Baigusieji studijas neslepia toliau naudojantys LSP
Pažymėjimas, kuriame pateikiama informacija apie studentą ir jo mokslo įstaigą, leidžia naudotis aukštųjų mokyklų bibliotekomis, kitu inventoriumi, patekti į bendrabučius, laikyti egzaminus, suteikia lengvatų visuomeninio transporto bilietams, internetui, kopijavimo ir kitoms paslaugoms.
Jį išduoda nacionalinės studentų savivaldos organizacijos – Lietuvos studentų sąjunga (LSS) ir Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS).
Nuo praėjusių metų LSS už pažymėjimą renka po 10 Lt už studijų metus, visą sumą reikia pakloti iškart. Universitetinių bakalauro studijų pirmakursiai turi sumokėti 40 Lt, penkerius metus trunkančių vientisųjų studijų, pavyzdžiui, teisės, studentai – 50 Lt, būsimieji medikai – 60 Lt, kolegijų studentai – 30 Lt. Tokia tvarka esanti pigesnė studentams, mat anksčiau vien LSP galiojimo pratęsimas atsieidavo po 15 Lt. Bet jei po pusmečio studentas suvokia ne ten pataikęs ir meta universitetą, pinigų nebeatgauna.
Pažymėjimą praradęs studentas privalo spaudoje paskelbti apie praradimą ir sumokėti baudą. Ji netaikoma, jei LSP buvo prarastas dėl nusikalstamos veikos, o studentas pateikia policijos išduotą dokumentą. Pamesti ar pavogti LSP keičiami į naujus, už kurių pagaminimą taip pat reikia sumokėti (LSS įkainis – 10 Lt).
Bauda gresia ir tuomet, kai studentai negrąžina LSP baigę studijas arba joms nutrūkus. Kai kurie pažymėjimus pasilieka, tikėdamiesi toliau naudotis lengvatomis. Problema tampa vis opesnė brangstant viešajam transportui. Taip elgtis finansiškai paranku net sumokėjus baudą – dalis studentų praneša apie tariamai dingusį LSP, bet juo ir toliau naudojasi. Anksčiau bauda siekė 30 Lt, bet LSAS rinkliavą padidino dukart, o LSS renka net po 130 Lt.
LSS prezidento Dainiaus Dikšaičio teigimu, baudos padidinimas pasiteisino – „pasigendančiųjų pažymėjimo paskutiniu metu, baigiant studijas“ sumažėjo ne vieną kartą.
Kasmet LSS išduoda apie 30 tūkst. pažymėjimų. Pernai gegužę–birželį, kai baigiasi studijos, jų negrąžino maždaug 2,7 tūkst. žmonių, kurie už tai sumokėjo po 30 Lt. Anot LSS viceprezidentės Miglės Liorančaitės, vieni studentai dievagojasi, kad pažymėjimus jau seniai pametę (tai galima patikrinti – sistemoje matyti, kad jie ilgai nebuvo aktyvuoti), kiti atvirai sako ketinantys toliau naudotis LSP ir net neketina grąžinti. „Jei studentas gyvena Vilniuje, o tėvai – Klaipėdoje, jam geriau sumokėti baudą“, – 15min.lt sakė ji.
Baudos paliktos studentų kompetencijai
Neseniai studentų organizacijos pasipiktino aukštųjų mokyklų esą neteisėtomis rinkliavomis už diplomų išdavimą. Tačiau jos pačios renka pinigus už negrąžintus pažymėjimus, nors apie tokius mokesčius teisės aktuose nekalbama. Studentų organizacijų atstovai aiškina, kad taip siekiama sudrausminti ir atgrasinti nuo neteisėto LSP naudojimo. Dėl tokių pažeidimų esą gresia prarasti studentams taikomas lengvatas.
Švietimo ir mokslo ministro įsakyme, reglamentuojančiame LSP, neužsiminta, kad studentų organizacijos gali už jų negrąžinimą rinkti baudas.
Paklaustas apie šios rinkliavos teisėtumą, D.Dikšaitis pripažino: „Konkrečiai nerasite nei kad galima ją rinkti, nei kad negalima. Yra bendrosios normos, įpareigojančios LSP administratorius atsakyti už teisėtą dokumentų apyvartą rinkoje. Administruojame šios kortelės apyvartą. Aiškiai matėme atvejų, kai LSP buvo naudojamas neteisėtai, kontrolieriai pranešdavo, būdavo padirbami LSP. Todėl privalėjome numatyti priemones, kurios nuo to apsaugotų. Įmoka už negrąžintą pažymėjimą yra viena iš jų.“
Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė taip pat pripažino, kad teisės aktuose nėra griežtai nustatyta, kad už negrąžintus LSP turi ar gali būti renkami pinigai. Tačiau ji atkreipė dėmesį, jog standartinėje studijų sutartyje numatyta, kad baigdamas aukštąją mokyklą studentas privalo grąžinti LSP.
„Studentų organizacijos privalo pažymėjimus sugrąžinti. Tai juk yra finansinis dokumentas, – 15min.lt teigė N.Putinaitė. – Kai, pavyzdžiui, kalbame su Susisiekimo ministerija dėl transporto lengvatų, vienas pagrindinių klausimų – kiek būna negrąžintų pažymėjimų.“
Anot viceministrės, baudų rinkimas ir dydis priklauso nuo pačių studentų organizacijų. Jų atstovai savo argumentus ministerijai pateikia neformaliai.
ŠMM apie pinigus neklausia – studentai ir nesako
Švietimo ir mokslo ministro įsakymas įpareigoja studentų savivaldos organizacijas kasmet iki vasario vidurio pateikti ataskaitas, kiek išduota, pakeista ir sunaikinta LSP, kaip naudojamos lėšos, gautos už jų išdavimą, pakeitimą ir pratęsimą. Ataskaita yra vieša ir skelbiama Švietimo ir mokslo ministerijos bei organizacijų tinklalapiuose.
Studentų organizacijos pateikia nemažai informacijos apie patį LSP, kaip pažymėjimą užsisakyti ir ką daryti pametus, kokių nuolaidų galima tikėtis, tačiau nei jų, nei ŠMM interneto svetainėse ataskaitų nepavyko rasti. LSS patalpino tik ataskaitą už 2011 m., bet ankstesnių nėra.
Birželį pateiktoje ataskaitoje LSS nurodė pernai pagaminusi 32 061 pažymėjimą, už juos surinko 1,093 mln. Lt. Dar 46 341 studentui pažymėjimai buvo pratęsti, už tai surinkta 510 tūkst. Lt. Iš viso per metus už LSP įplaukė 1,6 mln. Lt.
542 tūkst. Lt atsiėjo administravimo išlaidos: LSP blankai, hologramos, anketos, projekto valdymas ir pan., 284 tūkst. Lt išmokėta kaip darbo užmokestis.
Didžioji dalis šios sumos – beveik 778 tūkst. Lt atiteko aukštųjų mokyklų studentų atstovybėmis, kurios platina LSP. Pagal sutartis, sudarytas su kelių universitetų studentų atstovybėmis, už LSP išdavimą joms mokama po 4 Lt, už pratęsimą – po 5 Lt. Jos taip pat turėtų būti viešos, bet nėra. Šioje srityje dirbančių 15min.lt pašnekovų spėjimu, taip siekiama, kad vienos studentų atstovybės nežinotų, kiek mokama kitoms. Kai kurioms esą visai neatsilyginama už LSP platinimą.
Kiek buvo surinkta baudų už negrąžintus pažymėjimus, ataskaitoje neužsiminta. Anot D.Dikšaičio, specialioje ataskaitos formoje apie baudas nekalbama, todėl tai surinktos lėšos ir neįrašytos.
Surinktos baudos esą investuojamos į informavimo apie neteisėtą LSP naudojimą kampaniją, į naujos kartos LSP administravimą, neteisėto pažymėjimų naudojimo kontrolės sistemą. Siekiama, kad neteisėtai besinaudojantys viešojo transporto lengvatomis būtų demaskuoti vietoje. Už neteisėtą naudojimąsi LSP gresia administracinė atsakomybė, bet iki šiol ją taikyti buvo sunku, mat kontrolieriai negalėdavo patikrinti, ar pažymėjimas nėra „pamestas“ ar „pavogtas“ ir paskelbtas negaliojančiu.
Norėtų suteikti dar daugiau funkcijų
Minėtos šimtatūkstantinės sumos galėtų tapti gardžiu kąsniu ne tik studentų organizacijoms, bet ir privačioms įmonėms, kurios gamina dokumentus. Samdant jas tiesiogiai, galima būtų tikėtis mažesnių sąnaudų.
Tačiau verslininkai į šią sritį neįleidžiami, mat LSP reglamentuojanti tvarka sudaro išskirtines sąlygas nacionalinėms studentų organizacijoms, nors, pavyzdžiui, įstatymai draudžia nurodyti konkrečius subjektus, kurie galėtų laimėti konkursus.
Kas išduoda pažymėjimus, nusprendžiama konkurso būdu. Kas dvejus metus skelbiame konkurse gali dalyvauti tik šalies aukštųjų mokyklų studentų atstovybių sąjungos. Speciali komisija laimėtojus išrenka vadovaudamasi keliais kriterijais: blankų gamybos kaina, gamybos ir LSP išdavimo terminais, siūlomais įmokų už LSP išdavimą, pakeitimą ir pratęsimą dydžiais.
LSS plastikines korteles pažymėjimams perka iš spaustuvės „Grafija“, o lipdukus su nuotraukomis, logotipais ir kita informaciją, įsigiję specialią techniką, klijuoja patys. Pažymėjimo pagaminimas kainuoja apie 20 Lt.
Anot N.Putinaitės, pažymėjimų gamintojų nėra daug. „Manyčiau, kad juos dalinti ir prižiūrėti turėtų patys studentai. Jų organizacijos apskritai vykdo per mažai funkcijų. Kitur studentų sąjungos administruoja ir laisvalaikio infrastruktūrą, ir bendrabučius. LSP yra vienintelė matoma administravimo funkcija“, – kalbėjo viceministrė.
