Kompleksinės problemos
„Grįžti į mokyklas nori visi – tiek vaikai bei mokytojai, tiek ir administracija. O nuotaikos – įdomios. Jei vasarą buvo leista labiau atsipalaiduoti, tai atėjus rugsėjui staiga pasipylė šūsnis įvairiausių rekomendacijų, reikalavimų. Nežinau, kiek jos visos įgyvendinamos, kiek ne – parodys laikas, bet sumaišties, be abejo, įnešė. Nerimą jaučia ir mokyklos kolektyvas, ir vaikai bei jų tėvai. Atsižvelgiant į šių dienų kontekstą, tai normalu“, – įspūdžiais po pirmosios savaitės dalijasi Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos direktoriaus pavaduotojas, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas Mindaugas Malcevičius.
Pedagogo teigimu, šiuo metu mokyklos susiduria su naujais sunkumais, taip pat pasigendama supratimo iš tikrinančiųjų institucijų. „Situacija yra labai panaši, kaip ir pavasarį, tik iššūkiai kitokie. Jau dabar sulaukiame Nacionalinio sveikatos centro skambučių, netgi grasinimų baudomis dėl esą pažeistų higienos normų, kurios atsiranda bandant įgyvendinti rekomendacijas. Vienas iš pavyzdžių – laikantis saugumo reikalavimų, kad galėtume organizuoti mokinių pietų laiką nepažeisdami jokių normatyvų, per savaitgalį fiziškai sukeitėme dviejų pradinių klasių mokinių kabinetus – su visais baldais, mokinių, mokytojų daiktais. Visa ši situacija, žinoma, kelia neigiamų emocijų, bet, kaip sakau savo komandai, kiekvienas dirbame savo darbą. Institucijų darbas yra tikrinti, leisti nurodymus, o mūsų – prisitaikyti prie naujų iššūkių“, – šypsosi mokytojas.
Kartu jis priduria, jog padidėjusi nerimą kelia ir šiais metais daug labiau jaučiamas pedagogų stygius. „Nemažai kolegų, sulaukusių pensijinio amžiaus, išeina užtarnautų atostogų, o mokytojų gretos pildosi ne taip greitai. Jeigu anksčiau turėdavome, iš ko rinktis, dabar renkamės iš to, kas ateina. Taigi, problemos yra kompleksinės. Visgi, visi stengiamės, dirbame, kad išlaikytume tai, ką turėjome anksčiau“, – komentuoja mokytojas.
Tiesa, M.Malcevičius net ir šiame sumaišties laike įžvelgia nemažai teigiamų aspektų. „Kovo mėnesį, kai pradėjome dirbti nuotoliniu būdu, daugelis skundėsi, kad sunku, sudėtinga, bet kažkaip įveikėme visus tuos iššūkius. Dabar mokomės dirbti pagal mišrų mokymosi būdą, t.y. dalį laiko vedant pamokas nuotoliniu būdu. Žinoma, visi šie pokyčiai sukelia daug streso, tačiau keistis, bent mano požiūriu, reikėjo jau seniai. Mokykla nebebus tokia, kokia anksčiau, bet, galbūt, tai tai – tik į naudą“, – mintimis dalijasi pedagogas.
Situacija yra labai panaši, kaip ir pavasarį, tik iššūkiai kitokie, – sakė M.Malcevičius.
Ruošiasi įvairiems scenarijams
Mokslo metų pradžioje duris atvėrė ir įvairios neformalaus ugdymo mokyklos bei akademijos. Visgi, dalis tėvų dvejoja, ar leisti vaikus į užklasines veiklas, ar šį nežinios laiką tiesiog pralaukti.
„Pastaruoju metu nemažai kalbuosi su tėvais. Nuotaikos, žinoma, yra įvairios. Visgi, didesnė dalis jų tvirtai pasiryžę bet kokia kaina investuoti į vaikų ugdymą. Jie sako: jeigu ir bus karantinas, noriu, kad mano vaikas būtų pasiruošęs tokiai situacijai dėl to, kad mes esame nepasiruošę, ir šie neramūs metai parodė, kiek patys turime spragų – tiek technologijų, tiek ir verslumo bei finansinio raštingumo srityse“, – pasakoja tarptautinės vaikų verslo mokyklos „Miniboss“ įkūrėja Diana Blažaitienė.
Vadovės teigimu, jos kolektyvas yra pasiruošęs įvairiems scenarijams. „Daug patirties įgijome nuotoliniu būdu mokydami visą pavasarį. Taip pat ir vasarą aktyviai dirbome, ieškojome įvairių metodikų, patogių ir naudingų programėlių, konsultavomės su kitų šalių švietimo ekspertais, kaip sukurti interaktyvią mokymosi erdvę skaitmeniniu būdu. Šiai dienai jaučiamės ramūs, jog nepriklausomai nuo to, ar tektų dirbti auditorijoje, ar virtualiai, turėsime galimybę tęsti veiklą bei užtikrinti interaktyvius užsiėmimus“, – teigia D.Blažaitienė.
Šį krizinį laiką jį vertina kaip pozityvią patirtį, kuri parodė, kaip svarbu gebėti greitai transformuotis. „Pasaulis nebebus toks, koks buvo, ir jauni žmonės, kuriems priklauso ateitis, turi mokytis būti kūrėjais, o ne vartotojais. Jų ugdymas šiandien turi būti orientuotas į galimybių paieškas – inovatyvius ateities projektus. Pavyzdžiui, karantino metu savo studentų klausėme, kokios, jų manymu, verslios idėjos būtų aktualios šiuo metu, kaip jos galėtų pasitarnauti visuomenei. Diskutavome, ar jų inicijuojami projektai galėtų atlaikyti krizę, gebėtų prisitaikyti prie naujos realybės. Tokios ir panašios užduotys skatina ne tik kūrybingumą, bet ir gebėjimą krizių metų pastebėti verslo galimybes, prisiimti atsakomybę bei, žinoma, ugdyti lyderystės įgūdžius“, – įsitikinusi mokyklos vadovė.
Visgi, dalis tėvų dvejoja, ar leisti vaikus į užklasines veiklas, ar šį nežinios laiką tiesiog pralaukti.
Vesti pamokas galima ir force majore sąlygomis
Visgi, kaip užtikrinti, kad mokymosi procesas būtų sklandus? Ir ką verta žinoti tėvams, leidžiant vaikus į papildomas ugdymo veiklas? „Pirma, svarbu išsiaiškinti, kokiomis priemonėmis ir technologijomis naudojasi jūsų pasirinkta mokymosi įstaiga bei tai, kaip, priklausomai nuo pandeminės situacijos šalyje, yra numačiusi organizuoti pamokas, kokias galimas rizikas įžvelgia. Paprastai abejonės išnyksta, atsakius į daugelį neraminančių klausimų“, – komentuoja „Brainster“ kalbų laboratorijos studijų vadovė Agnė-Domarkaitė-Sugintė.
Jos pastebėjimu, šį rudenį pedagogai yra daug labiau pasiruošę nuotoliniam darbui, nei iki tol.
„Prieš pusmetį buvo pirmas bandymas, o dabar esame jau gerokai pažengę, įgiję patirties. Visą sezoną pabaigėme nuotoliniu būdu. Nors nežinome, ar rudenį bus karantinas, visgi, jeigu tektų ir vėl pereiti prie nuolatinio mokymo, stengėmės jį visaip ištobulinti. Visą vasarą ieškojome įrankių, metodų. Iš tiesų, resursų yra begalė – tik imk ir naudokis. Žinoma, reikia pačiam turėti smalsumo, kūrybiškumo, kad tuos metodus ir susirastum, ir gebėtum pritaikyti pamokoje“, – teigia studijų vadovė.
A.Domarkaitė-Sugintė įsitikinusi, jog sėkmingai vesti pamokas galima ir force majore sąlygomis, tačiau yra būtinas išankstinis pasiruošimas. „Pavyzdžiui, mūsų kolektyvas organizavo simuliacines mokas. Grupelėmis pasiskirstę mokytojai imitavo moksleivių rolę. Tokiu būdu pasitikrinome, kas veikia, o kas ne, praktiškai susidūrėme su galimais techniniai nesklandumais ir juos sprendėme. Tuomet paruošėme mokiniams instrukcijas, kaip elgtis, jeigu neatsidaro koks nors dokumentas, neveikia programa ir t.t.“, – pasakoja A.Domarkaitė-Sugintė.
Planuojant rudens užimtumo tvarkaraštį ji pataria iš anksto apgalvoti, kaip, esant karantinui, mokymuisi būtinas sąlygas susikurti namuose. „Jeigu gyvenate mažesniame būste, ir visai jūsų šeimai staiga tektų pasilikti namuose, gali atsirasti trintis, ir tai reikia įsivertinti iš anksto. Visgi, nuotoliniams mokslams tikrai nebūtina turėti atskirų kambarių – užteks ir kiek ramesnės erdvės. Jeigu namuose yra daugiau besimokančių vaikų ar studentų, o gal kompiuteriu naudojasi visa šeima, verta įsivesti preliminarų šeimos užimtumo grafiką“, – teigia ji.
Parengė Laura Kešytė
Prieš pusmetį buvo pirmas bandymas, o dabar esame jau gerokai pažengę, įgiję patirties, – teigė A.Domarkaitė-Sugintė.
