Planuojama, kad brandos egzaminų sesija prasidės birželio 22 dieną ir tęsis iki liepos 21-osios.
Kokie argumentai lėmė ją organizuoti? Ir kaip bus laikomi egzaminai, jei Lietuva dar nebus suvaldžiusi situacijos dėl COVID-19 plitimo?
Į klausimus 15min atsakė ŠMSM.
– Kodėl visgi nuspręsta ne pagal metinius pažymius vertinti abiturientų pasiekimus, o pagal egzaminus?
– Siūlymai buvo pateikti planavimo grupėje dėl brandos egzaminų ir priėmimo į aukštąsias mokyklas vykdymo. Vyravo argumentuota pozicija neatsisakyti egzaminų, nes sprendimas turės įtakos ne tik abiturientų galimybėms šiemet studijuoti pasirinktose aukštosiose mokyklose, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje – sprendimas turi nekelti abiturientams nesklandumų renkantis studijas tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse.
Brandos egzaminų reikalingumą taip pat lemia ir tai, kad skirtingose Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose mokytojų parašytas dešimtukas yra nevienodo svorio ir dėl šios priežasties paskutinių dvejų metų mokyklinių pažymių vidurkio naudojimas į nepalankią padėtį pastatytų mokinius iš tų gimnazijų, kurios yra reiklios ir objektyviai vertinančios.
Ypač įsiklausėme į mokinių, aukštųjų mokyklų atstovų nuomonę. Kaip žinoma, Lietuvos moksleivių sąjunga taip pat pasisakė už tai, kad vyktų brandos egzaminai, jeigu pasiruošimas jiems būtų organizuojamas sklandžiai: būtų parūpintos reikiamos techninės priemonės, laikant egzaminus būtų užtikrinama tinkama apsauga, mažinamas žmonių skaičius patalpoje ir kt.
Jeigu švelnės karantinas, planuojame suteikti galimybę tiesiogiai susitikti konsultacijoms su mokytojais mokyklų patalpose.
Atsižvelgėme į šiuos reikalavimus. Abiturientai ruoštis egzaminams galės ir nuotoliniu būdu, ir galbūt įprastai. Jeigu švelnės karantinas, planuojame suteikti galimybę tiesiogiai susitikti konsultacijoms su mokytojais mokyklų patalpose.
Jeigu karantinas būtų pratęsiamas ilgiau negu iki balandžio 27 dienos, tačiau sąlygos būtų laipsniškai lengvinamos, darbo grupė siūlo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai kartu su Sveikatos apsaugos ministerija įvertinti galimybę sudaryti sąlygas abiturientams, pirmiesiems iš mokinių, grįžti į gyvą kontaktinį mokymąsi. Ministerija pasitelks mokytojų dalykininkų ir mokinių organizacijų atstovus, dirbsime kartu su mokyklų administracijomis, savivaldybėmis, kad būtų užtikrinama asmens higienai ir sveikatai tinkama aplinka.
Lietuvos švietimo taryba balandžio 7 dieną įvykusiame neeiliniame nuotoliniame posėdyje taip pat yra pateikusi savo poziciją valstybės vadovams, kad brandos egzaminų neturi būti atsisakyta. Lietuvos švietimo tarybos įsitikinimu, švietimo prieinamumas ir kokybė šiuo sudėtingu laikotarpiu turi išlikti prioritetu.
Priimtas sprendimas vykdyti brandos egzaminus, nes jie sudarys sąlygas mokiniams gauti objektyvią ir patikimą informaciją apie jų vidurinio ugdymo rezultatus, gauti brandos atestatus, kurie savo verte bus lygūs su ankstesnių ir vėlesnių metų abiturientų atestatais. Atestatas yra dokumentas, kuris išduodamas ne konkretiems metams, o visam gyvenimui.
Atestatas yra dokumentas, kuris išduodamas ne konkretiems metams, o visam gyvenimui.
– Esą jei būtų vedami metiniai pažymių vidurkiai, tokiu atveju aukštosios mokyklos galėtų stojimus vykdyti pačios, organizuodamos savo egzaminus, įskaitas, motyvacinius pokalbius. Ar toks modelis būtų tinkamas? Kodėl?
– Aukštosios mokyklos pasisakė už tai, jog atranka būtų pagal valstybinių brandos egzaminų rezultatus, nes, LAMA BPO duomenimis, metinių pažymių ir brandos egzaminų įvertinimai dažnai visiškai nevalidūs. Nuogąstaujama, jog darant atranką tik pagal metinius įvertinimus, galimai nukentėtų gabūs mokiniai, kurie gal neturi gerų metinių įvertinimų, tačiau gerai išlaiko valstybinius brandos egzaminus.
Ypač dėl to, kad brandos egzaminai nėra laikomi iš paskutinių kelių 12 klasės mėnesių kurso, nes tai yra visos vidurinės programos kursas. Pavasario mėnesiais dažnai tik kartojamas kursas, o tą galima daryti ir savarankiškai. Tuo labiau kad švelninant karantino sąlygas bus prašoma į mokyklas pirmiems leisti grįžti abiturientams, kad jie turėtų kuo daugiau gyvo kontakto su mokytojais.
Egzaminų sesija ir pavėlinta todėl, kad būtų pakankamai laiko pasirengimui.
Dar vienas akcentas tas, kad yra anksčiau mokyklą baigusių mokinių, yra besirengiančių eksternų, jiems tuomet dingtų vieni pasirengimo metai.
Svarstant įvairius egzaminų vykdymo scenarijus, buvo vertinamos kiekvieno sprendimo emocinės, teisinės, finansinės pasekmės. Šių metų abiturientai prieš dvejus metus buvo supažindinti su mokyklos baigimo ir stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygomis. Iš esmės keičiamos mokyklos baigimo ir stojimo į aukštąsias mokyklas procedūros lemtų diskusijas, o gal ir teisines pretenzijas apie mokinių teisėtus lūkesčius – laikyti brandos egzaminus, kurių rezultatai naudojami ir stojimui į aukštąsias mokyklas.
Atsižvelgta ir į tai, kad aukštosios mokyklos negalėtų per tokį trumpą laiką pasirengti stojamųjų egzaminų organizavimui.
– Ar birželio 22 dieną pradedant egzaminų sesiją švietimo įstaigoms teks imtis kokių nors specialių priemonių dėl karantino dėl COVID-19? Kokių?
– Numatant egzaminų vykdymo pradžios datą birželio 22 dieną, remiamasi prielaida, kad tuo metu jau nebus karantino. Įvertinant tai, kad saugumo poreikis išliks, planuojama keisti brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše numatytą egzamino vykdymo patalpoms reikalavimą tarp stalų išlaikyti 1 metro atstumą į du metrus ir papildyti reikalavimu vykdytojams ir kandidatams, jei bus būtinybė egzamino metu naudoti saugos priemones: veido saugos kaukes, vienkartines pirštines ir pan.
– Ar egzamino turinys, užduočių tematika dėl to, kad dabar – karantinas, o pamokos vyksta nuotolinio būdu, keisis? Gal kurių nors temų egzaminai neapims?
– Situacija analizuojama, tačiau norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad ugdymo procese mokytojai neprivalo mokyti mokomųjų dalykų medžiagos pagal vieningą ilgalaikį planą, galiojantį visoje Lietuvoje. Todėl vieni mokytojai tam tikras temas dėsto vienu metu, kiti – kitu.
Gali būti taip, kad tų pačių temų mokymas tam tikrose mokyklose skiriasi.
Gali būti taip, kad tų pačių temų mokymas tam tikrose mokyklose skiriasi. Be to, ir šiuo metu vyksta ugdymo procesas, kurio metu nemaža dalis baigiamųjų klasių mokytojų jau kartoja kursą su savo mokiniais ir padeda jiems įtvirtinti mokomąją medžiagą.
Egzaminų užduotys yra rengiamos vadovaujantis brandos egzaminų programomis, šie dokumentai, su kuriais mokiniai yra supažindinti daugiau kaip prieš metus, suteikia mokiniams ir juos mokantiems pedagogams saugumo – jie žino, kokios egzamino struktūros, užduočių tipų ir tematikos tikėtis per brandos egzaminus.
– Ką atsakytumėte tiems abiturientams, kurie skatina vieni kitus pasisakyti prieš brandos egzaminus ir jais piktinasi? Neva sąlygų tinkamai pasiruošti egzaminams nėra.
– Kaip iki šių metų, taip ir šiais metais, mokiniams atestatas išduodamas su teigiamais mokomųjų dalykų metiniais įvertinimais ir išlaikius du brandos egzaminus. Taigi mokiniai turi galimybę koncentruotis į pasirengimą egzaminams ir dar kartą įsivertinę, kokių egzaminų rezultatų jiems reikia, dalyvauti ne visuose egzaminuose.
Kaip ir ankstesniais metais mokiniai gali pasirinkti ir nedalyvauti egzaminuose, o juos laikyti tik kitais metais.
Kaip ir ankstesniais metais mokiniai gali pasirinkti ir nedalyvauti egzaminuose, o juos laikyti tik kitais metais. Ragintume mokinius pasitikėti savo mokytojais ir savimi bei laikant brandos egzaminus parodyti žinias ir gebėjimus, įgytus per visus savo 12 metų mokykloje.
