Programavimo klubą įsteigę moksleiviai: „Pradėjome nuo nulio“

Kol vieni abiturientai suko galvą, ką studijuoti, kiti įsteigė pirmąjį Lietuvoje moksleivių programavimo klubą.
Linas Adomavičius ir Arnas įsteigė pirmąjį Lietuvoje moksleivių programavimo klubą
Linas Adomavičius ir Arnas įsteigė pirmąjį Lietuvoje moksleivių programavimo klubą / ve.lt nuotr.

Vienas iš programavimo klubo Plungėje kūrimo iniciatorių Linas Adomavičius teigia: „Organizacija – kaip tavo vaikas, kurį tu augini.“

Kaip kilo mintis įsteigti programavimo klubą?

Kilo ji Arnui, jis mūsų klubo vadovas. Pamenu, kaip jis sakė, kad nėra papildomos veiklos tiems, kurie nori mokytis programavimo, išplėsti savo žinias šioje srityje. Aš tuo metu buvau Plungės „Saulės“ gimnazijos prezidentas, jis paprašė mano pagalbos kartu sukurti programavimo būrelį.

Susitarėme su mokytoju dėl kabineto ir suorganizavome patį pirmą renginį. Vedėme paskaitas apie kibernetinį saugumą, dirbtinį intelektą ir tinklalapių kūrimą. Pastebėjome, kad čia galime sukurti ne tik būrelį, bet ir didesnę organizaciją, ką ir pradėjome daryti.

Kaip vyko moksleivių įtraukimo į klubo veiklą procesas?

Pačioje pradžioje tiesiog per elektroninį „Tamo“ dienyną išsiuntėme žinutes moksleiviams. Turėjome pasiruošę maketą, „Facebook“ platformoje sukūrėme puslapį. Buvo labai daug susidomėjusių, gal 30-40 žmonių, tačiau programavimo kabinete buvo limituotas kompiuterių skaičius, turėjome atsirinkti moksleivius.

Mus pastebėjo Plungės bibliotekos darbuotojas, jis buvo elektrotechnikas, tad mūsų ir jo sritis yra panaši. Kaip tik biblioteka turėjo laisvas patalpas, kur buvo daug įvairių „Arduino“ ir kitokių mikrokontrolerių inventorių. Mums pasiūlė vykdyti savo veiklą Plungės vaikų bibliotekoje. Iš tikrųjų tai mums buvo didelis motyvacinis užtaisas.

Kur ieškojote dėstytojų?

Įdomus faktas, bet prieš pirmą renginį Arnas keliose Lietuvos programuotojų grupėse parašė publikaciją, kad yra organizuojamas programavimo renginys ir reikia įvairių lektorių. Netikėjome, kad taip bus, bet susilaukėme daug pasiūlymų. Išsirinkome tris įdomiausius ir aktualiausius lektorius, su kitais išlaikėme kontaktą ir pasikvietėme vėliau.

Kokios naudos moksleiviams suteikia programavimo klubas?

Pradėkim nuo to, kad Lietuvoj IT sritis dabar yra dominuojanti visais aspektais, todėl būti jaunam ir gabiam šitoje srityje gali užtikrinti gerą gyvenimą. Programavimo klubas tiesiog padeda pagilinti žinias ir suteikia galimybę moksleiviams bendrauti su bendraminčiais. Kai susiburia bendraminčiai, žymiai lengviau yra tobulėti, nes gali mokytis iš kitų. Atsiranda bendruomeniškumas.

Gavote finansavimą?

Lapkričio mėnesį pastebėjome, kad vyksta regionų plėtros projektas. Pateikėme paraišką, pradėjome jį rašyti. Pasirinkome keturias Plungės rajono mokyklas, kuriose vykdysime veiklą, aprašėme veiklos eigą, pasiūlėme padaryti 7 renginius, kurių metu bus išdėstyta 21 paskaita. Gerokai padirbėję, laimėjome projektą ir gavome finansavimą įrangai nusipirkti.

Ką darėte, kai laimėjote projektą?

Kai sužinojome, kad laimėjome projektą, pradėjome šturmuoti mokyklas. Surinkdavome moksleivius, kurie domisi informacinėmis technologijomis, padarydavome programavimo klubo pristatymą ir su žmonėmis, kurie labiausiai parodydavo iniciatyvą, sukurdavome grupes. Įkurdavome programavimo klubo padalinius, kuriuose moksleiviai pasirinkdavo tarp 4 sričių: žaidimų kūrimo, aplikacijų kūrimo, tinklalapių ir mikrokontrolerių grupių.

Kartu jie mokosi, atlieka užduotis ir tobulėja. Mums pavyko suburti 6 būrelius per 2 ar 3 mėnesius. Į kiekvieną mokyklą nuvažiuodavome po 3 kartus. Tai buvo sudėtingas darbas, nes buvome dvyliktokai ir laiko daug neturėjome, bet kai darai inovatyvų dalyką, nėra sunku surasti vidinės motyvacijos ir noro.

Gavome logotipus ir nusprendėme sukurti programavimo klubo džemperius. Pavyzdžiui, Amerikoje su tokiais džemperiais dažniausiai vaikšto mokyklos futbolininkai arba krepšininkai, o čia, Plungėje, – programuotojai.

Ką galėjote padaryti geriau?

Galbūt nesiorientuoti vien į regioną. Paskutinis mūsų renginys vyko anglų kalba. Jo metu darėme „Tik Tok“ aplikacijos kloną. Pritraukėme publikos ir suinteresuotų žmonių iš kitų šalių: Amerikos, Kanados, Anglijos, Škotijos. Manau, laisvai galėjome išplaukti į tarptautinius vandenis jau metų viduryje. Buvome gavę pasiūlymą iš estų bendradarbiauti su „Edukoht“ organizacija Lietuvoje, bet, aišku, ko nepadarėme per šiuos metus, padarysime kitais metais.

Kokios mintys kyla, kai pagalvoji apie jūsų komandos nuveiktus darbus?

Prieš karantiną su Arnu bibliotekoje sėdėjome ir tiesiog kalbėjome, kad yra be galo geras jausmas, kai egzistuoja tavo sukurta organizacija, tavo idėja, tavo darbas. Moksleivių įsteigtas programavimo klubas yra pirmasis, tad atsiranda susidomėjimas, smalsumas, nėra minčių, kad nebenoriu to daryti.

Organizacija – kaip tavo vaikas, kurį tu augini ir jis auga be galo stiprus ir geras. Pradėjome nuo nulio ir patys viską kuriame. Tai ir yra smagiausia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų