Suprasti akimirksniu
- Norėdami pritraukti finansavimą, universitetai nori priimti kuo daugiau studentų
- Studentų darbas toleruojamas, nors jis kenkia studijų kokybei
- Dėl prasto studentų žinių lygio tenka nuleisti studijų kokybės kartelę
- Jei stojamasis balas būtų padidintas, universitetai netektų labai didelio studentų skaičiaus
Mažėja valstybės finansavimas aukštosioms mokykloms
„Mokslo ir studijų institucijoms, Seimui, Vyriausybei tenka skubiai ieškoti sudėtingų sprendimų, kaip mažinti sistemos fragmentaciją, stiprinti mokslo ir studijų kokybę, skatinti aukštųjų mokyklų tinklo pertvarką ir išteklių konsolidavimą, didinti veiklos efektyvumą ir kaip tapti pasaulyje konkurencinga mokslo, studijų ir inovacijų erdvės dalimi, skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą“, – pažymėjo MOSTA direktorė Jurgita Petrauskienė.
Pasak jos, mažėja valdžios sektoriaus asignavimai aukštajam mokslui. Per penkerius metus valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos aukštojo mokslo studijoms, kaip BVP dalis, sumažėjo dvigubai – nuo 1,2 proc. 2010 m. iki 0,6 proc. 2014 m. Valdžios išlaidos aukštajam mokslui sumažėjo 33 proc., o 2014 m. Lietuvos valstybinis sektorius aukštajam mokslui išleido 64 proc. mažiau nei vidutiniškai kitos ES šalys, šias išlaidas perskaičiavus vienam gyventojui. Didėja mokslo finansavimo priklausomybė nuo ES struktūrinės paramos.
Aukštosios mokyklos, esant studentų mažėjimo tendencijoms, priverstos nekelti reikalavimų stojantiesiems, nes nenori prarasti jų.
Valstybės biudžeto lėšos valstybės finansuojamose studijų vietose skiriamos pagal tai, kiek numatytų studijų krepšelių į šią mokyklą atsineša įstojusieji, o ne pagal aukštosios mokyklos studijų veiklos rezultatus, pvz., iškritusiųjų skaičių, absolventų įsidarbinimo duomenis ir pan.
Ekspertai tokią praktiką sieja su studijų kokybės prastėjimo problema, kai aukštosios mokyklos, esant studentų mažėjimo tendencijoms, priverstos nekelti reikalavimų stojantiesiems, nes nenori prarasti jų.
Dėl menko bendradarbiavimo tarp aukštųjų mokyklų studijų programos persidengia, mokslo ir studijų infrastruktūra yra fragmentiška. Ypač didelis studijų programų dubliavimasis socialinių mokslų srityje. Pvz., vadybos krypties studijas siūlo 23 aukštosios mokyklos 40-yje studijų programų; verslo krypties studijas – 20 aukštųjų mokyklų 32-ose studijų programose.
Lietuvos aukštosiose mokylose studentų kasmet mažėja
Populiariausios studijų kryptys daug metų išlieka nepakitusios. Stojantieji į universitetus dažniausiai renkasi mediciną, teisę, odontologiją, ekonomiką, politikos mokslus. Kolegijose populiariausios programos – kosmetologija, bendrosios praktikos slauga, logistika, tarptautinis verslas.
Vidutinis konkursinis balas tarp stojančiųjų į universitetus – 7,1 į valstybės finansuojamas ir 4,4 – į valstybės nefinansuojamas vietas. Kolegijose – atitinkamai 4 ir 2,5. Už mokslą moka 48 proc. universitetų ir kolegijų studentų.
Populiariausios studijų kryptys daug metų išlieka nepakitusios. Stojantieji į universitetus dažniausiai renkasi mediciną, teisę, odontologiją, ekonomiką, politikos mokslus.
Per pastaruosius septynerius metus studentų skaičius Lietuvos aukštosiose mokyklose sumažėjo daugiau nei trečdaliu: nuo 210 tūkst. iki 134 tūkst. Nesiimant jokių veiksmų, MOSTA skaičiavimais, 2020 m. visi šalies universitetai bendrai priims mažiau studentų, nei keturi didžiausieji jų priėmė 2010 m.
„Kelia nerimą universitetų, kolegijų požiūris į studijų kokybę, bandymas išgyventi kuriant vis naujas studijų programas ir priimant visus norinčiuosius. Taip dar labiau atstumia gabesniuosius studentus ir dėstytojus“, – pažymėjo J.Petrauskienė.
Įstojusiųjų žinių lygis – prastas
Studentų pasirengimą studijuoti aukštajame moksle kaip prastą ir labai prastą apibūdino 44 proc. apklaustų dėstytojų. 2015 m. bendrojo priėmimo analizė parodė, kad 43 proc. visų įstojusiųjų surinko ne daugiau 4 balų.
Priimtųjų į mokamas vietas konkursiniai balai dar žemesni: tiek universitetuose, tiek kolegijose vyrauja surinkusieji 0–4 balus (63 proc.). Kolegijose mažiau nei 4 balus surinko 87 proc. įstojusiųjų, ypač tarp pasirinkusių technologijų ir socialinių mokslų sritis. Universitetuose prasčiausi balai socialinių mokslų programose.
Aukštojo mokslo tarybos išvadose pažymima, kad silpnai pasirengusių stojančiųjų kontingentas iš esmės mažina ne tik jų, bet ir visų studijuojančiųjų studijų sėkmę, dėstytojams sunku dirbti su nevienalyte auditorija, norint suvienodinti žinių lygį ar išaiškinti norimą dalyką, tenka išdėstyti ne aukštosios mokyklos kursą.
Įvedus ne mažesnį kaip 3 konkursinį balą stojantiesiems, į universitetus įstotų 13 proc. mažiau studentų.
Įstojusiųjų žemo pasirengimo studijuoti problemą mėginama spręsti įvedant minimalius stojamuosius balus. 2015 m. aukštųjų mokyklų nusistatyti minimalūs reikalavimai (kolegijose – 0,8, o universitetuose – 1 stojamasis balas stojantiesiems į valstybės finansuojamas vietas) problemos neišsprendė.
Universitetų palyginimas pagal priimtųjų pasirengimo studijuoti kriterijų atskleidė, kad ne mažesnio nei 3 konkursinio balo stojantiesiems įvedimas paveiktų beveik visas institucijas, apskritai į universitetus įstotų 13 proc. mažiau studentų.
Jų nesumažėtų tik Vilniaus universitete, LCC universitete ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, tačiau kai kurie universitetai netektų net pusės savo studentų. Jei būtų nustatytas minimalus konkursinis balas 4, studentų skaičius nesumažėtų tik LCC universitete. Įvedus minimalų konkursinį balą 2, kolegijos netektų 22 proc. studentų.
Darbas studentams trukdo mokytis
Didėjant aukštųjų mokyklų konkurencijai dėl studentų tampa vis lengviau įstoti. Universitetai ir kolegijos, stengdamiesi išgyventi rinkos sąlygomis ir konkuruodami vienas su kitu, norėdami išlaikyti studentus ir jų turimus krepšelius, dažnai nuleidžia studijų kokybės kartelę. Šią Aukštojo mokslo tarybos pateiktą išvadą pagrindžia didėjanti priimtųjų studijuoti dalis.
Abiturientų, kurie pateikia prašymus stoti į aukštąsias mokyklas tais pačiais metais, kaip ir įgyja vidurinį išsilavinimą, dalis nesikeičia nuo 2012 m. (apie 63 proc.), tačiau įstojusiųjų dalis didėja.
2010 m. įstojo 83 proc. tų pačių metų norinčių studijuoti abiturientų, o 2015 m. – daugiau nei 86 proc. Su vis lengvesniu patekimu į aukštąjį mokslą sietina studentų nubyrėjimo pirmaisiais metais problema. Didelis iškritusiųjų po pirmo kurso skaičius susijęs su stojamuoju balu, t. y. didesnė tikimybė, kad studijas nutrauks dėl nepažangumo tie studentai, kurie į aukštąją mokyklą įstojo su žemais balais.
Darbas studijų metu turi neigiamos įtakos studentų mokymosi pažangumui, o tarp studentų dirbančiųjų – daugiau nei pusė. „Sodros“ duomenimis, 2013 m. studijų metu dirbo 53 proc. kolegijų, 58 proc. universitetinių bakalauro studijų ir 75 proc. magistro studijų studentų. MOSTA apklausos atskleidė, kad 44 proc. I pakopos ir 51 proc. II pakopos dirbantiems studentams darbinė veikla turi neigiamos įtakos studijų rezultatams.
44 proc. I pakopos ir 51 proc. II pakopos dirbantiems studentams darbinė veikla turi neigiamos įtakos studijų rezultatams.
Nedirbantys studentai dažniau mokosi puikiais balais, o dirbantys tokių rezultatų pasiekia rečiau. Studijų rezultatams įtakos turi ir tai, kokiu krūviu dirbama.
Dirbantys visą darbo dieną statistiškai reikšmingai dažniau mokosi vidutiniais balais, rečiau pasiekia puikių mokymosi rezultatų. Nedidelis darbo krūvis (iki 30 val. per savaitę) neigiamos įtakos studijų pažangumui neturi.
Studijų kokybei, tikėtina, įtakos turi ne tik tai, kad didelė dalis studentų dirba, bet ir tai, kaip prie šių pokyčių prisitaiko aukštosios mokyklos: jau ne vienerius metus susiklosčiusi tokia studentų socialinė ir finansinė padėtis, kad magistro (ir iš dalies bakalauro) studijos vyksta po darbo, vakarais, yra trumpinamos, todėl nukenčia jų kokybė.
Dėstytojai uždirba mažiausiai Europoje
Lietuvoje yra neigiamas tarptautinio mobilumo balansas: daugiau studentų ir akademinių darbuotojų išvyksta, nei atvyksta. Iš Lietuvos į ES aukštąsias mokyklas studijuoti visos studijų programos išvyksta (2012 m. duomenimis) apie 8 proc. studentų, kai ES vidurkis – apie 3,5 proc. Į Lietuvą atvykusių studijuoti iš ES skaičius sudaro tik 0,2 proc., kai ES 27 vidurkis – 3,6 proc.
Taip pat nėra didelis studijų, vykstančių užsienio kalba, skaičius. 2014 m. iš 1804 įregistruotų studijų programų, anglų k. buvo teikiamos 230, rusų k. – 47, vokiečių k. – 10, prancūzų k. – 4. Iš užsienio pritrauktų doktorantų ir podoktorantūros stažuotojų skaičiai – vieni mažiausių ES. Pasaulio konkurencingumo indekse pagal šalies gebėjimą pritraukti talentingus specialistus esame 116-oje, o pagal gebėjimą juos išlaikyti – 108-oje vietoje iš 140 šalių.
Vidutinis docen tų atlyginimas Lietuvos aukštosiose mokyklose – 903 Eur, lektorių – 553 Eur, o asistentų – 345 Eur, kai vidutinis darbo užmokestis šalyje – 744,2 Eur. Įsitvirtinusių ir vadovaujančių Lietuvos tyrėjų vidutinis minimalus atlyginimas yra 4 kartus mažesnis nei ES vidurkis.
Dėl to yra pernelyg didelis dėstytojų darbo krūvis, dirbama per kelias darbo vietas. Lietuvos tyrėjai dėstymo veikloms skiria daugiau laiko nei jų kolegos Vakarų ir Šiaurės Europos šalyse. 46 proc. Lietuvos tyrėjų daugiau nei pusę savo darbo laiko skiria dėstymui, o Vakarų Europos šalyse daugiau nei pusė tyrėjų dėstymui skiria mažiau nei 25 proc. savo darbo laiko. Be to, mokslo ir studijų institucijos, turėdamos ribotus finansinius išteklius, akademinius darbuotojus dažnai įdarbina daliai etato.
Verslas naudos iš aukštųjų mokyklų negauna
Lietuvoje mokslą finansuoja viešasis sektorius, o ES – verslas. 2013 m. duomenimis, ES verslo sektoriaus finansavimas sudarė 55 proc. Nuo 2013 m. svarbiausiu finansavimo šaltiniu tapo užsienio šaltiniai, tačiau didžiausią šių lėšų dalį sudaro ES fondų lėšos (83 proc.). Tiesa, tendencijos šiek tiek kinta. 2014 m. net 29 proc. išaugus verslo finansavimui, visų finansavimo šaltinių – užsienio, valdžios ir verslo – dalys tapo lygios.
Pasak MOSTA direktorės, viena vertus, galima teigti, kad aukštosios mokyklos bendradarbiauja su verslo įmonėmis, kita vertus, mokslo ir studijų institucijos Lietuvoje nelabai prisideda prie inovaci nės veiklos plėtojimo.
Lietuvos mokslo ir studijų institucijos turi per mažai patirties ir motyvacijos kurti patentuojamus, licencijuojamus ar kitaip komercinamus rinkai tinkamus produktus. Taip pat pastebimai trūksta startuolių ir pumpurinių įmonių. „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje tik 16 proc. tyrėjų dirba verslo sektoriuje kai ES vidurkis – 47 proc.
