Į 15min kreipėsi trečio kurso ASU studentė Dovilė, gyvenanti viename iš šio universiteto bendrabučių. Pasak jos, gyvenamųjų patalpų nuotraukos, pateiktos ASU internetiniame puslapyje, toli gražu neatitinka realybės. Sovietinių laikų žalios spintos be lentynų, kabyklų, net rankenų, senos lovos, kuriose gulėjo dar jų tėvai ir gal net seneliai.
Pasak Dovilės, kartais dušo link tekdavo bristi net su guminiais batais – vanduo siekdavo kelius.
„Baisu, kad koks vabaliukas išlindęs nesukandžiotų. Pažiūrėkite ir į langus. Aptaškyti kažkokiais baltais dažais, niekas iš lauko pusės jų niekad ir nevalė“, – šyptelėjo mergina.
Iki praėjusių metų ji buvo priversta maudytis rūsyje įrengtuose dušuose. Einant iki jų tekdavo iškęsti šalto oro gūsius, sklindančius pro kiauras laukines duris, smarvę, maudytis tarp pelėsių. Pasak Dovilės, kartais dušo link tekdavo bristi net su guminiais batais. Pernai dušai buvo įrengti ir aukštuose, tačiau darbų kokybė studentus nuvylė.
Siena – tarsi faneros lakštas
Pradžioje Dovilė už visas šias sąlygas mokėdavo apie 120 litų. Mokama suma priklausydavo nuo sunaudojamo vandens, dujų, šilumos kiekio. Jei norėdavo išsaugoti kambarį vasaros metu, mokėdavo už saugojimą pusę mėnesinės nuomos sumos. Staiga viskas pakito.
„Mokame fiksuotą 55,52 eurų mokestį. Nesvarbu, kokio dydžio ar būklės kambarys. O sąlygos nepakito. Ir bevielio interneto neturime. Tik du kištukus. O ką daryti trečiam kambariokui? Triviečiuose kambariuose, kurių dydis – 18 kv. m, nėra net vietos trečiai lovai“, – piktinosi Dovilė.
Pastarąją sąskaitą ji tikina gavusi su neaiškia dviejų euro centų bauda. Jos sulaukė visi bendrabučio gyventojai. Tik niekam nebuvo paaiškinta, už ką moka.
Mergina sutiko aprodyti ir tokius kambarius, kurių net meistrai nesutinka tvarkyti. Viename jų gyvena vaikinai. Už žavių merginų plakatų ant sienos slepiasi kiaurymės. Šmaikštaudami studentai ant tapetų užrašė vienas kitą perspėjančius žodžius „Don't touch“ (angl. – neliesk).
„Kvietėme meistrus, bet šie neapsiėmė tvarkyti. Sakė, kad gyvename avarinės būklės kambariuose. Visiems ant mūsų nusispjauti“, – teigė į sieną, tarsi į faneros lakštą, pabarbenęs studentas.
Už apdailą kompensacijos nesulaukė
Norėdama gyventi gražesnėje aplinkoje, Dovilė pasiprašė šeimos pagalbos: už savas lėšas perdažė spintą, parūpino rankenas, lentynas, kabyklas, išklojo grindis nauja danga, pakabino užuolaidas. Tačiau už kambarių būklės pagerinimą žadėtos kompensacijos iš Studentų reikalų tarnybos taip ir nesulaukė. Galiausiai net buvo prievarta išprašyta vasarai iš savo kambario.
„Štai ir pykčio kulminacija. Liepos 4-9 dienomis Kaune vyks Tarptautinės vaikų žaidynės. Daugiau nei 1 000 žaidynių dalyvių bus apgyvendinti ASU bendrabučiuose, tai yra, mūsų kambariuose. Nuo birželio 30 d. nutraukiamos sutartys. Pasikeitė taisyklės: nesvarbu, gyveni vasarą ar negyveni, jei nori išlaikyti kambarį, turi sumokėti visą fiksuotą mokestį ir dar išblizginti patalpas, prieš jas užleisdamas svetimiems. Juk atvažiuoja svečiai – reikia išnaudoti nemokamą darbo liaudį. Neišvalysi, mokėsi 9 eurus“, – teigė ji.
Pasakiusi vadovybei, kad nesutinka, jog jos sutvarkytame kambaryje kas apsigyventų, mergina išgirdo griežtą atsakymą: studentai nėra patalpų savininkai, tad gali būti bet kada iškraustomi.
Kai nuomojiesi kažkur butą, juk neateina nuomotojas ir nepasako, jog turi savaitei išsikraustyti į rūsį, nes jo giminaičiai neturi kur gyventi.
„Kai nuomojiesi kažkur butą, juk neateina nuomotojas ir nepasako, jog turi savaitei išsikraustyti į rūsį, nes jo giminaičiai neturi kur gyventi. Kadangi kompromiso neradome, susirinkau savo naująsias grindis, baldus, elektroniką, rankenas iš spintų, ir viską išsivežu. Nustebinsiu valdžią jų geru skonių, pasirenkant kambarius, kuriuose apsigyvens žaidynių dalyviai. Iš mūsų smagu rinkti pinigus, tačiau ar ką nors už tai jie mums duoda?“, – guodėsi Dovilė.
Pasak jos, kai tik užsinori, bendrabučio darbuotojai į kambarius įeina net neatsiklausę. Pavyzdžiui, kai prireikia pakeisti lemputę: „O jei kas dingtų, kas atsakys tuomet?“.
Piktinasi ne vienas
15min pasiekė ir dar vienos ASU studentas laiškas. Deimantė, kaip ir Dovilė, piktinasi tuo, jog įvedus fiksuotą mokestį už bendrabutį, žadėta padengti įsiskolinimus ir gerinti studentams gyvenimo sąlygas. Tačiau taip nenutiko: „Iš administracijos sužinojau, kad dėl tų žaidynių turiu išsikelti iki birželio 26 d. Kodėl niekas nežiūri į studentų užmojus?
Trejus metus gyvenu kambaryje, neturiu gyvenamosios vietos, kur galėčiau grįžti savaitgalį ar švenčių dienomis, bendrabučio kambarys – mano namai. Gavau atsakymą, kad tai konkursas, o ASU įsipareigojęs vykdyti konkurso sąlygas. Labai nemaloni situacija. Dalis studentų atvyksta į jiems paskirtas universiteto praktikas prieš ir per žaidynes. Kur dingti? Kai kurie studentai mes savo darbus, jog atvyktų į Kauną iš bet kurio Lietuvos krašto, kad paruoštų kambarį vaikams. Mus nutrenks į tuos kambarius, kuriuose nenori niekas gyventi, nes jie baisūs. O mokėt tai turime.
Daiktus pasiūlė susidėti į dėžutes. Bendrabučių tarnyba mano, kad jais nesinaudosime? Dauguma studentų jau yra išvažiavę, tai ką jiems daryti? Jų daiktus sudės kažkas kitas? Kas atsakys už tų daiktų saugumą, kad kambarį rastume tokį, kokį palikome? Studentų reikalų tarnyba teigė, jog jeigu kambarys užimtas, niekas nebus iškeldintas. Deja, eilinis tuščias pažadas“.
Geresnis kambarys, didesnis mokestis
Pasak Studentų reikalų tarnybos vadovo Vaido Bartusevičiaus, ASU valdo 5 bendrabučius. Vienas iš jų yra visiškai renovuotas, kiti – dalinai, tačiau nuolat atnaujinami ir remontuojami. Šiuose bendrabučiuose gali apsigyventi daugiau nei 1 500 studentų.
„Fiksuotas mokestis buvo įvestas pritarus Studentų atstovybei, tikslinamas kasmet, tvirtinamas rektoriaus įsakymu. Jo dydis priklauso nuo kambarių būklės, gyventojui suteikiamų paslaugų bei bendrabučio eksploatavimo kaštų. Gyventojai pagal mokesčio dydį gali rinktis bendrabutį.
Fiksuotas mokestis buvo įvestas siekiant sumažinti mokesčio administravimo kaštus bei suteikti didesnį aiškumą bendrabučių gyventojams dėl jo dydžio. Pažymėtina, kad tokia praktika taikoma ir kituose universitetuose. Gyventojai, pageidaujantys gyventi atnaujintuose bendrabučiuose ar kambariuose, moka didesnius mokesčius“, – paaiškino V.Bartusevičius.
ASU valdo 5 bendrabučius. Vienas iš jų yra visiškai renovuotas, kiti – dalinai, tačiau nuolat atnaujinami ir remontuojami. Šiuose bendrabučiuose gali apsigyventi daugiau nei 1 500 studentų.
Jo teigimu, atsižvelgiant į gyventojų prašymus, nuo šių metų bendrabučiai vasaros metu veiks kaip ir kitų sezonų metu: nebereikės kraustytis į kitus bendrabučius, o praėjus vasarai, vėl sugrįžti.
„Tarptautinės vaikų žaidynės svarbios ne tik Kauno miestui ir Aleksandro Stulginskio universitetui, bet ir visai Lietuvai, nes laikinoji sostinė bus pirmasis miestas Lietuvoje ir Baltijos šalyse, kuriame vyks šis didžiausias vaikų sporto renginys.
Apgyvendinimo bendrabutyje sutartys, kurios galioja iki birželio pabaigos, su studentais dėl šio renginio nėra ir nebus nutraukiamos. Pageidaujant gyventojui, jos pratęsiamos. Studentų gyvenimo bendrabučiuose klausimai žaidynių metu buvo aptarti susirinkimuose. Priimant sprendimus atsižvelgta į studentų siūlymus ir pageidavimus, kad būtų patirta kuo mažiau nepatogumų“, – tikino Studentų reikalų tarnybos vadovas.
Pasiūlomas lygiavertis kambarys
Apytiksliai bendrabučiuose planuojama apgyvendinti 1 500 žaidynių dalyvių. ASU buvo pasirinktas dėl unikaliai erdvaus ir patogaus studentų miestelio, geros sporto bazės, patogiai išdėstytos infrastruktūros bei palyginamai gerai atnaujintų studentų bendrabučių. Jeigu gyventojas privalo žaidynių terminui atlaisvinti savo gyvenamąją vietą, jam pasiūlomas kitas lygiavertis kambarys. Žaidynių dalyvių apgyvendinimo išlaidas apmokės žaidynių organizatorius.
„Visada gyventojai, išsikraustydami iš kambario, privalo jį palikti tvarkingą. Tai nėra siejama tik su žaidynėmis. Jeigu tą daryti atsisako, už paslaugą moka 9 eurus. Daiktus galima sandėliuoti specialiai paskirtose dėžėse bendrabučio saugojimo patalpose, kurios yra ne rūsyje“, – patikino jis.
Paklaustas, kokie atnaujinimo darbai per pastaruosius keletą metų buvo atlikti bendrabutyje, kuriame gyvena skundo autorė Dovilė, V.Bartusevičius atsakė: „Įrengtos dušų patalpos, nauji sanitariniai mazgai, vaizdo stebėjimo sistema, pakeistos laiptinių durys, suremontuotos virtuvės ir kitos bendro naudojimo patalpos bei dalis kambarių, atnaujinta didelė dalis inventoriaus ir buitinės technikos. Šiuo metu įrenginėjamos savitarnos skalbyklos. Visų kambarių suremontuoti vienu metu neįmanoma dėl lėšų trūkumo. Jeigu kambarys neatitinka gyvenimo sąlygų ar higienos normų, jis yra uždaromas remontui ir gyventojui pasiūlomas analogiškas kambarys“.
Bevielis interneto ryšys, anot V.Bartusevičiaus, šiais metais buvo pradėtas diegti studentų mokymosi kambariuose. Bendrabučiuose šiuo metu veikia 6 bevielio interneto prisijungimo taškai.
O kur išleidžiami už nuomą surinkti pinigai? Didžioji dalis už kambarių nuomą surinktų lėšų skiriama bendrabučių personalo išlaikymui – darbo užmokesčiui, kita dalis skiriama komunalinių paslaugų apmokėjimui, likusi dalis – investicijoms į bendrabučių pagerinimus.
„Du kartus per metus, priklausomai nuo sezoniškumo, prieš tai informavus bendrabučio gyventojus, visus langų gedimus sutvarko meistras. Langų plovimas organizuojamas kasmet pagal poreikį. Šiemet 1-o bendrabučio langai bus plaunami birželio pabaigoje. Gyventojams, pasigerinusiems savo gyvenimo sąlygas, kompensacijų tvarka nenumatyta“, – patikino jis.
Nėra kaltininko? Moka visi
Žaidynių dalyviai, anot V.Bartusevičiaus, bus apgyvendinami ne pasirinktuose, o visuose kambariuose. Jeigu žaidynių metu bendrabučių turtas bus sugadintas, teks atlyginti padarytą žalą.
Atsakydamas apie 2 euro centų papildomą mokestį, kurio sulaukė bendrabutyje gyvenantys studentai, V.Bartusevičius pabrėžė, jog naujai įrengtoje prausykloje buvo sudaužytas veidrodis, o pagal galiojančias vidaus tvarkos taisykles, žalą bendrabučio inventoriui, nesant arba nesuradus kaltininko, atlyginama visuotinai. Taip ugdomas atsakingumas bei visuomeniškumas už padarytas savo ar kaimyno žalas. Su galiojančia tvarka yra supažindintas kiekvienas gyventojas.
Iki šių metų birželio pradžios, gyventojams pageidaujant, bendrabučiuose buvo pakeistos visos senos lovos. Mėnesio laikotarpyje, papildomai, planuojama pakeisti ir didelę dalį senų lovų čiužinių. Iki šiol jau nupirkta virš 300 lovų, 100 spintų, 100 stalų, 300 kėdžių ir kitų baldų, bei atnaujinta didžioji dalis buitinės technikos. Be to pakeistos 25 laiptinių durys.
