9-os klasės moksleivė į 15min redakciją atsiuntė laišką, norėdama atkreipti visuomenės, tėvų bei mokytojų dėmesį ir papasakoti, kaip pandemijos metu jaučiasi paaugliai.
Ji pasakoja, kad moksleiviai susiduria su daugybe psichologinių problemų, kurios nuotolinio ugdymo metu tik išryškėjo.
Vieniems, pasak jos, prieš pamoką kyla nerimas, panikos priepuoliai. Kiti bijo arba nenori jungti kameros, nes jiems gėda.
„Norėčiau, jog mokytojams rūpėtų ne tik namų darbai, pažymiai bei atsiskaitymai, bet ir mūsų vidinės problemos“, – sako ji.
15min susisiekus su gimnaziste, ji pasakojo, kad mokymosi krūvis yra labai didelis ir neretai trūksta mokytojų supratingumo.
„Yra ne vienas mokomasis dalykas. Tačiau mokytojams yra sunku suprasti, nes jie turi vieną dalyką. Tarkime, kai mes nepadarome namų darbų, būna blogai, bet jeigu mokytojai neištaiso kontrolinio, jų pasiteisinimas būna, kad turime kitas klases. Tie dvigubi standartai, – teigė ji. – Mes nesame robotai, kurie galėtų viską atlikti be priekaištų, viską ir laiku.“
Trūksta bendravimo
Devintokės teigimu, prie kompiuterio kartais tenka sėdėti nuo ryto iki 6 valandos vakaro.
Tad nuo spoksojimo į ekraną ir patiriamos įtampos jai prasidėjo migrena, susilpnėjo regėjimas.
Norėčiau, jog mokytojams rūpėtų ne tik namų darbai, pažymiai bei atsiskaitymai, bet ir mūsų vidinės problemos.
„Kai pirmoji banga buvo ir vasarai atėjus reikėjo tikrintis sveikatą, buvo – 2, dabar – 3,5. Prasidėjo migrena, nes kompiuteriai ir telefonai nuolat yra rankose“, – sakė mergina.
Ji akcentavo, kad šiuo laikotarpiu itin trūksta bendravimo, draugų, laiko leidžiamo su jais per pertraukas ir po pamokų, gryno oro.
„Karantinas iš tiesų varo į dideles psichologines problemas. Mes esame paaugliai. Tai yra tas laikotarpis, kai draugų reikia labiausiai. Neužtenka tik paskambinti ir pakalbėti. Mums reikia gyvo kontakto, peties, kur gali išsiverkti, kai yra blogai“, – savo jauseną apibūdino gimnazistė.
Susiduria su patyčiomis
Ji papildė, kad užsidarius namuose patyčių išvengti nepavyksta, jos plinta internetu, kartais ir iš mokytojų pusės.
„Turiu anglų kalbos mokytoją, kuri visada mus lygina su kita klase. Vadina „dundukais“, „neišmanėliais“, „atsilikusiais“. Tikiu, kad ne pas vieną yra tokia mokytoja.
Tai yra didelės patyčios. Suprantu, patyčios būna mėtomos ir į mokytojų daržą, tačiau vis dažniau jos atsigręžia į mus“, – savo patirtimi dalijosi mokinė.
Tačiau, kaip dorotis su šiomis problemos, merginos teigimu, nieks nemoko.
„Kodėl yra mokoma algebros, pitagoro formulių, bet nėra mokoma, kaip palaikyti gerą psichologinę būseną? Kodėl mes mokomės apie tai, kas vyko viduramžiais Amerikoje, bet nesimokome apie būstą, ką veikti po mokyklos? <...> Kodėl mūsų nemoko, kaip elgtis susidūrus su patyčiomis, šmeižtu ar įvairiais užgauliojimais?“ – retoriškai klausė ji.
Kodėl mūsų nemoko, kaip elgtis susidūrus su patyčiomis, šmeižtu ar įvairiais užgauliojimais?
Trečdalio vaikų emocinė būsena pablogėjo
Tai, kad moksleivių savijauta mokantis per nuotolį pablogėjo, rodo ir Vilniaus universiteto (VU) tyrėjų grupės atliktas tyrimas „Nuotolinis vaikų ugdymas pandemijos dėl COVID-19 metu: grėsmės bei galimybės ekosisteminiu požiūriu“.
Jo duomenimis, net trečdalio visų mokinių savijauta karantino metu suprastėjo.
Tyrimo vadovė VU Psichologijos instituto profesorė dr. R.Jusienė pažymėjo, kad vaikams trūksta betarpiško bendravimo tiek su bendraamžiais, tiek su mokytojais.
„Kalbant apie mūsų žmogiškuosius poreikius, bendrystės jausmas, socialiniai mūsų poreikiai yra esminiai. Mes galime išmokti kurį laiką apsieiti be to, bet kalbant apie vaikus, jų raidą, tie poreikiai yra labai svarbūs“, – 15min teigė specialistė.
Nors tėvai, broliai ar sesės iš dalies gali kompensuoti socialinio kontakto trūkumą, psichologės teigimu, paauglystėje mokinių asmenybės formavimuisi kontaktas su bendraamžiais yra netgi svarbesnis.
Be to, kai kurie vaikai apskirtai neturi galimybių artimai bendrauti ir su tėvais.
Nerimą kelia vaikų sveikata
R.Jusienė sako, kad daugiausia nerimo šiuo metu kelia tiek fizinė, tiek psichologinė jaunuolių sveikata.
„Trumpalaikėje perspektyvoje mes jau pavasarinio karantino metu pamatėme emocinės būsenos pablogėjimą, atsiranda tam tikrų elgesio ir kitokių sveikatos problemų. <...> Tačiau vėlyvą rudenį mes stebėjome kai kurias ilgalaikes pasekmes. Jos tik per laiką pasimatys, ar jų dar išlįs, ar jos įsitvirtins“, – esamą situaciją apibūdino ji.
Tyrimas parodė, kad per nuotolinio ugdymo pusmetį padvigubėjo vaikų, turinčių viršsvorį.
Atsirado įvairių skausmų dėl nuolatinio sėdėjimo prie kompiuterio, žiūrėjimo į ekraną, mažesnio fizinio aktyvumo – pradedant galvos, baigiant nugaros skausmais.
Suprastėjo mokinių regėjimas.
„Galvos skausmai siejasi ir su tuo, kad jie buvo būdingesni mokiniams, kurie jaučia daugiau įtampos, yra atsakingesni šia prasme, kuriems yra labai svarbūs mokymosi rezultatai, jie nerimauja ir dėl ateities planų“, – paaiškino psichologė.
Pasak jos, nuolatinis spoksojimas į ekraną bei įsitraukimas į veiklą internete stipriai susijęs ir su emocine jaunuolių būsena.
„Jeigu jie linkę įsitraukti ir niekas jiems nepadeda atsitraukti, tai, aišku, kad jų emocinė sveikata labai nukenčia.
Iš vienos pusės, prasta emocinė savijauta ar patiriamas stresas skatina įsitraukimą į internetą, iš kitos pusės, įsitraukimas į internetą tik dar labiau išbalansuoja emocinę būseną“, – pažymėjo su vaikais ir paaugliais dirbanti specialistė.
Apskritai jaunų žmonių nerimas šiuo laikotarpiu yra stipriai išaugęs, teigė R.Jusienė.
Jau pavasarinio karantino metu pamatėme emocinės būsenos pablogėjimą, atsiranda tam tikrų elgesio ir kitokių sveikatos problemų.
„Jie dar tik kuria ateities planus ir ši situacija jiems viską sujaukia, jie nebežino, ką gali, apie ką svajoti, kaip čia bus ir taip toliau.
Kaip psichoterapeutai matome per atskirus atvejus paauglių su nerimu padidėjimą. Vieni tą išreiškia ir panikos atakomis, kiti – net savęs žalojimu. Ir tai dažnai eina kartu su įsitraukimu į ekranus ir mažu fiziniu aktyvumu“, – pabrėžė ji.
Be to, tyrimas atskleidė, kad šiuo laikotarpiu įtampą, nerimą patiria ir dalis tėvų bei mokytojų.
„Deja, neretai jie ne tik patys negali ar negeba tinkamai savimi pasirūpinti, bet savo nepasitenkinimą dargi išlieja ant vaikų...“ – teigė tyrimą atlikusi profesorė.
Sustojo vaikų, kaip asmenybių, ugdymas
R.Jusienės manymu, nors dedamos didelės pastangos, kad nenukentėtų mokinių žinios, tai – tik viena medalio pusė.
Pernelyg didelė koncentracija į nuotolinį mokymą sumenkina dėmesį, skiriamą mokinio asmenybės formavimuisi.
Nemaža dalis vaikų gaudavo neformalų ugdymą mokyklose. Kažkodėl pradėjus mokytis nuotoliniu būdu, neformalus ugdymas dingo visiškai.
„Net pagal tai, kaip ugdymą apibrėžia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bendrąja prasme, tai nėra tik žinių suteikimas, bet ir asmenybinis ugdymas – socialinių, emocinių kompetencijų ir vertybinis ugdymas. Negalima sakyti, kad jis visiškai nevyksta, bet jis nukenčia“, – paaiškino profesorė.
Jos manymu, svarbus praradimas yra neformalusis ugdymas.
„Jis faktiškai dingo, jei tai nebuvo komerciniai būreliai, kurie stengiasi išlaikyti vaikus ir patys vykdyti veiklas nuotoliniu būdu.
Bet nepamirškime, kad nemaža dalis šeimų neturi galimybės apmokėti tokių būrelių. Nemaža dalis vaikų gaudavo neformalų ugdymą mokyklose. Kažkodėl pradėjus mokytis nuotoliniu būdu, neformalus ugdymas dingo visiškai“, – teigė ji.
Atliktas tyrimas parodė, kad vaikai, turėję galimybę gauti neformalųjį ugdymą ir karantino metu, geriau jautėsi, turėjo daugiau motyvacijos mokytis bei demonstravo geresnius rezultatus.
Todėl, R.Jusienės teigimu, reikia „būtinai sugrąžinti neformalųjį ugdymą ir jį netgi sustiprinti. Reikia padėti vaikams pasijusti galinčiais kažką, neakcentuojant vien tik mokymosi. Ugdytis įvairiomis prasmėmis.“
Mokinių (žl)ugdymas
Nors šiuo metu vis garsiau kalbama, kad vienodas ugdymas turi būti prieinamas kiekvienam be išimties, VU profesorė pabrėžia – nuotolinis mokymas, deja, tik išryškino egzistuojančias atskirties problemas.
Antrojo karantino metu, specialistės teigimu, mokyklų psichologai, socialiniai darbuotojai jau dirba, tačiau pirmojo karantino metu jie buvo tiesiog „dingę“.
„Socialinę riziką patiriančių šeimų vaikai yra viena, bet yra ir turinčių elgesio ir emocinių sunkumų.
Mūsų tyrimas parodė, kad visi vaikai, kurie iki tol turėjo vienų ar kitų sunkumų, nukentėjo labiausiai, nes tai yra pažeidžiamiausios grupės. Ne tik kad neturėjo atsitraukti specialistai ir mokytojai, bet turėjo teikti dar daugiau dėmesio šiems vaikams ir ieškoti būdų, kaip jiems padėti“, – pažymėjo ji.
Taip pat papildė, kad prie viso to prisidėjo ir skaitmeninė atskirtis, kai net ir nupirkus priemones, ne visi vaikai žinojo, kaip jomis naudotis.
„Taip norisi pasakyti, kad mokinių nuotolinis ugdymas netaptų jų žlugdymu – ir sveikatos prasme, ir galvojant apie ateities perspektyvą, apie jų asmenybinį ugdymą ir tas pačias spragas“, – apibendrino psichologė.
Ar reikėjo užverti mokyklas?
R.Jusienė išsakė susirūpiną, kad mokyklos Lietuvoje buvo uždarytos labai anksti ir iki šiol nėra atvertos.
Be to, pateikė Prancūzijos pavyzdį, kurioje, net ir, galiojant komendanto valandai bei kitiems griežtiems suvaržymams, mokyklos liko atviros.
„Ši, kaip ir dauguma kitų šalių, vis dėlto paiso griežtų Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijų, kad mokyklų uždarymas turi būti paskutinė priemonė, valdant epidemiologinę situaciją dėl COVID-19.
Ir vos tik pagerėjus situacijai turi būti grįžtama prie įprastinio ugdymo“, – akcentavo profesorė.
Nors, atrodo, moksleiviai tiesiogiai neneša jokio pelno, pažymėjo ji, „brandžios šalys moka pasiskaičiuoti ilgalaikėje perspektyvoje, kokių mes nuostolių turėsime dėl to, kad mūsų vaikai bus mažiau išsilavinę ir turės sveikatos problemų“, – akcentavo profesorė.
Taip norisi pasakyti, kad mokinių nuotolinis ugdymas netaptų jų žlugdymu.
Ji apibendrino, kad mokyklų uždarymo poveikis vaikų fizinei ir psichikos sveikatai, taip pat ugymui bei ekonominis poveikis visai visuomenei, tikėtina, nusveria tokio uždarymo naudą.
Pirmieji grįš pradinukai
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė trečiadienį spaudos konferencijoje teigė, kad moksleiviai į mokyklas grįš palaipsniui, pirmieji – pradinukai.
