Kanclerės teigimu, žemės ūkis yra laikomas vienu iš perspektyviausių sektorių – kadangi šiuo metu vienam iš devynių pasaulio gyventojų trūksta maisto, ir šis poreikis ateityje augs tik dar labiau, šios srities specialistų ateityje reikės vis daugiau. Be to, kadangi planetos ištekliai yra riboti, nuolat kuriamos inovacijos, padedančios juos tausoti, tokios kaip vertikalioji ir tikslioji žemdirbystė. Šių inovacijų plėtojimui taip pat reikės aukštos kvalifikacijos specialistų.
„Negana to, agrosektorius yra labiausiai skaitmenizuotas, lyginant su kitais sektoriais. Pavyzdžiui, prognozuojama, jog per ateinančius 10 metų robotai bus kiekvieno modernaus ūkio arba modernios žemės ūkio įmonės dalimi. Dronų naudojimas agrosektoriuje jau dabar yra plačiai paplitęs. Inžinieriai, agronomai, netgi tokie specialistai kaip laukinės gamtos atkūrėjai (angl. rewilder) yra tie, kurie turėdami aukštas skaitmenizacijos, informatikos, žemės ūkio technologijų žinias kurs ateities žemės ūkį“, – prognozavo VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė.
Negalima apsiriboti viena sritimi – reikalingas tarpdisciplininis mąstymas
Laikai, kuomet buvo rengiami tik vienos srities specialistai – agronomai, inžinieriai, vadybininkai – yra jau praeityje. Šiandien norintieji dirbti žemės ūkyje turi tarpusavyje derinti inžinerijos, vadybos, informatikos ir kitų mokslų sritis, kadangi agrosektoriuje atsirandantys nauji poreikiai kuria naujus verslo valdymo modelius, reikalaujančius tarpdisciplininio mąstymo. Verslo valdyme reikalingi duomenų rinkimo įgūdžiai, daiktų ar netgi gyvulių, augalų interneto išmanymas, dalijimosi ekonomikos ir kitų reiškinių taikymas.
„Studijos Žemės ūkio akademijoje negali apsiriboti viena sritimi arba specializacija – mes ruošiame ateities agrosektoriaus verslų valdytojus. Jie turi išmanyti integruotas tarpdisciplinines žinias – tad ir studijų programos pertvarkomos į tarpdisciplinines. Pavyzdžiui, Biologijos sistemų valdymo programoje pirmus dvejus metus suteikiamos bendrosios žinios ir kompetencijos, priskiriamos agrosektoriui, o trečiame ar ketvirtame kurse – labai specializuotos žinios, pagal pasirinktą gilinimosi sritį. Tačiau tarpdisciplininės, skirtingų sričių kompetencijos formuojamos dėl to, kad specialistas ruošiamas ne šiandienai, o ateičiai, kuomet šios vadybinės, technologinės ir įvairios kitos žinios bus labai reikalingos žemės ūkyje“, – pasakojo prof. A.Miceikienė.
Technologijos – koja kojon su gamta
Kanclerė pabrėžė, jog žemės ūkyje taikomos technologijos turi žengti koja kojon su gamta. Dirbantieji šiame sektoriuje, pavyzdžiui, gaminantys maisto produktus, turi rūpintis ne tik savo verslu, bet ir gamta, išsaugoti ją ateities kartoms – o tam pasitarnauti gali inovatyvios technologijos, taikomos visuose maisto produktų vertės grandinės etapuose: pradedant nuo augalų ar gyvulių auginimo iki produktų gamybos.
Šiandien ypač skatinamos investicijos į naujas technologijas, kuriomis siekiama tausoti energiją, dirvožemio ir vandens išteklius – tai prisideda prie robotizacijos ir skaitmenizacijos plitimo žemės ūkio rinkoje. „Pasaulyje pirmaujantys žemės ūkio technikos gamintojai investuoja dideles lėšas į naujų bei tvarių skaitmeninių technologijų kūrimą. Žemės ūkio technikos milžinė „John Deere“ jau pristatė koncepcinį autonominį traktorių vikšrine važiuokle, japonų įmonė „Kubota“ jau demonstravo sumanaus traktoriaus koncepciją „X traktor“, kuri vaizduoja galimą ūkininkavimo ateitį – kai žemės ūkio operacijos atliekamos visiškai autonomiškai, remiantis įvairiais duomenimis, tokiais kaip oro sąlygos, pasėlių augimo tempas ir kt.“, – tvarias ir sumanias inovacijas pristatė VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė.
Pasirinkusiems perspektyvias ar paklausias studijas – stipendijos
„Žemės ūkyje vykstanti intensyvi modernizacija ir struktūriniai pokyčiai reikalauja specialistų, kurie pasižymi inovaciniu požiūriu, kūrybiniu mąstymu, geba priimti atsakingus sprendimus ir užtikrina, kad jų darbas grindžiamas mokslo žiniomis – todėl agrosektoriuje neabejotinai reikalingi aukščiausios kvalifikacijos ir universitetinį išsilavinimą turintys specialistai“, – tikina VDU Žemės ūkio akademijos vicekanclerė prof. Aušra Blinstrubienė, pažymėjusi, jog akademijos absolventų įsidarbinamumas dėl tokio didelio poreikio išlieka itin aukštas: pavyzdžiui, su įgyta kvalifikacija susijusį darbą dirba net 92 proc. agronomijos bakalaurų ir 94 proc. magistrų.
Žemės ūkio akademijos absolventai sėkmingai dirba vadovais, vadybininkais, konsultantais žemės ūkio įmonėse ir bendrovėse, konsultantais konsultavimo tarnybose, specialistais valstybinėse institucijose. Jie taip pat įsidarbina mokslo darbuotojais ar tyrėjais mokslo ir studijų įstaigose bei integruotų mokslų, studijų ir verslo centruose, dėstytojais kolegijose ir profesinėse mokyklose. Kai kurie absolventai pasirenka tęsti studijas arba pradeda vystyti nuosavus verslus.
„Šiuo metu ketinantiems studijuoti su žemės ūkio sektoriumi susijusiose programose VDU Žemės ūkio akademija siūlo unikalią galimybę: nuo 2021-ųjų mokslo metų itin perspektyvias ir paklausias studijų kryptis besirenkantys studentai gaus 200 eurų kasmėnesines stipendijas, skiriamas iš Žemės ūkio ministerijos lėšų. Studentai taip pat gali pretenduoti ir į įvairias kitas stipendijas – vardines, tikslines, skatinamąsias, taip pat pasinaudoti universiteto ar privačių asmenų ir įmonių skiriama finansine parama“, – pasakojo prof. A.Blinstrubienė.
Prieš stojant – parengiamosios studijos
Žemės ūkio akademija taip pat siūlo „Parengiamųjų studijų“ programą, skirtą asmenims, kurie savo ateitį ir karjerą motyvuotai sieja su žemės ir miškų ūkiu ar agroverslu, tačiau dar nėra pasirengę stoti į universitetines studijas. Šių parengiamųjų studijų metu suteikiama galimybė studijuoti įvadinius pasirinktus VDU Žemės ūkio akademijos studijų programos dalykus, geriau susipažinti su universitetu bei žemės ir miškų ūkio sektoriumi, įgyti studijoms reikalingus įgūdžius bei žinias. Padedant kompetentingiems dėstytojams, programos dalyviams taip pat gali ruoštis brandos egzaminams, kurie reikalingi norint įstoti į bakalauro studijas akademijoje.
„Šių studijų metu išklausytus įvadinius studijų programos dalykus asmuo galės užsiskaityti jau įstojęs į bakalauro laipsnį suteikiančias studijas. Verta paminėti, jog geriausiais balais įstojusiems studijų kaina kompensuojama 100 proc., kitiems – iki 70 procentų, iš klubo „ŽŪA Alumni“ labdaros ir paramos fondo lėšų“, – pažymėjo prof. A.Blinstrubienė.
Verslo atstovai akcentuoja IT žinių poreikį
Akcinei bendrovei „East West Agro“, vienam didžiausių žemės ūkio technikos prekybininkų Lietuvoje, vadovaujantis Gediminas Kvietkauskas pabrėžia, kad jo įmonėje didžiausias darbuotojų poreikis yra studijuojantiems inžinerinės pakraipos studijas, tačiau ne mažiau svarbu ir agronomijos žinios. Visgi, pasak jo, reikalingos ir papildomos kompetencijos – pavyzdžiui, informacinių technologijų išmanymas.
„Šiandien vis labiau akivaizdu, kad labai auga ir IT specialistų, turinčių inžinerijos ir agronomijos žinių, poreikis. Žemės ūkyje vis plačiau taikomos išmaniosios technologijos – pradedant nuo traktorių ir baigiant komunikacija tarp skirtingų žemės ūkio padargų“, – paaiškino G.Kvietkauskas. Anot jo, įmonėje vystomas inovacijas lemia žemės ūkio technikos tiekėjai – pavyzdžiui, „East West Agro“ pardavinėjami „Massey Ferguson“ traktoriai, kombainai ir kita technika remiasi išmaniosiomis technologijomis, kurių išmanymui ir reikalingos papildomos kompetencijos.
Su VDU Žemės ūkio akademija „East West Agro“ bendradarbiauja jau seniai – prieš beveik 10 metų įmonė įsteigė vardines stipendijas inžinerijos ir agronomijos trečio ir ketvirto kurso studentams. Didžioji dauguma šių stipendijų laureatų vėliau sėkmingai įsidarbino įmonėje.
„Draugaujame jau daug metų – kai buvome dar nedidelė įmonė, akcentavome draugystę su universitetu, dauguma mūsų darbuotojų ateina iš VDU Žemės ūkio akademijos. Daug dėmesio skiriame ir studentų bendruomenėms, stengiamės būti arti studentų, paremti universitetą įrengimais mokslo tikslams. Studijų lygmenyje taip pat perduodame universitetui, kokių specialistų mums reikia, o universitetas visada girdi ir atsižvelgia“, – gerų žodžių partnerystei su universitetu negailėjo G.Kvietkauskas. „East West Agro“ yra VDU Žemės ūkio akademijos mecenatas nuo 2014 metų.
Technologinės naujovės – ir miškininkystėje
Pasiruošimą pokyčiams, naujovėms ir technologijų plėtrai akcentuoja ir kitų žemės ūkio sričių ekspertai. Pasak Valstybinių miškų urėdijos vadovo Valdo Kaubrės, miškininkystės srityje dirbantiems specialistams taip pat reikia ne tik įprastų šios srities žinių – kaip atkurti, prižiūrėti, naudoti ir puoselėti miškų plotus, pagerinti miškų našumą ir atsparumą neigiamiems aplinkos veiksniams – tačiau ir būti pasiruošusiems atliepti naujausius iššūkius.
„Šiai dienai visuomenė kelia naujus klausimus bei lūkesčius, kurie susiję su medienos naudojimo intensyvumo balansu visoje šalies miškų teritorijoje. Taip pat perspektyvoje Lietuvai reikės įgyvendinti ir Europos Parlamento rezoliucijos dėl Europos miškų strategijos uždavinius, atsižvelgti į klimato kaitą, kuri jau dabar keičia mūsų ūkininkavimą miškuose“, – pasakoja V.Kaubrė.
Inovacijos, skirtos tvarumui, ekologijai ir modernių technologijų taikymui, keičia darbus ir miškininkystėje. „Technologijos ateina ir į miškininkystės sritį, einame kartu su jų pažanga. Todėl investuojame į medelynų modernizavimą ir naujausias jų technologijas, kurios leidžia išauginti kokybiškesnius, greičiau miškuose prigyjančius sodmenis. Taip pat veikloje dažnai naudojame dronus žvalgydami teritorijas dėl miško gaisrų ar kenkėjų“, – teigia Valstybinių miškų urėdijos vadovas.
Pašnekovo teigimu, Lietuvos valstybinis miškų valdymas panašesnis į Lenkijos ar Vokietijos, nei į kaimyninių Baltijos šalių, tačiau mūsų šalis nuolat domisi gerosiomis praktikomis, kurios taikomos svetur, pavyzdžiui, Skandinavijoje.
„Šiuo metu Valstybinių miškų urėdijos medelynuose diegiamos skandinaviškos miško medžių sėklų paruošimo ir miško sodmenų auginimo technologijos. Šiai dienai tai yra aukščiausius kokybinius rezultatus leidžiančios pasiekti technologijos“, – sako V.Kaubrė.
