Ministerija tikina, kad LKI direktorė „ilgą laiką netinkamai vykdė nustatytas funkcijas, neužtikrino instituto veiklos atitikties įstatymams ir kitiems teisės aktams, tinkamo, racionalaus ir tausaus išteklių naudojimo bei veiksmingos finansų kontrolės“.
„Mokslo ir studijų įstatyme nustatyta, kad valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktoriumi gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo, todėl tokie pasikartojantys aplaidumo atvejai negali būti toleruojami. Atnaujinant mūsų šalies švietimo ir mokslo sistemą, ypatingai svarbu, kad švietimo ir mokslo įstaigoms vadovautų kompetentingi ir skaidrūs vadovai, nemetantys šešėlio ant savo vadovaujamų kolektyvų ir visos šalies švietimo bei mokslo sistemos veiklos“, – pranešime žiniasklaidai cituojama švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Ministerija, šių metų pradžioje atlikusi instituto auditą, teigia nustačiusi reikšmingų LKI veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, tarp jų ir neištaisytų po ankstesnių patikrinimų.
„Nustatyta, kad institutas neįvykdė įsipareigojimų grąžinti į valstybės biudžetą netinkamai panaudotas lėšas (47,7 tūkst. eurų); LKI direktorė, nesuderinus su darbdaviu, buvo papildomai įdarbinta instituto vykdomame tarptautiniame finansuojame projekte; darbuotojams, užimantiems vienodas pareigas, buvo nustatyti nepagrįstai skirtingi darbo užmokesčio koeficientai“, – rašoma ministerijos žiniasklaidai išplatintame pranešime.
E.J.Zabarskaitė, ŠMM teigimu, buvo oficialiai informuota ir įspėta, kad per dvylika mėnesių antrą kartą nustačius tokius pat pažeidimus, darbo sutartis su ja gali būti nutraukta.
Ministerijos tvirtinimu, 2018 metų balandžio mėnesį baigtas pakartotinis LKI auditas vėl nustatė to paties tipo ir naujų direktorės veiklos pažeidimų.
„Nustatyta, kad institutas pirko paslaugas iš individualią veiklą vykdančių LKI darbuotojų, nors tokio paties pobūdžio darbams atlikti jame buvo įsteigti valstybės finansuojami etatai. Paslaugos buvo perkamos iš LKI darbuotojų artimųjų ar giminystės ryšiais susijusių asmenų, nesilaikant pirkimo skaidrumo ir nediskriminavimo principų. Užsakant lietuvių kalbos tyrimus ir ekspertizes, nebuvo sudaromos sutartys, o mokslininkams už atliktas ekspertizes buvo apmokama neskaidriai ir nevienodai“, – rašoma pranešime.
Gegužę Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pripažino, kad E.J.Zabarskaitė pažeidė įstatymą, nepateikdama duomenų apie vykdytą individualią veiklą bei papildomas pareigas LKI, taip pat pažeidė interesų derinimo įstatymą ir LKI mokslo tarybos darbo reglamento nuostatas dėl mokslo tarybos nario pareigos nusišalinti priimant sprendimus savo paties atžvilgiu, kai buvo svarstomi direktorės kartu su bendraautoriais parengtos monografijos leidybos klausimai.
Direktorė pasirašė šios monografijos leidybos sutartį su UAB „Proit“, kurioje tuo metu, anot ŠMM, dirbo jos sūnus.
Atleista instituto direktorė BNS ketvirtadienį sakė, kad nesutinka su atleidimu.
„Aš skųsiu šitą sprendimą. Galėčiau pakomentuoti, kad aš šito tikėjausi, nes spaudimas man buvo daromas labai didelis iš ministerijos pusės“, – teigė ji.
Anot E.J.Zabarskaitės, jos pažeidimai įvertinti per griežtai, be to, keli auditai tikrino tą patį jos veiklos laikotarpį. Ji aiškino, kad institute buvo tinkamai vykdomi viešieji pirkimai.
„Ką reiškia pirkti iš pažįstamų? Institutas pagal viešųjų pirkimų taisykles pirko paslaugas iš labai įvairių šaltinių atsižvelgdamas į jų kvalifikaciją, tokio dalyko mums niekas nėra draudęs. Čia kalbam apie mažos vertės pirkimus“, – dėstė E.J.Zabarskaitė.
Ji taip pat nemano, kad abejonės dėl instituto sutarties su jos sūnaus darboviete galėjo padaryti reikšmingos žalos.
„Aš nesakau, kad tai negali sukelti abejonių, toks buvo VTEK sprendimas, aš pripažinau, kad tą deklaraciją pateikiau per vėlai (...), aš neneigiu, kad aš galėjau sukelti abejonių, bet žalos institutui, projektui – aš nemanau, ar abejonė būtų tokia kaltė, dėl kurios reikia atleisti, ypač, kad tai įvyko 2015 metais“, – sakė ji.
E.J.Zabarskaitė, be kita ko, pabrėžė, kad dalis pažeidimų, už kuriuos ji atleidžiama – jau ištaisyti, taip pat apgailestavo, kad ministerija neatsižvelgė į instituto paaiškinimus.
Kovą, ministerijai atlikus pirmąjį auditą, LKI išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriame teigė, jog ŠMM skleidžia neatitinkančią tikrovės informaciją.
Esą Europos Komisijos finansuojamame projekte „eTranslation TermBank“ dalyvavusią E.J.Zabarskaitę oficialiai įdarbino įgaliotas asmuo – direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams, „o pati direktorė dar anksčiau buvo gavusi pačios ŠMM oficialų leidimą papildomai dirbti mokslinį darbą – būtent tokioms funkcijoms atlikti ji ir buvo įdarbinta Europos Komisijos projekte“.
„ŠMM nutylėjo, kad jos kasmet atliekami LKI veiklos ir finansiniai auditai turi politinį tikslą asmeniškai paveikti Instituto direktorę E.J.Zabarskaitę“, – rašė LKI.
Daugiau skaitykite čia.
E.J.Zabarskaitė įstaigai vadovavo nuo 2003 metų.
Atleidus direktorę, institutui laikinai vadovauja Albina Auksoriūtė.
Artimiausiu metu ministerija žada skelbti naujo LKI vadovo konkursą.
