, kaip apsisaugoti nuo netikrų naujienų, smurtinių, žiaurų elgesį skatinančių, pornografinių ir kitų netinkamo turinio vaizdų. Jų sukauptos žinios praverčia su saugaus interneto taisyklėmis dar tik susipažįstantiems jaunesniems moksleiviams.
Pradinukų „laisvė“ internete turi būti su tėvų priežiūra
„Šiais laikais jau pradinukai puikiai moka naudotis planšetėmis ir kompiuteriais. Tiek jiems, tiek tėvams atrodo, kad vaikai žino, ką daro. Tačiau tiesa tokia, jog labai dažnai nei vaikai, nei tėvai nesupranta, kokie rimti pavojai slypi internete“, – įsitikinusi Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazijos pradinių klasių mokytoja metodininkė, „eTwinning“ programos mentorė Danguolė Tumėnienė. 2018 m. ji sukūrė ir vykdė dvejus metus trukusį projektą „Internetinė pradinuko laboratorija“, kurio pagrindinis tikslas ir buvo supažindinti pradinukus, jų šeimas bei mokytojus su saugaus elgesio internete pagrindais. Į projektą įsitraukė daug kitų Lietuvos mokyklų.
D.Tumėnienės nuomone, internetas iš esmės pakeitė moksleivių suvokimą apie informaciją. Žodynus pakeitė Wikipedia tipo žinynai. Vis dėlto su pradinukais dirbanti pedagogė pastebi, jog kol kas moksleiviai interneto dar nesuvokia kaip šaltinio mokymuisi, pvz., vadovėlio.
„Jie neria į internetą kaip į giliausias erdves ir kartais, kaip sakau, sriūbteli to negero interneto vandens“, – kalbėjo su pradinukais dirbanti pedagogė.
Pasak jos, viena dažniausių problemų – kad tėvai nesidomi, ką internete veikia jų vaikas. Tai patvirtina ir tyrimai, rodantys, jog net 88 proc. tėvų leidžia naudotis išmanaisiais įrenginiais su interneto prieiga savo vaikams be suaugusiųjų priežiūros (2018 m. „Telia“ užsakymu atlikta rinkos tyrimų bendrovės SIC apklausos duomenys).
Viena dažniausių problemų – kad tėvai nesidomi, ką internete veikia jų vaikas.
„Ne vienas esame matę socialiniuose tinkluose anketas, kurių turėtojai – moksleiviai, net pradinukai. Aišku, jie ten priregistruoti kaip dvidešimtmečiai, dar vyresni asmenys, nors iš veidų matosi pirmokai, antrokai. Jiems ten tikrai ne vieta. Blogiausia, kad dažnai tėveliai būna tie tarpininkai, kurie padeda vaikui susikurti tokią anketą. Iš tiesų tėvams nereikėtų skubėti užauginti vaikų ir leisti į internetinį „suaugusiųjų daržą“. Tegul jie būna savo vaikiškuose gėlynuose ir žaidžia žaidimus, kurie ugdo, o ne tuos, kurie kelia smurtą, patyčias, – įsitikinusi mokytoja.
Ji įsitikinusi, jog pradinukai neturėtų vieni klaidžioti po internetą – tėvai su vaikais turėtų aiškiai susitarti dėl svarbiausių taisyklių.
„Šių taisyklių turi laikytis ir vaikai, ir tėvai. Jeigu yra nustatytas laikas, kiek vaikas gali naudotis kompiuteriu, tiek jis ir turi naudotis: nei ilgiau, nei trumpiau. Turinio kontrolė taip pat būtina. Žinoma, tai daryti reikėtų draugiškai, įsitraukiant, domintis, kokį turinį vaikas žiūri, skaito, ką internete žaidžia. Neturėtų būti taip, jog vaikas dvi-tris valandas sėdi įlindęs į kompiuterį ir nieko neklausia, o tėvai net nežino, kur jis per tą laiką buvo ir ką rado“, – kalbėjo pedagogė.
Dalyvaudami projekte pramoko kritiškai mąstyti
Būtent tokios patirtys, atskleidusios, kad ne tik vaikai, bet ir jų tėvai, o kartais – ir mokytojai, nelabai supranta, kaip vaikams saugiai naudotis internetu, paskatino sukurti projektą „Internetinė pradinuko laboratorija“, į kurį įsitraukė daug kitų Lietuvos mokyklų, o pats projektas buvo apdovanotas „eTwinning“ nacionaliniu kokybės ženkleliu. Vienas svarbiausių jo tikslų buvo paskatinti moksleivius naudoti internetą mokymuisi, o ne tik pramogai.
„Projekto metu įvairius interneto įrankius integravome į pamokas: lietuvių kalbos, matematikos, pasaulio pažinimo, dailės ir technologijos – visuose dalykuose“, – pasakojo pradinukų mokytoja, pasidžiaugusi, jog įtraukti pavyko ne tik vaikus, bet ir šeimas.
„Į tuos projektus mes įtraukėme ir tėvus. Sugalvodavome įvairių veiklų, kuriose ir jie turėjo darbo. Išeidavo bendri šeimų projektai, mokymasis kartu. Vis dėlto labiausiai džiugino pačių moksleivių pokytis. Projektui einant į pabaigą, nuolat girdėdavome, kaip mokiniai tarpusavyje kalbasi apie interneto saugumą, klausia, kokiuose puslapiuose lankosi, tikrinasi, ar jie saugūs, jeigu patys nežino, klausia mokytojų. Tai tikrai džiugino, nes matėsi, jog atsirado kritinis mąstymas, supratimas, kas yra saugus internetas“, – pasakojo pedagogė.
Netikrų naujienų medžioklė pandemijos fone
Pavojai internete tyko ne tik pradinių klasių moksleivių. Dar daugiau iššūkių patiria vyresni moksleiviai. 2018 m. bendrovės „Spinter“ tyrimo duomenimis, beveik pusė apklaustų Lietuvos paauglių nurodė, kad susiduria su vienokiomis ar kitokiomis grėsmėmis internete, taip pat nesuvokia, kokia informacija yra patikima. Kaip apsaugoti paauglius nuo internetinių patyčių, pornografijos, netikrų naujienų ir kitų internete tykančių grėsmių? Tokie klausimai tapo esminiais dar vieno „eTwinning“ programos platformoje vykdyto tarptautinio projekto „Be smart – it’s fake news“ (liet. „Būk sumanus – tai netikros naujienos“) dalyviai. Viena jų – Kuršėnų Pavenčių mokyklos daugiafunkcinio centro anglų kalbos mokytoja Staselė Riškienė.
Kolegų ir moksleivių mylima pedagogė jau ir anksčiau savo pamokose aktyviai taikė internetines technologijas ir įrankius, savo patirtimi su kolegomis ne kartą dalinosi įvairiuose seminaruose bei mokymuose. 2018-aisiais pelnė inovatyviausios Lietuvos mokytojos vardą.
„Man daugiausia tenka bendrauti su 14-15 metų moksleiviais, kurie, turiu pasakyti, geriau suvokia internetą ir jame pateikiamą informaciją nei jų tėvai ar juo labiau seneliai. Vis dėlto net ir jiems trūksta kritinio mąstymo ir gebėjimų atskirti netikras naujienas internete“, – kalbėjo pašnekovė. Pasak jos, tai susiję su ankstesniu įdirbiu – tiek jų mokykloje, tiek kitose jau anksčiau buvo vykdytas ne vienas projektas, skirtas saugaus interneto temai.
Jos patirtis rodo, kad geriausiai įsimenami dalykai – kuriuos moksleiviai atlieka patys. Pavyzdžiui, lygindami tikras ir netikras naujienas.
„Dalyvaudami projekte „Be smart – it’s fake news“ moksleiviai patys išskyrė tris svarbiausius kriterijus, kurie leidžia nustatyti, ar naujiena tikra, ar ne. Pirmiausia reikia patikrinti naujienų šaltinį, antra – patikrinti, ar kituose naujienų šaltiniuose (portaluose ir pan.) ši naujiena taip pat skelbiama. Galiausiai – patikrinti nuorodas (neatidarius nuorodos, ją nukopijuoti ir patikrinti, kur veda)“, – pasakojo pedagogė.
Tarptautiniame projekte dalyvavo ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių moksleiviai: pvz., Italijos, Azerbaidžano. S.Riškienės teigimu, buvo įdomu stebėti, kaip skirtingai netikras naujienas suvokia skirtingų šalių atstovai: „Europos moksleivių žinios buvo gana panašios. Tačiau, pvz., Azerbaidžano mokiniai kai kurias netikras žinias įvertino kaip patikimas. Tiesa, šios šalies moksleiviai, dalyvaujantys projekte, buvo šiek tiek jaunesnio amžiaus. Tai taip pat galėjo lemti jų suvokimą apie netikras naujienas“.
Projektas vyko 2019-2020 m. mokslo metais, tad dalį laiko moksleiviai jį tęsė mokydamiesi jau nuotoliniu būdu. To prireikė visame pasaulyje prasidėjus koronaviruso (COVID-19 ligos sukėlėjo) pandemijai. S.Riškienė prisiminė, jog tai suteikė progą giliau panagrinėti netikrų naujienų fenomeną pandemijos fone.
„Tiek man, tiek vaikams labai ryškiai įsiminė vienas iš virtualių susitikimų su kitų šalių, dalyvaujančių projekte, atstovais. Nori nenori vis išlįsdavo koronaviruso statistika ir skirtinga situacija įvairiose šalyse. Tuo metu Lietuvoje ji buvo kur kas geresnė nei, pvz., Italijoje, kur pandemija siautėjo tiesiogine to žodžio prasme ir mus pasiekiančios naujienos buvo prieštaringos“, – sakė mokytoja, pridūrusi, jog ši patirtis moksleivius išmokė ir empatijos.
Suprasti akimirksniu
- Teigiami pokyčiai. Vilniaus universiteto Psichologijos instituto atlikto tyrimo „Lietuvos vaikų naudojimosi internetu 2010 ir 2018 metais ypatumų palyginimas“, rezultatai atskleidė, kad 9-17 m. vaikai praleidžia daugiau laiko internete nei prieš 8 metus, prie interneto jungiasi įvairesniais įrenginiais ir naudoja internetą įvairioms veikloms atlikti bei dažniau naudojasi socialiniais tinklais. Tačiau yra ir teigiamų pokyčių: lyginant su 2010 m., 2018-aisiais vaikai internete mažiau dalijasi savo asmenine informacija bei mažiau bendrauja su nepažįstamais asmenimis.
- Jaunesnius – prižiūrėti, su vyresniais – tartis. Tiek pedagogai, tiek psichologai vieningai sutaria, kad tėvai turi žinoti, ką internete veikia jų nepilnamečiai vaikai. Kalbant apie jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikus, tėvams patariama labai aiškiai nustatyti taisykles, kurių bus laikomasi: kada, kiek laiko ir ką internete veiks vaikas. Idealiu atveju šalia turėtų būti vienas iš tėvų ar kitas suaugęs žmogus, kuris, reikalui esant, galėtų užtikrinti greitą pagalbą ir priežiūrą. Su vyresniais vaikais tėvams patariama taip pat aptarti galimas interneto grėsmes ir būdus, kaip jų išvengti. Šiuo atveju svarbu išgryninti, ką konkrečiu atveju, pvz., patyčių, netikros naujienos, reikėtų daryti, kur ieškoti pagalbos. Labai svarbus pasitikėjimas – vaikai turi žinoti, jog suaugusieji yra pasiekiami ir padės iškilus problemai.
- Tėvams į pagalbą – saugumo sprendimai. Jei nesate tikri, jog vaikai visuomet laikysis susitarimo ir prie interneto jungsis tik su tėvų priežiūra, galima pasinaudoti įvairiais saugumo sprendimais, kurie apriboja nepilnamečių prieigą prie jiems netinkamo turinio. Pvz., vaikiška „Google“ paskyra automatiškai pritaiko įrenginį: programėlės leidžia atsisiųsti turinį tik su tėvų patvirtinimu, registruoja prie ekrano praleidžiamą laiką, blokuoja tam tikras programėlės, kurios vaikui netinkamos. Technologinių sprendimų galima rasti pagal kiekvienos šeimos ir/ar vaiko poreikius, tereikia tam skirti laiko.
Lietuvoje programą „eTwinning“ administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Ši programa yra Europos Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programos „Erasmus+“, dalis.
