– Kaip susikūrė vokalinė studija KIVI?
– Viskas prasidėjo 1997 m., kai Artūras Novikas pakvietė dirbti Lietuvos vaikų ir jaunimo centro jazz studijoje. Sako: „Susirink vaikus ir pradėk dirbti.“ Kadangi tuo metu jis vadovavo vyresnei grupei, aš pradėjau dirbti su jaunesniais vaikais. Pirmaisiais metais vaikų buvo apie 12, o po kiek laiko jie pradėjo atsivesti draugus, pažįstamus ir studija ėmėsi sparčiai plėstis.
Pavadinimą teko išsirinkti, kuomet pradėjome daugiau koncertuoti. Sprendėme ilgai, nes norėjosi trumpo pavadinimo. Tuo metu Lietuvoje buvo labai populiari grupė Mango, todėl vaikai pasiūlė Kivi. Dabar prieš pasirodymus visada palinkime vienas kitam sėkmės ir skanduojame KI-VI! Štai kaip gerai trumpas kolektyvo pavadinimas.
– Koks muzikos mokytojo vaidmuo studijoje?
– Manau, kad dabartinis vadovas privalo turėti daugybę kompetencijų dirbant su vaikais. Neužtenka gerai girdėti ansamblinio derėjimo. Juk pas mus vaikai ateina išmokti dainuoti ir kartu susirasti draugų, pažinti geriau save.
Vadovas turi būti geras draugas, griežtas, kada to reikia, ir patarėjas, kartais kelionėse atstoti net labai artimą žmogų. Jis turi mokyti vaikus pasitikėti savimi, būti drąsiais, nebijoti iššūkių. Į studiją ateina palyginti daug nedrąsių, kompleksuotų, turinčių įvairiausių problemų vaikų... Dažniausiai šias problemas išsprendžiame bendraudami, keliaudami, dainuodami scenoje ir kt.
Kartą studijos dainininkas manęs klausia: „Ar į pirmą pasimatymą būtiną nešti gėlių?“. Tuomet jis kaip tik ketino susitikti su drauge... Tada suvokiau, kad net ir tais klausimais privalau turėti tinkamą atsakymą. Šiuolaikiniam vadovui su vaikais ir jaunimu reikia eiti koja kojon. Jei atsiliksi nuo jų gyvenimo, nebesuspėsi pasivyti. Jis visada turi būti jaunas savo siela. Manau, kad su vaikais iki šiol randu apie ką pakalbėti, nesvarbu, koks bebūtų jų amžius. Džiugu, kai iš tolimų šalių trumpam į Lietuvą sugrįžtantys jau užaugę vaikai, paskambina ir sako: „Vadove čia aš, labai noriu su jumis pasimatyti“.
– Kiek laiko skiriate darbui, o kiek pramogoms?
– Kartais būna, kad užsiėmimo metu mes daugiau laiko kalbame nei dainuojame. Juk čia ne muzikos mokykla, čia – neformaliojo ugdymo centras, į kurį kur vaikai ateina ne tik muzikuoti, gauti profesionalių muzikinių patarimų, bet ir įgauti kitų savo gyvenimui labai svarbių gebėjimų. Pavyzdžiui, išmokti bendrauti, ką dėl daugybės konkursų, festivalių, kelionių padaryti nėra taip sunku. Taip pat sugebėti spręsti įvairias problemas, dirbti grupėje, nenusiminti, jei kas nepavyko, bet stengtis pasiruošti kuo geriau.
Prieš koncertus dirbame intensyviau, ypač jeigu ruošiamės tarptautiniam konkursui. Tuomet tenka padirbėti net ir savaitgaliais. Bet niekada laiko neskaičiuojame, jei matau, kad reikia repeticijų... tad ir vaikai patys mane įtraukia į „darbymetį“.
– Ar skiriasi pasiruošimas nacionaliniams ir tarptautiniams konkursams?
– Visiems konkursams ruošiamės pagal konkurso numatytus nuostatus ir reikalavimus, nes už programos neatitikimą, yra mažinami balai, o ypač užsienyje. Kartą Japonijoje turėjome įdomią patirtį: po konkurso visi vadovai privalėjo išklausyti kiekvieno komisijos nario vertinimo individualiai. Komisijos narė iš Bulgarijos man pasakė, kad pasirodymas buvo puikus, bet vienas kūrinys neatitiko kategorijos reikalavimų, t. y. džiazinį kūrinį mes atlikome šiuolaikinės muzikos kategorijoje ir ji privalėjo už tai mums sumažinti balus, kaip nuostatų pažeidimą.
Visuomet yra įdomu, koks yra kitų šalių kolektyvų lygis. Kartais gali pasimokyti ir suvokti, kad „stovėti vietoje“ nevalia. Kai vykstame į kitas šalis, būtinai sudarau pažintinę programą. Po didžiulių įspūdžių iš kelionių, vaikai kartais net pamiršta, kad buvo konkurse.
– Vokalinei studijai KIVI jau 20 metų… tiek nacionalinių ir tarptautinių konkursų laimėta, festivalių aplankyta. Kokia yra pagrindinė šios sėkmės priežastis?
– Manau lemia repertuaro parinkimas, kūrinių originalus atlikimas ir emocinis, psichologinis pasiruošimas. Vaikams niekada neakcentuoju, kad turime laimėti.
– Kokie studijos ateities planai?
– Artimiausias renginys jau gegužės 19 d. – KIVI 20-mečio koncertas, kuriame parodysime kaip visus tuos dvidešimt metų gyvavo KIVI. Gražiausias dainas atliks esami ir buvę studijos dainininkai, kartu prisimins tai, ką gera ir tikrai verta prisiminti.
Apie kitus planus labai sunku kalbėti. Juk žinome labai gerą patarlę... Kartais, mokslo metų viduryje atsiranda, koks nors pasiūlymas ir tada bandome jį įgyvendinti. Niekada nesugrįžtame į tuos pačius konkursus, tose pačiose šalyse. Visuomet keliaujame, ieškome neaplankytų konkursų, festivalių, naujų galimybių.
