Tokiai nuomonei pritaria ir kita EHU rektoriaus rinkimuose dalyvavusi kandidatė Tatsiana Ščytsova. Pasak jos, universiteto reputacijai dar labiau pakenkė tai, kad rektoriaus rinkimai buvo organizuoti neskaidriai.
Nepasitenkinimą rinkimų organizavimu už tai atsakingam universitete suformuotam komitetui išreiškė ne tik kandidatai, bet ir Baltarusijos visuomenininkai, atleisti EHU dėstytojai, studentai.
Taip pat jie komitetui aiškino, kad EHU vadovu turi būti pasirinktas Baltarusijos pilietis, nes kitaip universitetas neteks savo išskirtinumo ir taps tik viena iš daugelio Lietuvos privačių aukštųjų mokyklų.
Išvis dėl EHU rektoriaus posto varžėsi šeši kandidatai: EHU profesorė Tatsiana Ščytsova, judėjimo „Už laisvę“ vadovas Aliaksandras Milinkevičius, istorikas Alesis Krautsevičas, laikinasis EHU rektorius Davidas Pollickas, EHU komunikacijos vadovas Darius Udris ir tarptautinio išsilavinimo biuro Maskvoje vadovas Edwardas Roslafas.
Taps paprasta aukštąja mokykla
Pagrindiniais konkurentais D.Pollickui buvo laikomi T.Ščytsova ir A.Milinkevičius.
Pastarasis tvirtina, kad rektoriaus rinkimų rezultatai jį labai nuvylę.
„Šie rinkimai rodo, kad EHU daugiau nebepriklausys ir nebetarnaus baltarusių interesams. Kad ir ką sakytų universitetas, tokie rezultatai reikš, kad baltarusiškumo universitete liks mažiau, nes tai priklauso ir nuo vadovo pozicijos. Manau, kad dabartiniai lyderiai nesugebės bendradarbiauti su Baltarusijos pilietine visuomene ir net baltarusių žiniasklaida. Naujam vadovui laikai bus sunkūs, nes jis nesupranta Baltarusijos konteksto, kuris būtinas EHU vadovui“, – sako A.Milinkevičius.
Jo tvirtinimu, Baltarusijos pilietinė visuomenė prarado EHU, nebuvo tinkamai įsiklausyta į studentų ir akademinės bendruomenės nuomonę.
„Prasidėjo visuomeninio projekto privatizavimas“, – apgailestauja A.Milinkevičius.
Jis pripažino su D.Pollicku niekada nebendravęs asmeniškai ir nieko apie jį, kaip apie žmogų, negalintis pasakyti, tačiau pripažino esąs tikras, kad T.Ščytsova būtų buvusi geresnė rektorė.