K.Jasiūnas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje aukštąjį mokslą įgijusių žmonių yra daug, tačiau ne visi jie tampa gerais specialistais.
„Tai tikrai yra didelė problema“, – trečiadienį BNS sakė jis.
„Ekspla“ vadovas teigė, kad aukštojo mokslo kokybės Lietuvoje nereikia vertinti vienareikšmiškai. Pavyzdžiui, jo teigimu, „Ekspla“ daugiausiai įdarbina fizikos mokslus baigusius Vilniaus universiteto studentus. Tuo metu kaip prastas K.Jasiūnas išskyrė ekonomikos studijas Lietuvoje.
Aukštojo mokslo taryba yra Švietimo ir mokslo ministerijos patariamoji institucija strateginiais aukštojo mokslo plėtros ir kokybės gerinimo klausimais.
D.Misiūno teigimu, keičiantis darbo aplinkai reikia, kad atitinkamai pasikeistų ir aukštojo mokslo sistema.
„Turint omenyje, kas vyksta su studentų skaičiumi, tai universitetų skaičiaus didėjimas ir laisvesnis priėmimas į juos yra labai keistas. Aš manau, kad kuo mažiau ir geriau yra sėkmės formulė, o ne kuo daugiau ir prasčiau“, – BNS sakė „Lietuvos energijos“ vadovas.
„Nevadinčiau to užsidarymu, o, sakyčiau, susivienijimu. Tokiu būdu išvengtume dubliavimo, o ten, kur jo nėra, sustiprėtume ir vieningai konkuruotume dėl pozicijos regione“, – pridūrė jis.
Tokiu būdu, pasak D.Misiūno, Europoje skirstomi mokslinių tyrimų finansavimo šaltiniai būtų labiau prieinami Lietuvai, ir tai galėtų būti alternatyva finansavimo gavimui pagal studentų skaičių.
„Lietuvos energijos“ vadovas taip pat sakė, kad Lietuvos universitetams reikėtų globalesnio požiūrio – jie turėtų mąstyti apie savo vaidmenį visame regione.
D.Misiūnas teigė, kad jo vadovaujama įmonė inžinierius samdo daugiausiai iš Kauno technologijos universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto, o darbuotojus korporatyvinėms funkcijoms atlikti – iš Vilniaus universiteto, Kaune įsikūrusio Vytauto Didžiojo universiteto ir užsienio aukštųjų mokyklų.
Tuo metu „Ekspla“ vadovas K.Jasiūnas sakė neigiamai vertinantis tai, jog įstatymu iki šiol nereglamentuotas minimalus stojamasis balas į aukštąsias mokyklas.
Lietuvoje aukštąjį mokslą įgijusių žmonių yra daug, tačiau ne visi jie tampa gerais specialistais.
Tačiau kai kurios mokyklos jau yra nusistačiusios tokį balą. Vilniaus universiteto minimalus balas yra aukščiausias Lietuvoje ir siekia trejetą dešimtbalėje sistemoje.
„Net ir apie trejetą kalbant, jis yra mažokas, jeigu kalbame apie universitetinį išsilavinimą. Jis turėtų būti aukštesnio lygio ir ten turėtų mokytis labiau motyvuoti žmonės“, – sakė K.Jasiūnas.
Aukštojo mokslo taryboje vietoj trijų darbdavių atstovų paskirti penki, trečiadienį pranešė Švietimo ir mokslo ministerija.
Į Aukštojo mokslo tarybą, kuri sudaroma kas dvejus metus keičiant dalį jos narių, konkurso būdu atrinkti penki asmenys, pakeisiantys kadenciją baigusius tarybos narius.
Taryboje ketverius metus dirbs „Lietuvos energijos“ ir „Ekspla“ vadovai D.Misiūnas bei K.Jasiūnas, taip pat „ULA Technologies“ direktorius Dalius Raškinis, akademikai Darijus Beinoravičius ir Algis Krupavičius.
Aukštojo mokslo taryboje iki 2017-ųjų pabaigos dirbs Lietuvos mokslų akademijos prezidentas, Aukštojo mokslo tarybos pirmininkas Valdemaras Razumas, „Ida Basar“ direktorius Vaclovas Kontrauskas, „Arvi ir ko“ personalo vadovas Justas Kučinskas, nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius Renaldas Gudauskas, akademikai Liucija Nijolė Kikutienė, Tomas Krilavičius, Kęstutis Krisčiūnas, Rimvydas Petrauskas, Artūras Stimbirys ir Vaidotas Viliūnas.
Aukštojo mokslo taryba yra Švietimo ir mokslo ministerijos patariamoji institucija strateginiais aukštojo mokslo plėtros ir kokybės gerinimo klausimais. Ji kasmet rengia išvadas dėl aukštojo mokslo būklės, kurias pristato ministrui ir Vyriausybei. Taip pat analizuoja ir teikia siūlymus dėl teisės aktų, susijusių su aukštuoju mokslu bei inicijuoja konferencijas, pasitarimus, forumus ir ekspertinius renginius aukštojo mokslo plėtros klausimais.
