Studijų pasirinkimas – ne tik svarbus, bet ir sudėtingas žingsnis. Turi suprasti ne tik tai, kas tau įdomu, bet įvertinti, ką baigęs studijas galėsi veikti toliau. Jeigu ateitis kelia daug abejonių, šis interviu skirtas tau.
Apie jaunų žmonių galimybes kurti savo ateitį regionuose kalbamės su Mykolo Romerio Universiteto doc. dr. M.Bileišiu.
– Kokios galimybės šiuo metu susirasti darbą nedideliame Lietuvos mieste?
– Šiuo metu regione darbo ieško daug žmonių. Bėda ta, kad kritinės masės didelio verslo investicijoms nėra. Nedarbas tęsiasi, todėl žmonės vyksta į didesnius centrus. Kuo daugiau žmonių emigruoja, tuo mažiau tas kraštas yra patrauklus verslui, ir tuo labiau žmonės išvyksta.
Todėl kiekvienam, kuris norės sugrįžti namo ir susikurti darbo vietą gimtajame mieste, teks nemenkas iššūkis. Nieko nėra neįmanoma. Tačiau ateitį strateguoti reikia jau dabar.
– Ką reikia žinoti jaunam žmogui, galvojančiam apie sėkmingą ateitį regione?
– Pirmiausia reikia suprasti vieną dalyką. Jeigu didmiestyje verta kurti profesiją, kuri yra labai siaura, nišinė, t. y., tu moki daryti kažką, ką gali daryti tik keli žmonės, tai likusiame krašte yra visiškai priešingas dalykas.
Ten jaunas žmogus, jeigu jis nori susikurti karjerą, turi būti pasiruošęs nuolat keistis, adaptuotis, ir tam labiau reikia bendrųjų kompetencijų – sugebėjimo pajusti, ko tuo metu reikia žmonėms, ir kurti ilgalaikius, pasitikėjimu grįstus ryšius.
Sėkmingas jaunas profesionalas krašte turėtų būti ne siauros srities specialistas, kaip kad baldininkas, o žmogus, kuris, pavyzdžiui, gebėtų surasti ir pristatyti baldus. Jeigu jūs esate kur nors Zarasuose, ir jums reikia baldų, žinote, kokia didžiulė tai yra problema.
Baldus paprastai žmonės perka kartą per 10 ar net 20 metų, ir viskas toje rinkoje būna nauja ir pasikeitę. Todėl žmogui, kuris nori įsigyti baldų, reikia kito žmogaus, kuris padėtų juos surasti, išsirinkti ir, galiausiai, atvežti.
Už tokią paslaugą jau galima gauti tam tikras pajamas. Be to, tai labai stipriai palengvintų gyvenimą atokiose vietose, sprendžiant tokias didesnes gyvenimo problemas.
– Patikslinkite, kas yra tos bendrosios kompetencijos, kurių reikės?
– Tai, apie ką aš kalbu, literatūroje yra vadinama XXI a. kompetencijos. Mintis yra tokia, kad labai specifinius įgūdžius technologijų pagalba galima automatizuoti vis labiau. Dažnai žmogaus darbui atlikti visai nebereikia.
Sėkmingas jaunas profesionalas krašte turėtų būti ne siauros srities specialistas, kaip kad baldininkas, o žmogus, kuris, pavyzdžiui, gebėtų surasti ir pristatyti baldus.
Tuo tarpu žmogiškieji gebėjimai, kurių kompiuteris atlikti negali, susilauks sėkmės ateityje. Tai tokios kompetencijos, kaip atsparumas stresui, gebėjimas megzti ir palaikyti ilgalaikius ryšius, įgyvendinti susitarimus laikantis terminų.
Jauniems žmonėms, galvojantiems apie ateitį, reikia suvokti, kad Lietuvos visuomenė tikai nėra gerai adaptavusis prie modernybės poreikių. Mažuose miesteliuose žmonėms daug ko trūksta, jiems reikia to, ko neatliepia stambus verslas. Tai proga jauniems specialistams išnaudoti šias neatrastas galimybes.
– Kokių žinių ar įgūdžių reikėtų įgyti studijų metų?
– Žmonės tobulėja ir auga bendraudami su kitais, todėl jau universiteto metais reikia ieškoti ryšių. Jaunas žmogus, kuris dar neturi didelių įsipareigojimų, kaip kad vaikai ar paskola, gali daug kur dalyvauti, užsiimti savanoryste, keliauti ir tokiu būdu kurti platų pažinčių ratą.
Mažuose miesteliuose žmonėms daug ko trūksta, jiems reikia to, ko neatliepia stambus verslas. Tai proga jauniems specialistams išnaudoti šias neatrastas galimybes.
Todėl mano patarimas – ieškoti įdomių ir vertingų pažinčių su kuo įvairesniu ir platesniu spektru žmonių. Turintis gebėjimą kurti ryšius žmogus visur suras šansų ir nišų, kur save įdarbinti, ką pasiūlyti kitiems.
Kitaip tariant, toks žmogus sėkmę sukurs ten, kur norės – nesvarbu, ar tai bus Niujorkas, ar Vilnius, ar tie patys Zarasai.
