Ugdančios lysvės
Lietuvoje įgyvendinama ekologinio švietimo iniciatyva „Žalia stotelė“ skatina augalų auginimą įtraukti į ugdomąsias veiklas ir šiuo metu buria 35 ugdymo įstaigas. Septintus metus vykdomo projekto organizatoriai šiais metais vaikus pirmą kartą paragino įsitraukti į itin populiarų visame pasaulyje vieno kvadratinio metro sodininkavimo judėjimą. Naudojant šį metodą lysvių priežiūra reikalauja mažiau laiko, taupomi gamtos resursai, tokį sodą nesudėtinga planuoti.
Ši sistema tapo žinoma 1970 metais, inžinieriui Melui Baltoromėjui pasiūlius namų ūkiams lysves įrenginėti ne įprastomis vagomis, o pakeltose dėžėse, užimančiose nedidelį, vieno kvadratinio metro plotą. Tokio dydžio lysvės pakako keturių asmenų šeimai nesudėtingai užsiauginti būtiną žalumynų kiekį.
Šiandien vieno kvadratinio metro lysvės įvairiose pasaulio šalyse tapo galimybe žmonėms užsiauginti sveiko maisto neturint žemės ploto ar sodininkavimo patirties
Šiandien vieno kvadratinio metro lysvės įvairiose pasaulio šalyse tapo galimybe žmonėms užsiauginti sveiko maisto neturint žemės ploto ar sodininkavimo patirties. Todėl toks sodininkavimo būdas vis labiau populiarėja ir ugdymo įstaigose, kur lysvės tampa vaikų gamtos pažinimo pradžiamoksliu.
Lietuvos švietimo bendruomenės, pirmą kartą išbandžiusios vieno kvadratinio metro sodininkavimo metodą, įvardino pagrindinį pranašumą prieš tradicinį daržą: nedidelės lysvės žaismingai įtraukia vaikus į augalų auginimą, jos neišgąsdina neaprėpiamumo jausmu. Toks sodininkavimo būdas leidžia pasirinkti įvairius sodelių įgyvendinimo būdus, o vaikai auginantys augalus nedidelėse lysvelėse kiekvieną kvadratinį metrą gali paversti kūrybiška sodo dėlionės dalimi. Pasakojime ugdytojai dalinasi įgyta patirtimi.
Įkvepia augti
Dalyvių patirtis rodo, kad vieno kvadratinio metro sodeliai ugdymo įstaigoje gali paskatinti įgyvendinti plačią ugdomąją veiklą ir įtraukti didelę švietimo bendruomenės dalį. Jonavos rajono lopšelis - darželis „Dobiliukas“, Jurbarko Vytauto Didžiojo mokykla, Kuršėnų Pavenčių mokykla šiemet įgijo gamtojautą ugdančių įstaigų statusą dėl itin gausios veiklos bei kūrybinių sumanymų subūrusių vaikus, jų artimuosius ir ugdytojus.
Vaikų lopšelio - darželio „Dobilas“ pedagogė Violeta Borsevskienė pasakodama apie vaikų atradimus prisiminė vaikų nuostabą pražydus kukurūzų gurguoles. Jos mažyliams sukėlė daugiausiai emocijų, nes priminė geltonplaukes lėles barbes. Šioje įstaigoje mažieji daržininkai šiais metais sukūrė tris teminius vieno kvadratinio metro sodelius, įkvėpusius tyrinėti pačių įvairiausių daržovių augimą.
Meksikietiško modelio lysvėje vaikai stebėjo bei lygino aukštaūgius ir žemaūgius augalus: kukurūzus, pomidorus, burokėlius, morkas, paprikas, petražoles ir ridikėlius. Šias lysveles jie pavadino draugiškiausiomis, nes meksikietiškame sodelyje aukštesni augalai sodinami taip, jog apsaugotų nuo vėjo bei šalčio žemesnio augimo daržoves. Antrajame sodelyje, vaikai išsirinko auginti tarpusavyje derančias daržoves. Trečiame sodelyje, gėlių klombose, vaikai mokėsi derinti gėlių žiedus.
Pasak darželio pavaduotojos ugdymui Vandos Jadvygos Valentienės, į daržininkavimą, kaip į smagią veiklą įsijungė visa lopšelio - darželio bendruomenė, todėl toks įsitraukimas paskatino organizuoti naujas veiklas, susijusias su vaikų sodeliais. Ryškiausi įvykę renginiai buvo linksmų kaliausių paroda, kur buvo eksponuotos 100 įvairiausių kaliausių, didžiulė rudenio šventinė mugė, įtraukusi net Jonavos ūkininkus, rajono konkursas „Sodo mozaika“.
Jurbarko Vytauto Didžiojo mokykloje taip pat virė gausūs gamtos pažinimo eksperimentai, todėl ši ugdymo bendruomenė save jau vadina žaliąja laboratorija. Kurdami vieno kvadratinio metro sodelius vaikai nustebino savarankiškai paruošę net 15 teminių gėlių projektų pavyzdžių, o specialiai paruoštose lysvėse užaugino apie 30 rūšių augalų. Vaikams ypatingai įsiminė dalyvavimas miestelio šventėje, kur mugės metu gyventojams pristatė savo pačių užaugintus serenčius, o surinktas lėšas panaudojo savo sodeliams kurti. Projekto baigiamojo renginio metu buvo panaudotos gėlės, kurias jie patys komponavo vieno kvadratinio metro sodeliuose.
Pasak mokykloje už projektą atsakingos mokytojos Jolantos Kundrotienės, gausią veiklą įgyvendinti padėjo projekto integravimas į mokomuosius dalykus. Mokiniai turėjo galimybę visus metus pamokose bei užklasinėje veikloje rinkti, kaupti ir analizuoti augalus, dirvožemio struktūrą, augalų naudą ir pritaikymą. Pasak mokytojos, įvairi patirtis išmokė vaikus nuosekliai planuoti savo darbus, dirbti komandoje, suteikė naujų žinių ugdytojams.
Šiemet į iniciatyvos „Žalia stotelė“ veiklą įsijungusi Kuršėnų Pavenčių mokykla taip pat pasinėrė į avantiūrą ir sukėlė daugelio susidomėjimą mokyklos gėlynuose užauginę serenčių žiedus, derintus kartu su salotų lapais. Vienos mokytojos klasėje buvo įgyvendintas vertikalaus sodo projektas, įspūdingai atrodantis pakabintas virš lango ir taip kaskart skatinantis vaikų smalsumą. Todėl originalus požiūris atsiskleidė ir vaikų kuriamuose vieno kvadratinio metro sodeliuose. Jie augino „Fėjų sodelius“ ir savo mylimiems žaisliukams bėrė keliukus, statė namelius. Iki šiol mažieji sodininkai kruopščiai prižiūri jų darželiuose vykstančius procesus. Ši mokykla subūrė didelę mokyklos komandą įgyvendindama papildomą kūrybinę edukacinę veiklą: maišelių sėkloms, kvepiančių eglučių, vazonėlių iš antrinių žaliavų dirbtuvėles.
Žalioji patirtis
Iniciatyvoje „Žalia stotelė“ didelis dėmesys skiriamas vaikų globos namuose augantiems auklėtiniams, kur vaikų sodeliai yra svarbi gyvenimo įgūdžių ugdymo dalis. Šiemet, kuriant vieno kvadratinio metro sodelius, ypatingai išsiskyrė Paparčių Šv. Juozapo ir Obelių globos namai, taip pat specialiojo ugdymo įstaigos: Gelgaudiškio specialiojo ugdymo, Salantų dienos veiklos centrai, kuriems buvo suteiktas gamtojautą ugdančių įstaigų statusas.
Organizatoriai pastebi, kad pradedant daržininkavimo veiklą globos namų įstaigose labai svarbu, jog ja domėtųsi bent keletas darbuotojų, galinčių uždegti vaikus išdrįsti imtis sodininkavimo. Padėti gali ir sodelių sąrašas, iš kurio vaikai galėtų savarankiškai išsirinkti bei nuspręsti, kokį sodelį norėtų jie kurti. Tokiu būdu jie atranda motyvaciją ir įsitraukia į diskusiją ką sodinti, kaip prižiūrėti savo daržo lysvę.
Obelių vaikų globos namuose kiekviena šeimyna savarankiškai rinkosi ką augins ir sukūrė net penkias skirtingas vieno kvadratinio metro lysves. Meksikietiškoje lysvėje birželio mėnesį vaikai sėjo moliūgus ir cukiniją. Kelios šeimynos pasirinko auginti daržovių daržus. Jos pastebėjo, kad ypatingai sodo dėlionė patiko šeimynos jauniausiam daržininkui, kuris liko sužavėtas baziliku. Daugumai vaikų buvo įdomiau auginti ne įprastas daržoves, o mažai pažįstamus prieskonius.
Prieskoninių augalų ir gėlių sodelį pasirinkusi auginti šeimyna pasakojo, kad tokį sprendimą priėmė dėl noro išmokti iš išaugintų žolelių pasigaminti arbatą, prieskoniais pagardinti šeimynoje gaminamus patiekalus ir gėlėmis pasipuošti savo kambarius. Šioje šeimynoje augalais taip pat ypatingai domėjosi mažiausieji broliai dvynukai. Pražydus gėlėms, mažieji iškart nešėsi jas pamerkti į kambarį.
Dar viena šeimyna į vieną kvadratinį metrą pasodino mišrų sodelį: petražoles, salotas, ridikėlius, cukinijas bei gvazdikėlius. Pasak šeimynos į kvadratinį metrą norėjosi pasodinti kuo daugiau įvairių daržovių dėl jų naudos sveikatai. Kad jų sodelį visi iš tolo matytų, vaikai šį aptvėrė medinėmis kaladėlėmis, tarp kurių pasodino gėlių.
Pasak Obelių vaikų globos darbuotojų kiekviena šeimyna labai stengėsi, kad jų kvadratas būtų gražus ir tvarkingas, o užaugusios daržovės būtų pačios gardžiausios. Daržininkavimas tapo smagia veikla, nes nedideliame plote buvo nesudėtinga pasėti ir prižiūrėti auginamus augalus.
Norėjome supažindinti vaikus su žalumynais, nes kartais vien tik pamatę krapo lapelį sriuboje, net neparagavę atsisako valgyti. Nesupranta, kas ten plaukioja
Paparčių Šv. Juozapo vaikų globos namuose vaikai taip pat labiausiai domėjosi prieskoniais. „Norėjome supažindinti vaikus su žalumynais, nes kartais vien tik pamatę krapo lapelį sriuboje, net neparagavę atsisako valgyti. Nesupranta, kas ten plaukioja. Pasirinkome lysvės formą - gėlės žiedlapius, pasitarėme, ką ir kur sodinsime, kai kurie žiedlapiai buvo prisodinti net po du kartus, nes visi labai norėjo sėti. Sunkiausia buvo sulaukti, kol kas nors sudygs, vaikai pamiršdavo palaistyti. Tačiau itin džiaugėsi vijoklinėmis pupelėmis. Jos nepriklauso prieskoniams, bet labai greitai auga, todėl nereikia ilgai laukti rezultatų.“ - patirtimi dalinosi globos namų direktorė Rūta Kanclerytė.
Dar vienas prieskonių sodelis sudygo Gelgaudiškio specialiojo ugdymo centre. Pasak pavaduotojos ugdymui Genės Žilinskienės, iki šio projekto jie nebuvo ragavę jaunų kalendrų lapų. „Įrenginėdami sodelį sužinojome, ką daryti, kad nuėmus velėną neaugtų žolės: į dugną galima pridėti kartono. Sudėtingiausia šioje veikloje buvo geometrija - tiesiai išdėlioti sodelio kvadratus. O smagiausia - ragauti pačių užaugintus prieskonius.“ - atradimais dalinosi Genė Žilinskienė.
Dauguma globos įstaigų rinkosi daržovių, prieskonių, vaistažolių sodelius, dėl galimybės vaikus supažindinti su jų skoniais, išmokyti pasigaminti sveiko, gardaus maisto. Kai kurie savo darželius ypatingai puoselėjo įvairiai išpuošdami. Pavyzdžiui, Raseinių globos namų darželis išsiskyrė tuo, jog buvo papuoštas įvairiais akmenukais, vėjo malūnėliais, kitomis dekoracijomis, kas skatino vaikus aktyviai domėtis prieskonių, daržovių bei vaistažolių sodeliais.
Buvo ir tokių dalyvių, kurie gilinosi tik į aplinkos puošybą. Vieno kvadratinio metro sodeliai tam taip pat labai tinka. Dienos veiklos centro Salantų padalinyje vieno kvadratinio metro lysvė tapo dviem gėlynėliais, kuriems buvo sukurtos dekoracijos: sodo skulptūra varlytė, su nedideliu baseinėliu bei vytelių krepšelis. Šiame centre lankosi įvairią negalią turintys žmonės, todėl darbuotojai pastebėjo teigiamą gėlynėlių poveikį, kuris lankytojus nuteikia raminančiai.
Kuriantys vaikai
Iniciatyvos “Žalia stotelė“organizatoriai pastebi, kad laisvė kurti gali padėti sudominti vyresnio amžiaus vaikus. Barupės pagrindinėje mokykloje vaikai sukūrė du pagrindinius darželius „Saulė kitaip“, kurių kaitą vėliau fiksavo fotoaparatu. Pasak moksleivių, jiems trukdžių sukėlė orai, todėl ne visiems pavyko išsaugoti savo sodelius. „Maniau, kad šalnos pakenks mano daigams, bet nenušalo. Tačiau vasara buvo labai karšta, teko daug laistyti.“ - patirtimi dalinosi moksleivė Gabrielė. Jos draugė Goda prisiminė, kas jai projekte sunkiausia buvo sukasti lysves. Tačiau abi pritarė, kad buvo smagu, kai gražiai sužydo gėlės, visi augalai subrandino derlių.
Spinduliuojančios saulės formos sodelį sugalvojo ir Širvintų rajono Bartkuškio pagrindinės mokyklos moksleiviai. Jie savo sodelyje pasėjo įvairių daržovių, gėlių, vaistinių augalų.
Druskininkų "Atgimimo" vidurinėje mokykloje į sodą buvo pažvelgta, kaip į geometrinių figūrų dėlionę. Čia dalyvaujančios trys penktokų klasės pasirinko trikampių formos sodelius. Viename trikampyje augino prieskonius, kitame – gėles, o trečiame – arbatžoles. Dalyvaujantys mokiniai sėjo pasirinktas sėklas, jas augino namuose, o vėliau užaugintus daigus sodino į sodelio žemę.
Originalią temą buvo pasirinkusi Igliaukos Anzelmo Matučio mokyklos 10, 11 klasių moksleiviai. Jie buvo nusprendę kurti „Mergelių sodelį“ ir gilinosi į tradicinius Lietuvos augalus, jų simboliką ir reikšmę.
Pamokos lysvėje
Ilgametė žaliųjų ugdytojų patirtis rodo, kad daržininkavimas mokykloje gali tapti prasminga patyrimine veikla, atskleidžiančia gamtos ir žmogaus pasaulį
Ilgametė žaliųjų ugdytojų patirtis rodo, kad daržininkavimas mokykloje gali tapti prasminga patyrimine veikla, atskleidžiančia gamtos ir žmogaus pasaulį. Tereikia iš naujo pažvelgti į lysves ir jos taps smagiu atradimų žaidimu.
"Mano svajonė, kad kiekvieno asmens šeimoje augtų vieno kvadratinio metro sodas. (…) Juk tam šiandien nereikia plūgų, arklių ar mulų...“. - ragina vieno kvadratinio metro lysvių pradininkas Melas Baltoromėjus.
Apie projektą „Žalia stotelė“:
Projektas „Žalia stotelė“ vykdomas nuo 2008 m. Tikslas – ugdyti aplinkai ir gamtai draugišką jaunąją kartą, gebančią rūpintis savo artimiausia aplinka ir užsiauginti gėles, daržoves, prieskonius, vaistažoles nuo sėklos iki derliaus. Visuomeninis projektas skirtas vaikų darželiams, mokykloms, socialinių paslaugų dienos centrams ir vaikų globos įstaigoms.
Projektą inicijuoja: VšĮ „Rūpi“ ekologinio jaunimo švietimo projektas „Eko karta“ ir UAB agrofirma „Sėklos”, aprūpinanti sėjamąja medžiaga bei sodinimo įrankiais visus projekto dalyvius. Įmonė teikia konsultacijas, kurių metu vaikai gali sužinoti atsakymus į jiems rūpimus klausimus apie augalų sodinimą ir priežiūrą, remia edukacines veiklas skirtas vaikams ir jų ugdytojams.
