„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Biochemikas Daumantas Matulis: „Jei turėčiau galimybę rinktis iš naujo, viską daryčiau taip pat“

Biotechnologijos instituto profesorius, vaistų tyrėjas Daumantas Matulis patirties sėmėsi užsienyje, o šiuo metu vadovauja Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Biotermodinamikos ir vaistų tyrimo skyriui. Mokslininkas optimistiškai prognozuoja mokslo ateitį Lietuvoje ir siūlo neskubėti emigruoti – šalyje šiuo metu pats cheminių tyrimų laboratorijų augimas.
Daumantas Matulis
Daumantas Matulis / Dainiaus Mačiukėno nuotr.

Netrukus vienas moksleivis, nusprendęs tapti Daumanto „šešėliu“, turės galimybę pamatyti, kaip iš arti atrodo biochemiko-mokslininko darbo diena. Šiame interviu  D. Matulis dalijasi mokyklos prisiminimais ir pasakojimais apie kelią mokslininko karjeros link bei pataria, kaip moksleiviams pasirinkti būsimą profesiją.

– Daumantai, kokie prisiminimai yra išlikę iš mokyklos laikų?

– Mokiausi Vilniuje, Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Su malonumu prisimenu tuos metus, o dabar gaila, kad tenka retai pasimatyti su klasės draugais. Pamenu, kai per pertraukas žaisdavome futbolą, aš būdavau vartininku, todėl dažnai tekdavo ir purvinomis ar suplėšytomis kelnėmis grįžti į pamoką. Tokie žaidimai kartais baigdavosi ir direktoriaus kabinete. Nors buvau šiek tiek padūkęs, mokytojai mane mėgo, o chemijos mokytoja dar iki šiol mane prisimena geruoju.

– Kada supratote, kad didžioji Jūsų aistra – chemija?

– Turiu pasakyti, kad mane lydėjo sėkmė, nes gana anksti suvokiau, kas man labiausiai patinka. Dar aštuntoje klasėje įsitikinau, kad chemija man sekasi. Pirmąjį trimestrą, tuometine vertinimo sistema, turėjau trejetą, antrąjį trimestrą – ketvertą, trečiąjį – penketą ir vėliau kitokių pažymių neturėjau. Užėmęs trečiąją vietą Lietuvos chemikų olimpiadoje, nusprendžiau, kad šiame moksle galiu pasiekti daugiausiai. Man buvo įdomi ir fizika, ir matematika, nors maniau, kad šiose srityse esu silpnokas. Tiesa, humanitariniams mokslams niekada nejaučiau potraukio, todėl rengiant mokslinius straipsnius anglų kalba būna gaila, kad nepakankamai stengiausi mokytis kalbų.

– Apie kokią profesiją galvojote paskutiniais mokyklos metais?

– Visos mano mintys sukosi tik apie chemiją. Lankiau biochemikų mokyklą, kuri prisidėjo prie mano sprendimo rinktis biochemijos studijas. Vien chemijos formulės man jau atrodė aiškios ir visas šis mokslas išsemtas. Dabar suprantu – klydau, tačiau, tai mane pastūmėjo studijuoti biochemiją, gilintis į gyvybės chemiją, kurioje viskas dar sudėtingiau. Mano studijų pasirinkimas atrodė jau gerokai subrendęs, tiksliai žinojau, ko noriu, todėl dabar sunku suprasti, kaip veikia šiuolaikinė sistema, leidžianti teikti prašymus devynioms skirtingoms specialybėms. Man atrodo, kad svarbus ryžtingas pasirinkimas, tuomet galima sutelkti visą dėmesį ir labai gerai pasiruošti norimoms studijoms. Jei jau nutarei, ką norėsi veikti, tai sukaupęs visas jėgas turi stengtis dėl vieno tikslo.

– Ką manote apie studijas užsienyje?

– Be studijų Vilniuje, teko studijuoti ir Norvegijos sostinėje Osle, ir JAV, Minesotoje. Tarptautinė patirtis man padėjo praplėsti akiratį, tačiau apie tai dabar mąstau dviprasmiškai. Iš vienos pusės, man tai davė daug patirties, tačiau visų laurų tam neatiduočiau. Studijos Lietuvoje taip pat suteikė daug žinių ir atvėrė didžiules galimybes. Sąlygos čia vis gerėja, todėl mano rekomendacija – likti, nes ir savame krašte gali būti pranašu. Žinoma, studijų metu verta pasinaudoti proga išvykti studijuoti svetur pagal Erasmus programą ar doktorantūros studijų metu išvykti keliems mėnesiams pasisemti naujų idėjų, išmokti naujausių tyrimo metodų. Tuo tarpu Lietuvoje nuolat statomi naujausi technologiniai centrai, todėl drįsčiau teigti, kad jau nedaug kuo atsiliekame nuo užsienio. Mes augame, todėl mano nuotaikos optimistiškos.

– Papasakokite apie savo profesinį gyvenimą iš karto po studijų. Kokių darbų ėmėtės?

– Baigęs doktorantūrą, tęsiau studijas podoktorantūrinėje stažuotėje. Tai jau buvo mano nuolatinis darbas ir kartu pereinamasis etapas, kuriame reikėjo pasirinkti, ar būti profesoriumi-dėstytoju, ar dirbti pramonėje. Išbandžiau pastarąją sritį – pradėjau dirbti kompanijoje „Johnson & Johnson“. Ten įgavau daug pasitikėjimo savimi kaip tyrėjas, tačiau supratau, kad vis dėlto noriu savo karjerą sieti ir su akademine veikla.

Šiandien esu VU Biotechnologijos instituto profesorius. Kasdien tenka atlikti kelis darbus vienu metu: rengiu pasiūlymus tyrimams, stebiu tyrimų progresą, rūpinuosi studentais, kartu rašome mokslinius straipsnius, taip pat dėstau universitete. Labai stengiuosi dėl tyrimų praktinio taikymo – norisi, kad mūsų darbas atneštų apčiuopiamos naudos visuomenei.

– Kokius projektus šiuo metu įgyvendinate?

– Esame biotermodinamikos (vaistų ir energijos tyrimų) laboratorija. Tiriame, kaip vaistinės medžiagos jungiasi prie žmogaus kūno baltymų. Kitaip sakant, siekiame išsiaiškinti, kaip veikia priešvėžiniai vaistai, ir sukurti naujų medikamentų. Be abejo, visi šie tyrimai yra aktualūs ir pasauliniu mastu. Mūsų metodai gana naujoviški, taigi vis dar kaupiame patirtį ir siekiame tobulėti, tačiau tikimės, kad mūsų sukurti junginiai taps naudingais kuriant priešvėžinius vaistus.

Renkantis panašią į mano profesiją, pirmas svarbus žingsnis – nuspręsti, ar norima tiesiogiai dirbti su žmogumi (pacientu), ar ne.

– Ką patartumėte jauniems žmonėms, kurie dar tik galvoja apie savo būsimą profesiją?

– Patarti nėra lengva. Pats buvau užtikrintas, kuo noriu būti, tačiau pasitaikė atvejų, kai suabejojau, galėjau suklupti. Dabar labai džiaugiuosi tuo, ko esu pasiekęs. O jei turėčiau galimybę rinktis, viską pakartočiau iš naujo.

Renkantis panašią į mano profesiją, pirmas svarbus žingsnis – nuspręsti, ar norima tiesiogiai dirbti su žmogumi (pacientu), ar ne. Vienus labiau traukia gydyti, o kitus – chemiškai tyrinėti reakcijas. Mano atvejis antrasis, nors kartais apmaudu, kad nematau, ar mūsų darbai padėjo konkrečiam žmogui. Todėl jeigu traukia darbas su žmogumi, geriau pasirinkti gydytojo specialybę. Kaip bebūtų, moksleiviai turi būti aktyvūs ir kuo anksčiau ieškoti galimybių tobulėti. Abejonių juk visuomet bus, tačiau reikia ne bijoti, o drąsiai bandyti.

„Kam to reikia?!” skelbia šį interviu siekdami priminti, kad šalies mokiniai gali dalyvauti Šešėliavimo konkurse. Dalyviai kviečiami siųsti motyvacinius laiškus iki birželio 21 d. el. paštu info@kamtoreikia.lt. Laiške reikia nurodyti savo vardą, pavardę, amžių ir miestą bei atsakyti į klausimą: „Kodėl norite praleisti dieną su pasirinktu profesionalu?”. Geriausių laiškų autoriai turės progą praleisti dieną kartu su jų pasirinktu profesionalu. Iniciatyvoje dalyvauja VMG vadovas Alfas Ivanauskas, biotechnologijų mokslininkas Daumantas Matulis, žurnalistė Rita Miliūtė ir „Swedbank“ Personalo departamento vadovė Milda Autukaitė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs