Aukštųjų mokyklų mugėje – stojimo į universitetus naujovės: kiek egzaminų laikyti, kokie rezultatai atvers visas duris?

Šiemet stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas sunkumų nekils ne tik tiems, kurie gerai išlaikys baigiamuosius brandos egzaminus, bet ir tiems, kurie turės atsakymus į visus rūpimus studijų pasirinkimo klausimus. Norint įgyti darbo rinkoje paklausią profesiją, jau dabar reikia pradėti galvoti apie tinkamą baigiamųjų egzaminų derinį.
Paroda „Studijos 2013“
. / 15min.lt/Vytauto Valentinavičiaus nuotr.

Šeštadienį Kauno sporto halėje vyks 13-oji Aukštųjų mokyklų mugė, kurią organizuoja Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) kartu su partneriu UAB „Ekspozicijų centras“.

Studentiškas naujienas sekite socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. Čia verda studentiškas gyvenimas!

Renginyje dalyvaus visos Lietuvos aukštosios mokyklos, kurios vidurinių ir profesinių mokyklų moksleivius, mokytojus ir visus kitus, suinteresuotus aukštuoju mokslu, supažindins su savo studijų programomis bei priėmimo tvarka.

Aukštųjų mokyklų atstovai patars ir konsultuos, kokių žinių ir gebėjimų reikia, norint studijuoti vieną ar kitą studijų programą, kokį baigiamųjų egzaminų derinį pasirinkti, kad įstojimo į aukštąją mokyklą galimybės būtų kuo didesnės, ir pan.

Naujoves reikia perprasti

LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas akcentuoja dvi 2014 m. priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas naujoves, o vertindamas šių metų ir jau patvirtintas kitų metų priėmimo į aukštąsias mokyklas taisykles, neslepia, kad šiemet jos yra dar pakankamai švelnios.

„Šiemet keičiasi konkursinio balo skaičiavimo sistema – pereinama prie visiems labiau suprantamos dešimties balų skalės. Ši naujovė iš esmės nekeičia įstojimo galimybių, tik kol nėra patirties, nėra aišku, koks balas, tarkime, 7 ar 8, bus pakankamas, stojant į vienokias ar kitokias studijų programas. Tačiau mugės metu aukštųjų mokyklų atstovai bandys skaičiuoti ir prognozuoti“, – sakė P.Žiliukas.

Šiemet keičiasi konkursinio balo skaičiavimo sistema – pereinama prie visiems labiau suprantamos dešimties balų skalės.

Antra šių metų priėmimo į aukštąsias mokyklas naujovė – daugiau alternatyvių dalykų konkursiniam balui skaičiuoti numatytame dalykų rinkinyje.

Jei anksčiau kiekviena studijų programa turėjo labai griežtai nustatytą konkursinio balo skaičiavimo dalykų derinį, tai šiemet dalykų derinys tampa universalesnis.

„Tai reiškia, kad abiturientai galės rinktis laikyti gana įvairius egzaminus. Todėl reikia būti įžvalgiems ir pasirinkti laikyti tokius valstybinius egzaminus, kad gautųsi kuo įvairesnė kombinacija konkursiniam balui skaičiuoti. Pavyzdžiui, tiek biomedicinos srities, tiek socialiniuose moksluose gali tikti tų pačių dalykų kombinacijos, tik atskirų dalykų svertinės reikšmės bus skirtingos“, – dėsto LAMA BPO prezidentas.

BFL/Gedimino Savickio nuotr./Stojamieji
BFL/Gedimino Savickio nuotr./Stojamieji

P.Žiliuko teigimu, nauja konkursinio balo skaičiavimo tvarka naudinga tiems, kurie dar nėra tiksliai apsisprendę, ką nori studijuoti.

„Svarbu pasirinkti tinkamą egzaminų derinį, kad jis būtų kuo universalesnis. Tai taip pat reiškia, kad nesėkmė laikant kokį nors egzaminą nesugadins situacijos. Nauja konkursinio balo sandara leidžia turėti žymiai daugiau pasirinkimo galimybių, abituriento „nepririša“ prie vienos studijų krypties“, – akcentuoja P.Žiliukas.

Svarbu pasirinkti tinkamą egzaminų derinį, kad jis būtų kuo universalesnis. Tai taip pat reiškia, kad nesėkmė laikant kokį nors egzaminą nesugadins situacijos.

Kalbėdamas apie naujoves, jis informuoja, kad šiemet vietoje trijų priėmimo etapų lieka tik du – pagrindinis ir papildomas.

„Pirmajame etape, kaip ir buvo ankščiau, kiekvienas stojantys gaus iki dviejų kvietimų, vieną į valstybės finansuojamą vietą, kitą – į mokamą vietą, ir turės apsispręsti. Po to likęs nepanaudotas vietų likutis, tiek valstybės finansuojamų, tiek mokamų, pateks į papildomą etapą“, – informuoja pašnekovas.

Daugiau paklausių studijų programų

LAMA BPO prezidentas atkreipia dėmesį, kad norint įstoti į Lietuvos aukštąją mokyklą šiemet nėra prievolės būtinai išlaikyti tam tikrą skaičių valstybinių egzaminų, užtenka gauti brandos atestatą, tačiau į geriausiųjų eilę pateks ir į valstybės finansuojamas studijų vietas kaip visada pretenduos tie, kurie bus išlaikę daugiau egzaminų.

123rf nuotr./Mokestis už studijas
123rf nuotr./Mokestis už studijas

„Norint gauti brandos atestatą reikia išlaikyti du brandos egzaminus – lietuvių kalbos ir dar vieną pasirinktinai. Iš esmės, stojant į aukštąją mokyklą pakaks dviejų egzaminų – lietuvių kalbos ir literatūros bei antrojo egzamino to dalyko, kuris yra kokiai nors studijų programai pagrindinis, pavyzdžiui, jei tiksliųjų mokslų, tai matematikos, jei socialinių – istorijos ir pan.“, – sako P.Žiliukas.

Šiemet tokios sąlygos, kad norint įstoti į universitetą reikia išlaikyti tris brandos egzaminus, o kolegiją – du, nėra.

„Valstybės finansuojamų studijų vietų šiemet mažėja 1 proc., tačiau pokyčių tarp finansuojamų studijų programų bus nemažai. Mažės valstybės finansuojamų pedagoginių studijų vietų skaičius, o didinamas tų, kurių šiuo metu darbo rinkoje reikia labiausiai“, – sako P.Žiliukas.

Mažės valstybės finansuojamų pedagoginių studijų vietų skaičius, o didinamas tų, kurių šiuo metu darbo rinkoje reikia labiausiai.

Be to, šiemet daugėja ir tikslinių studijų vietų skaičius, t. y. stojantieji galės pretenduoti į maždaug 500 studijų vietų, kurias iš dalies finansuoja ir po studijų garantuoja darbo vietas šalies darbdaviai.

„Darbdaviai dar teikia paraiškas, kasmet jų sulaukiama per 1 tūkst., o jas išanalizavus pernai buvo nuspręsta į tikslines studijų vietas priimti maždaug iki 300 studentų. Šiemet šis skaičius turėtų augti pora šimtų, nes darbdaviai aktyviau įsitraukia į verslo ir mokslo bendradarbiavimo procesą“, – sako LAMA BPO prezidentas.

Todėl šiemet valstybės finansuojamos studijų vietos labiau atitiks darbo rinkos poreikius, o greta jų į tikslines studijų vietas pretenduojantys stojantieji savo prašymuose turės atskirai nurodyti tokias studijų programas.

„Todėl prieš apsisprendžiant, kokius brandos egzaminus laikyti, kad baigus studijas pavyktų dirbti svajonių arba darbo rinkoje paklausų darbą, visiems abiturientams rekomenduoju išnaudoti progą Aukštųjų mokyklų mugės metu betarpiškai pasikonsultuoti su mokyklų atstovais, iš jų gauti patikimiausią informaciją ir priimti gerus sprendimus“, – pataria P.Žiliukas.

Ievos Vitėnaitės nuotr./Vis aktyvesni tampa draugiški lietuvių ir gruzinų akademiniai ryšiai
Ievos Vitėnaitės nuotr.

LAMA BPO duomenimis, šiemet į valstybės finansuojamas vietas universitetuose planuojama priimti apie 7 500 studentų, į kolegijas – apie 6 800.

Mokamų studijų vietų skaičių nustato pačios aukštosios mokyklos. Pagal praėjusį gruodį Švietimo ir mokslo ministro pasirašytą įsakymą valstybės finansuojamų studijų kaina 2014 m. išlieka tokia pati kaip ir pernai, mokamų vietų kaina kai kuriose aukštosiose mokyklose gali būti tiek didesnė, tiek mažesnė – teks pažiūrėti į dominančių aukštųjų mokyklų taisykles.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų