„Aš manau, kad rezultatas yra, mano galva, geras. Tačiau turi būti priimti sprendimai Vyriausybėje pirmadienį – būtent finansiniai sprendimai, kurie turi būti užfiksuoti kaip biudžeto korekcijos.
[...] Tikiuosi su premjeru mes galėsime pirmadienį pranešti gerą naujieną, kad iš esmės yra atsižvelgta ir pagrindiniai rodikliai, kurie buvo numatyti pradinėje sutarty, bus pasiekti“, – žurnalistams komentavo jis.
Dėl neakademinio personalo algų leis spręsti Seimui
Koreguojant kitų metų biudžeto projektą, bus siekiama atsižvelgti į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir vidurinio ugdymo mokytojų lūkesčius, švietimo pagalbos specialistų ir dėstytojų poreikius, nurodė švietimo ministras.
Dėl didesnio finansavimo neakademiniam personalui, anot jo, spręs ne Vyriausybė, o Seimas.
„Neakademiniai darbuotojai – atskiras klausimas. Mes nebuvome numatę sutarty, bet tai yra svarbu. Mes šitą klausimą, manau, spręsime gal ir Vyriausybės posėdyje, bet labiausiai tikėtina, kad Seime, kuomet tikrai reikia subalansuoti biudžetą“, – nurodė A.Monkevičius.
Tikslinantis, ar planuojama įgyvendinti visus reikalavimus, kurių vertė apie 60 mln. eurų, A.Monkevičius pabrėžė, kad suma pokalbių metu nebuvo įvardyta: „Suma nebuvo taip tiksliai suskaičiuota – 60 mln. eurų ar kiek – bet iš esmės visi mano minėti reikalavimai būtų tenkinami.“
Suma nebuvo taip tiksliai suskaičiuota.
Jeigu Vyriausybė lėšų šaltinius „švietimiečių“ reikalavimams atras, pagal tai pasikeis ir biudžeto projektas, ministras nurodė galėsiantis pasirašyti atnaujintą švietimo šakos kolektyvinę sutartį.
Tikisi, kad pasirašys kolektyvinę sutartį
„Ketvirtadienį gali būti, kad tai bus, tikėkimės, paskutinis [darbo ginčų komisijos] posėdis ir aš galėsiu pasirašyti šitą susitarimą. Bet jeigu būtų kažkokių abejonių ar sprendimai kažkiek keistųsi, taško dar negalėtume padėti“, – kalbėjo A.Monkevičius.
Jei Vyriausybė nesutiks keisti biudžeto projekto taip, kaip pageidauja „švietimiečiai“, ministras pažadėjo atsistatydinti.
„Jeigu man nepavyktų pasiekti šito susitarimo, apie kurį aš kalbu, aš esu pasirengęs už tai atsakyti, ir jeigu reikės, pasitraukti“, – sakė jis.
Finansų viceministras Darius Sadeckas konkrečiai nenurodė, kuriuos švietimo bendruomenės reikalavimus Vyriausybė stengsis įgyvendinti.
„Vyriausybėje tie įsipareigojimai vertinami labai rimtai. Ieškome sprendimų, kad galėtume tenkinti tuos įsipareigojimus, apie kuriuos šiandien kalbėjome“, – kalbėjo jis.
Šaltinių nenurodo
Finansų ministerija, viceministro teigimu, lauks patikslintų skaičiavimų iš Švietimo ministerijos, o galimybės esą bus vertinamos pirmadienį.
„Vertinsime galimybes, ir pirmadienį, kai bus svarstomas patobulintas valstybės biudžeto projektas, turėsime galutinį sprendimą dėl realių valstybės galimybių tenkinti tuos susitarimus“, – paaiškino jis, nors konkrečių šaltinių, kokiomis lėšomis bus siekiama įgyvendinti pažadus, neįvardijo.
„Tai yra kompleksas šaltinių, nėra vienas šaltinis, kuris išsprendžia [problemą]. Atkreipčiau dėmesį, kad švietimas nėra vienintelė sritis, kurią mes peržiūrime biudžete“, – pridūrė D.Sadeckas.
Finansų ministerijos atstovai liepą derybose dėl švietimo šakos kolektyvinės sutarties nedalyvavo, nurodė jis, bet situaciją esą žinojo. O švietimo bendruomenės reikalavimai į biudžeto projektą neįtraukti todėl, kad pasikeitė kitų metų ekonominės raidos scenarijus, aiškino D.Sadeckas.
„Gyvenimas nestovi vietoje. Kai buvo deramasi liepos mėnesį, buvo viena žinoma informacija ir ekonominė aplinka, rugsėjo mėnesį ta situacija keitėsi“, – kalbėjo jis.
„Streikas buvo rimtas signalas“
Komisijos posėdžio rezultatus komentavęs Švietimo ir mokslo profsąjungos lyderis Egidijus Milešinas teigė, kad įspėjamasis streikas pasiteisino.
Šiandien po taikinimo komisijos posėdžio matom, kad judam rezultato link.
„Aš manau, kad vakar mūsų vykdytas įspėjamasis streikas buvo gana rimtas signalas Vyriausybei. Šiandien po taikinimo komisijos posėdžio matom, kad judam rezultato link ir laukiam pirmadienį Vyriausybės posėdžio. Po to 15 valandą antro mūsų komisijos posėdžio“, – pasakojo jis.
Ar tikrasis streikas bus, ar ne, anot E.Milešino, vėliausiai paaiškės gruodžio 4-ąją: „Kaip ir numatyta pagal visas procedūras, [...] vėliausiai gruodžio 4 dieną bus pasakyta, ar tikrasis streikas bus, ar ne.“
Švietimo bendruomenės reikalavimai, anot jo, nepasikeitė.
„Pagrindinis reikalavimas yra kolektyvinės sutarties pasirašymas. Visos nuostatos, kurios buvo projekte, jos ir liko“, – nurodė profsąjungos lyderis.
-
Į streiką sukilo mokytojai ir dėstytojai: piktinasi valdžia, kuri vis maitina pažadais
-
Švietimo ministras papuolė į klausimų jūrą: studentui siūlė susikeisti vietomis ir atsakė, ar svarsto pasitraukti
-
Išdalijo diplomų už „ačių“: jei lėšų dėstytojų algoms neatsiras, VU žada nebedirbti
-
Vyriausybės atsakas į VU planus nebedirbti: „Puiku, studentai bus laimingi“
-
Vienintele Kaune streikavusia mokytoja vadinama Ingrida: „Ori alga – 1,5 tūkst. eurų į rankas“
Anot jo, visai nesvarbu, kas eina ministro pareigas, svarbiausia, kad būtų įgyvendinami įsipareigojimai.
Dėstytojams algos galėtų augti nuo rugsėjo
Kalbėdama apie neakademinio personalo padėtį, Aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo vicepirmininkė Asta Lapinskienė tikino, kad kolektyvinėje sutartyje jie neminimi.
„Šitoje šakos kolektyvinėje sutartyje yra kalba apie pedagoginius darbuotojus, todėl apie neakademinius darbuotojus mes negalėjom tartis. Pats kolektyvinės sutarties principas neleidžia šito numatyti. Tačiau kalbėjom, kad padėtis – labai sunku ir kai kuriose srityse net tragiška, kai mokslą aptarnaujantys darbuotojai gauna minimalų atlyginimą“, – teigė ji.
Didinti dėstytojų ir tyrėjų darbo užmokestį, anot A.Lapinskienės, planuojama nuo kitų metų rugsėjo. Susivienijimo taryba esą spręs, ar tokios sąlygos tinkamos.
Švietimo profsąjungų ir Vyriausybės atstovai susitiko po ketvirtadienį įvykusio dviejų valandų įspėjamojo streiko. Jame dalyvavo apie 400 švietimo įstaigų mokytojai, darželių auklėtojai, dėstytojai.
Šįmet švietimo profsąjungos su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sutarė atnaujinti švietimo šakos kolektyvinę sutartį, suderėjo dėl kai kurių konkrečių dydžių. Tačiau švietimo ministras sutarties nepasirašė, rengiant kitų metų biudžeto projektą į jos turinį atsižvelgta tik iš dalies.
Streiko galimybės neatmeta kita profsąjunga
Streikavusieji reikalauja pasirašyti minėtą sutarties projektą ir taip įteisinti susitarimą. Jie taip pat prašo, kad nuo kitų metų rugsėjo jų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai augtų 10 proc., taip pat išnyktų darbo užmokesčio atotrūkis tarp bendrojo ugdymo ir ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo pedagogų, švietimo pagalbos specialistų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didėtų 15–25 proc. ir kita.
Dėstytojams ir tyrėjams aktualu, kad nuo 2020-ųjų jų darbo užmokestis kasmet augtų ne mažiau kaip 10 proc., o 2025-aisiais vidutiniškai pasiektų 150 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Streikuojančiųjų reikalavimų vertė – 117,6 mln. eurų, nors Vyriausybė kitų metų biudžeto projekte numatė skirti tik 55,5 mln. eurų.
Po pirmojo svarstymo Seime šiuo metu biudžeto projektą koreguoja Vyriausybė. Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis anksčiau tikino, kad į Seimą projektas grįš kitoks, nei buvo pateiktas, o į švietimo bendruomenės lūkesčius bus atsižvelgta.
Skelbti streiką, jei į jų reikalavimus nebus atsižvelgta, nusprendė ir Andriaus Navicko vadovaujamos Švietimo darbuotojų profsąjungos nariai. Šios profsąjungos reikalavimai kiek kitokie – ji taip prašo mažinti mokinių skaičių klasėse, taisyti etatinio apmokėjimo modelį.
