Trijuose universitetuose stojančiųjų sumažėjo maždaug perpus, dar trys taip pat turėtų susirūpinti. Krizę išgyvenančią švietimo sistemą, valstiečių žaliųjų vyriausybė užsibrėžė reformuoti. Premjero Sauliaus Skvernelio sudaryta darbo grupė pateikė reformos projektą. Tačiau išėjo kažkas panašaus į bendrojo ugdymo mokyklų reformą. Tada visi kalbėjo tik apie mokslo metų ilginimą, dabar visi kalba tik apie universitetų jungimą, nors abiem atvejais daugiausia dėmesio reikėtų skirti mokslo kokybei.
Premjero sudaryta darbo grupė siūlo studijų programų skaičių sumažinti perpus nuo 1800 iki 700, jas pritaikant realiems darbo rinkos poreikiams.
Valstybinių universitetų turi sumažėti maždaug tris kartus – liks du plačios aprėpties universitetai Vilniuje ir Kaune bei technologijų universitetai Klaipėdoje ir Vilniuje Gedimino technikos universitetas.
Prie Vilniaus universiteto siūloma jungti Lietuvos edukologijos, Mykolo Romerio ir Šiaulių universitetus.
Kauno universitetas sujungtų Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio ir Lietuvos sporto universitetus.
Siūloma į vieną sujungti Muzikos ir teatro bei Dailės akademijas. Naujoji Menų akademija tinkliniu principu rengtų specialistus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Specializuota Policijos akademija iš dalies turėtų būti kuriama Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto pagrindu, ji greičiausiai bus pavaldi vidaus reikalų ministerijai.
Karo akademijos ir Kunigų seminarijų statusas nesikeis. Siūloma palikti ir Kaune veikiantį Sveikatos mokslų universitetą, kuris darbo grupės duomenimis, pritraukia nemažai studentų iš užsienio. Planuojama atsisakyti vadinamojo studentų krepšelio.
Pertvarkos iniciatoriai neatsižvelgė į jau gerokai pažengusius kai kurių aukštųjų mokyklų jungimosi planus. Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Juozas Augutis tikina, kad prieš kelerius metus sutarė su Lietuvos edukologijos universitetu jungtis ir iš esmės keisti pedagogų rengimo programas.
„Šitas susijungimas pirmiausiai apima mokytojų rengimo turinio pakeitimą“, – sakė J.Augutis.
2015 m. pasirašyta universitetų klasterio sutartis, po metų jungimuisi pritarė abiejų universitetų senatai ir tarybos. Apie jungimąsi pernai Vytauto Didžiojo ir Lietuvos edukologijos universitetų tarybų pirmininkai prezidentas Valdas Adamkus ir UNESCO generalinio direktoriaus patarėjas Henrikas Juškevičius informavo švietimo ir mokslo ministrę Audronę Pitrėnienę. Šių metų vasarį VDU ir Edukologijos universitetų vadovybės pasirašė integracijos sutartį. Vytauto Didžiojo universiteto vardu parašą padėjo ir prezidentas V.Adamkus.
Šį procesą turėjo užbaigti universitetų steigėjas – Seimas. Tačiau kovą kilo skandalas, kai Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pritarė, kad šis procesas būtų tęsiamas Seime. Naujosios vyriausybės švietimo ministrė Jurgita Petrauskienė pareikalavo sustabdyti procesą, kol savo darbo nebaigs vyriausybinė darbo grupė. O ši nubraukė kelerių metų derybininkų darbą – reformos plane numatyta, kad Vytauto Didžiojo ir Edukologijos universitetų išvis neliks.
Vytauto Didžiojo universiteto rektorius skėsčioja rankomis: negavę Seimo ir Vyriausybės pritarimo, derybų nebūtų pradėję.
„Tik tiek noriu pasakyti, kad jeigu Seimas ir įvairios vyriausybės gyvena gana trumpomis savo kadencijomis, tai universitetai negali taip gyventi. Projektą derinome su praeitos kadencijos vyriausybe ir Seimu, jam buvo pritarta, projektas pristatytas Seimo Švietimo ir kultūros komitete. Ten jam irgi buvo pritarta, įdėjom daug pastangų“, – kalbėjo VDU rektorius J.Augutis.
„Šitas susijungimas pirmiausiai apima mokytojų rengimo turinio pakeitimą“, – sakė J.Augutis.
Dabartinė švietimo ir mokslo ministrė J.Petrauskienė apie vykusias Vytauto Didžiojo ir Edukologijos universitetų jungtuves net į kalbas nesileidžia: „Jeigu mes kalbame apie aukštojo mokslo kokybę, neteisinga apie dviejų universitetų jungimąsi kalbėti fragmentiškai.“
Tuo metu Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša tikina, kad sprendimai dar nepriimti, projektai gali būti ir net jau yra koreguojami: „Netgi tame variante, kuris yra išplatintas, ir kurį aš turiu, – šiandieną jį man atsiuntė ministrė, – tenai visai kitaip parašyta. Yra kalbama, kad VDU ir LEU jungimasis įmanoma ir dėl to yra pritarta vyriausybės posėdyje.“
Premjeras S.Skvernelis ir valstiečių žaliųjų frakcijos Seime vadovas Ramūnas Karbauskis suskubo raminti, kad prievarta jungtuvių nebus. Tuo metu vyriausybės darbo grupės narys Dalius Misiūnas ragina imtis reformų, užuot įsivėlus į beprasmius ginčus: „Diskutuodami ir ginčydamiesi tik sugaišime laiką ir pakenktume studentams, o juk šalies universitetai turi konkuruoti ne viduje, savo kieme, o tarptautiniu mastu.“
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, ne kartą raginusi reformuoti aukštąjį mokslą, sako, kad pertvarką reikia pradėti ne nuo diskusijų kiek išliks universitetų, o nuo studijų programų ir finansavimo modelio peržiūros: „Pirmiausia reikia pradėti nuo kokybės t.y. programų peržiūrų ir jų kiekio sumažinimo, antra – finansavimo modelis. Jei peržiūrėtume tuos du dalykus, tai natūraliai aukštųjų mokyklų ir universitetų tinklas optimizuosis, jie patys pradės jungtis.“
Ar vyriausybės sudarytos darbo grupės pateikta aukštojo mokslo reforma, numatanti ir universitetų skaičiaus mažinimą, nepaskęs diskusijose ir apskritai ar išliks tokia, kokia yra siūloma, šiandien jau kyla abejonių. Bent jau trečiadienį vyriausybė nusprendė darbo grupės parengto plano nesvarstė, pranešė suderinsianti jį su universitetų senatais ir bendruomene, ir tik tada teiks Seimui.
