Pagal aukštojo mokslo institucijų skaičių Lietuva atsilieka nuo Latvijos, tačiau lenkia Estiją. Mokslo ir studijų analizės ir stebėsenos centro (MOSTA) analizė atskleidžia, kad tarp šalių esama ir daugiau skirtumų.
Institucijų skaičius
MOSTA duomenimis, Lietuvoje 2014 m. veikė 46 aukštosios mokyklos, Latvijoje – 60 aukštojo mokslo institucijų, Estijoje – 25. Pastaraisiais metais Estijoje aukštųjų mokyklų skaičius sparčiai mažėjo, Lietuvoje ir Latvijoje išlieka stabilus.
Lietuvoje egzistuoja du aukštojo mokslo institucijų tipai – universitetai ir kolegijos. Panašūs du tipai – universitetai ir profesinio aukštojo mokslo institucijos – egzistuoja ir Estijoje. Tiek Lietuvoje, tiek Estijoje skirtingų tipo aukštojo mokslo institucijos gali būti tiek valstybinės, tiek ne.
Latvijoje egzistuoja trys aukštojo mokslo institucijų tipai – universitetai, aukštosios mokyklos ir kolegijos. Universitetams yra taikomi griežtesni reikalavimai negu aukštosioms mokykloms, tik universitetai Latvijoje gali vykdyti doktorantūros studijas. Visi universitetai Latvijoje yra valstybiniai, kitos aukštojo mokslo institucijos gali būti tiek valstybinės, tiek privačios.
Tarp Lietuvos aukštojo mokslo institucijų – 22 universitetai (iš jų 14 valstybinių) ir 24 kolegijos (iš jų 13 valstybinių). Latvijoje veikia 6 universitetai (visi valstybiniai), 29 aukštosios mokyklos (iš jų 11 valstybinių) ir 25 kolegijos (iš jų 17 valstybinių). Estijoje veikia 7 universitetai (iš jų 6 valstybiniai), 16 profesinio aukštojo mokslo institucijų (iš jų 8 valstybinės) ir 2 profesinio mokymo institucijos, vykdančios tik visuomenės saugumo ir nacionalinio saugumo krypčių programas.
Studijų programų pasirinkimas
Lietuvos aukštosiose mokyklose 2016 m. buvo 1275 akredituotos studijų programos, Latvijoje – 936 studijų programos, Estijoje – 657 studijų programos.
Visose šalyse didžiausią dalį sudaro socialinių mokslų, verslo ir teisės studentai. Tiesa, Estijoje šios krypties studentai sudaro mažesnę dalį negu Lietuvoje ar Latvijoje – 31,4 proc. (Lietuvoje – 44 proc., Latvijoje – 40 proc.).
Estijoje, palyginti su Lietuva ir Latvija, didesnę dalį sudaro humanitarinių mokslų ir menų bei gamtos mokslų, matematikos ir kompiuterijos sričių studentai. Kartu sudėjus Estijoje šių krypčių studijas renkasi 26,1 proc. studentų, tuo tarpu Latvijoje – 17,2 proc., Lietuvoje – 14,1 proc. Šiose srityse Estijoje sutelkta ir didžiausia doktorantų dalis.
Studentų skaičius
Lietuvoje 2014 m. buvo 140 629 studentai. Latvijoje studentų skaičius siekė 85 881, Estijoje – 55 214.
Vis dėlto studentų skaičius Lietuvoje mažėja gerokai sparčiau negu Estijoje. 2005-2014 m. laikotarpiu Lietuvoje studentų skaičius sumažėjo 29 proc. (Estijoje – 19 proc., Latvijoje – 35 proc.). Studentų mažėjimo tendencija tęsėsi – 2016 m., MOSTA duomenimis, Lietuvoje buvo 133 296 studentai.
Estija pagal III pakopos (doktorantūros) studijas pasirinkusių studentų dalį stipriai lenkia Latviją ir Lietuvą. III pakopos studijose Estijoje studijuoja 5,3 proc. studentų, Latvijoje – 2,6 proc., Lietuvoje – 1,9 proc.
Taip pat Lietuva yra mažiau patraukli studentams iš užsienio. Studentai iš kitų šalių sudaro 7,8 proc. visų studentų dalies Estijoje ir 6,1 proc. visų studentų dalies Latvijoje, o Lietuvoje tokie studentai sudaro 3,3 proc. visų studentų.
Lietuvoje yra didžiausia jaunų (iki 24 m.) studentų dalis. Vyresni nei 24 m. studentai 2013 m. sudarė apie 26 proc. Lietuvoje, 37 proc. Latvijoje ir 46 proc. Estijoje.
Aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų skaičius
2016 m. „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje aukštąjį išsilavinimą įgijusių 30-34 metų asmenų skaičius yra didžiausias ES (57,8 proc.). Estijoje tokių asmenų yra 45,4 proc., Latvijoje – 42,8 proc. ES vidurkis – 39,1 proc.
Absolventų, neseniai įgijusių vidurinį ar aukštesnį išsilavinimą, užimtumo lygis Lietuvoje yra panašus kaip kitose Baltijos šalyse – 81 proc. Estijoje šis skaičius taip pat siekia apie 81 proc., Latvijoje – 79 proc.
Išlaidos aukštajam mokslui
Lietuvoje ir Latvijoje aukštasis mokslas yra mokamas: tik dalis studentų studijuoja valstybės finansuojamose vietose, kai studijų mokestį subsidijuoja valstybė. Lietuvoje tokie studentai sudaro apie pusę visų studentų, Latvijoje – apie 40 procentų.
Estijoje nuo 2013 m. visų valstybinėse ir kai kuriose privačiose aukštojo mokslo institucijose besimokančių studentų studijas apmoka valstybė. Tiesa, įstatymas numato kai kurias išimtis – jei studijos yra ne estų kalba, ištęstinių studijų atveju, jei studentas neišpildo nuolatinių studijų reikalavimų.
2014 m. išlaidos aukštajam mokslui kaip BVP dalis tarp Baltijos šalių mažiausios buvo Latvijoje – 0,7 proc. (153,2 mln. eurų). Estija aukštajam mokslui išleido 1,4 proc. BVP (258,6 mln. eurų), Lietuva – 1,3 proc. BVP (463,8 mln. eurų). ES vidurkis buvo 1,29 proc.
