Audrą sukėlusi moksleivės žinutė
Užduotis priklauso vadovėlio skyriui „Lytiškumas, dauginimasis ir vystymasis“. Po užduoties, pavadintos „Patraukliausia moteris“, pateikiama, kurias iš figūrų rinkosi teste dalyvavę tūkstantis vaikinų ir merginų. Tiesa, apibendrinime nurodoma, kad merginos rinkosi lieknesnes figūras negu vaikinai ir daroma išvada, kad „vaikinams labiau patinka moteriškų formų merginos, o perkarusios atrodo nepatrauklios“.
Kai moksleivė socialiniame tinkle „Facebook“ išplatino savo požiūrį į biologijos pratybas, iš kurių jai teko mokytis, ši žinutė sulaukė didžiulio atgarsio. Štai ką rašė moksleivė:
Puikiai žinau, jog šiais laikais lieknas mergaites vadina „lentomis“, „perkarusiomis“ ir ši užduotis yra eilinis pasityčiojimas.
„Nežinau, ar čia kam nors rūpi, bet man visai rūpi, kokias užduotis manęs reikalauja daryti ir kokias knygas skaityti. Nuostabi užduotis, išties labai patiko: įvertinkime mergaičių kūnus nuo 1 iki 10. Eilinį kartą matome stereotipišką, daiktišką požiūrį į moterį, mus vėl kviečia ją vertinti. Tai žeminantis požiūris, tarytum ji turi atitikti kažkokius standartus. Kviečiu susimąstyti. Nežinau ką: ar šių užduočių autorius, ar visą komandą, per kurios rankas perėjo šitos užduotys prieš jas išplatinant penkiolikmetėms, ar žmones, kurie metų pradžioje neliepė šio (ir kitų) puslapių išplėšti.
Vieną minutę mums sako, kad turime mokėti kiekviename žmoguje įžvelgti individualumą, unikalumą, kad turime kreipti dėmesį į vidinį grožį. Kitą kartą sistema tam visiškai prieštarauja. Man labai įdomu – ko moko ši užduotis? Kokio gėrio ji atneša? Koks tikslas? Puikiai žinau, jog šiais laikais lieknas mergaites vadina „lentomis“, „perkarusiomis“ ir ši užduotis yra eilinis pasityčiojimas. Nėra nė vienos identiškos figūros, visos jos skirtingos, kaip galima ieškoti kažkokios tobulos?
Taigi sveikinu, pasiekėte savo tikslą: 9-ta, 2-ta, 4-ta figūros gražiausios, maždaug, būkit kaip jos, tuomet patiksite vaikinams. Nesiruošiu daryti šios degraduojančios užduoties, kurioje reikia įrašyti, kuri mergaitės kūno dalis negražiausia.
Ir ką daryti, jei esi „perkarusi“, nepakliūni į vertinimo sistemą? Joms sakoma, kad negali būti patrauklios ir gražios? Tai gali būti ypač skaudu toms, kurios tai ir taip girdi kiekvieną dieną. Taigi dar kartą – ką jie kviečia mus daryti? Berniukus vertinti mergaičių kūnus nuo 1 iki 10, mergaites – žymėti figūras, kurių jos norėtų, išsirinkti gražesnę už dabar turimą?
Įsivaizduokite, visiems užduoda padaryti šią užduotį. Klasėje sėdi mergaitės ir mato, kad paveikslėlio figūra, berniukų įvertinta neigiamai, yra jų. Nuostabu, puiku tiesiog, pakėlėme visų savivertę! Žiauriausia, kad visos šios figūros, kurias matome toje užduotyje, yra aplink mus. Taigi sveikinu, jūs pasiekėte savo tikslą: 9-ta, 2-ta, 4-ta figūros gražiausios, maždaug, būkit kaip jos, tuomet patiksite vaikinams. Nesiruošiu daryti šios degraduojančios užduoties, kurioje reikia įrašyti, kuri mergaitės kūno dalis negražiausia (lieknas liemuo, platus liemuo, platūs pečiai, o gal storos kojos būtų tinkamesnis atsakymas?). Rašau, kad tiesiog būtume kritiški. Mokymo medžiaga turėtų būti labiau filtruojama“.
Idėja graži, bet pasirinkta forma – klaiki
Lygių galimybių plėtros centro ekspertė dr. Margarita Jankauskaitė taip pat įsitikinusi, kad tai nepedagogiškos strategijos pavyzdys.
„Paaugliams, kurių kūnas dar tik formuojasi, kūno vaizdinys yra labai jautri tema. Todėl turėtume vengti bet kokių komentarų, susijusių su kūnu. Neturėtume komentuoti, nei kad kažkas pernelyg lieknas, nei pernelyg apkūnus, nei girti, nei peikti“, – įsitikinusi pašnekovė.
Pasak jos, postmodernioje kultūroje pastebima tendencija, kai moteriškumą išreiškiančia savybe tampa ne jos socialinis vaidmuo, o seksualus kūnas. Ir toks požiūris visiškai nekritiškai perkeltas į mokyklinį vadovėlį. Suprantu, kad ketinimai buvo geri: norėta paskatinti sveikai gyventi, daugiau judėti, teisingai maitintis, bet žmonių kompleksijos yra skirtingos, o antsvoris gali būti atsiradęs ne dėl nesveiko gyvenimo būdo, o organizmo ypatumų, ligų. Amerikoje, pavyzdžiui, nutukimą laiko socialine problema: teigiama, kad dažniausiai nutukę žmonės, kurie, neįpirkdami sveiko maisto, valgo greitą, nekokybišką maistą.
Tokios užduotys gali turėti labai netikėtas pasekmes: mergaitės, kurios jau ir taip yra lieknos, taip bijos sustorėti, kad susirgs anoreksija.
M.Jankauskaitės manymu, kadangi masinė kultūra labai užsiciklinusi ant kūno, tokios užduotys gali turėti labai netikėtas pasekmes: mergaitės, kurios jau ir taip yra lieknos, taip bijos sustorėti, kad susirgs anoreksija, nes bijos valgyti. Juk patyčios dėl apkūnumo mokykloje ir be tokių užduočių gajos, o šios jas dar labiau pakurstys.
„Jeigu norima pozityvaus rezultato, pavyzdžiui, kad vaikai perimtų sveiko gyvenimo taisykles, pirmiausia reikia formuoti kitokią elgseną. Ar tai, kad kažkas apibūdino tas figūras, formuos supratimą, kad reikia daugiau judėti, valgyti daugiau daržovių, daugiau būti gryname ore? Man taip neatrodo. Visas dėmesys sutelktas tik į kūną ir jo matavimą. Jeigu mano kūnas atitinka proporcijas, galiu nesilaikyti visų tų sveiko gyvenimo taisyklių. Taigi užduotis pageidautino pozityvaus elgesio neformuoja, tad kam ji reikalinga?“ – klausė ekspertė.
Dar kartą užtvirtinta: mergaitės kūnas turi būti tobulas
Jos teigimu, tendencijos, susijusios su reikalavimais moters kūnui, visuomenėje keičiasi į blogąją pusę. Atsiranda hiperkontrolė. Anksčiau buvo leidžiama tiesiog būti gražia moterimi, dabar privalai kontroliuoti kiekvieną atskirą savo kūno dalį: turi turėti tobulas lūpas, tobulas rankas, tobulas kojas ir pan. Kai tenka tobulinti kiekvieną savo kvadratinį centimetrą, be tam tikrų produktų neišsiversi, todėl įsijungia milžiniška grožio industrija. Mergaitės, gyvenančios tokioje kultūroje, kai visose reklamose, žurnaluose, TV pateikiami idealūs kūnai, įmerktos kaip kempinės į visa tai, o mokykloje šis požiūris dar kartą užtvirtinamas.
Anksčiau buvo leidžiama tiesiog būti gražia moterimi, dabar privalai kontroliuoti kiekvieną atskirą savo kūno dalį: turi turėti tobulas lūpas, tobulas rankas, tobulas kojas.
Beje, kodėl vadovėlyje pateiktas tik moteriškas kūnas? Ar vyrų kūno formos niekam nerūpi? Ar jiems leidžiama būti nutukusiems? Pasak M.Jankauskaitės, su krikščionybės kultūra įsitvirtino požiūris, kuris protą atskyrė nuo kūno. Protas yra pozityvus dalykas, kūnas – nuodėmingas. Protas buvo susietas su vyriškumu, kūnas – su moteriškumu. Todėl kai akcentuojamas kūniškumas, tai paprastai būna moters kūnas.
„Moteriai neleidžiama džiaugtis tokiu kūnu, kokį ji turi, nors iš tiesų turėtų būti atvirkščiai: koks kūnas yra, toks jis yra gražus. Kiekvieno žmogaus atsakomybė – pasirūpinti, kad tas kūnas būtų sveikas, o koks jis lieknas ar stambus, jau visai kitas klausimas. Nebūtinai lieknas žmogus yra sveikas ir atvirkščiai. Taigi ko mes norime – sveiko kūno, teisingų gyvenimo įpročių ar kad moteris būtų liekna?“ – svarstė pašnekovė.
Moko klasifikuoti žmones pagal figūros tipą?
Iniciatyvos „Dydis nesvarbu“ įkūrėja Giedrė Valavičiūtė prisipažino, kad pirma jos reakcija, pamačius šias pratybas, buvo didžiulis nusivylimas ir noras padaryti viską, kad jos iš mokyklų išnyktų.
„Esu nusivylusi, kad knygos, iš kurių vaikai semiasi žinių, moko klasifikuoti žmones pagal figūros tipą. Mes jau seniai kalbame, kaip žiniasklaida mums perša grožio standartus, ir staiga toks akibrokštas mokykloje. Ir kaip tu užginčysi vaikui, kad tai nesąmonė, kai dar prieš penkias minutes sakei, kad tai, kas rašoma mokyklos vadovėliuose, yra šviesa ir tiesa?
Natūraliai atsiranda požiūris, kad storas vaikas yra nevykėlis, nes jis nedaro to, kas aprašoma vadovėlyje.
Man visada kildavo klausimas, kodėl vaikai tyčiojasi iš kitokios figūros žmogaus. Tačiau kai vadovėlyje nutukimas vienareikšmiai siejamas su judėjimo stoka ir dideliu maisto kiekiu, net neužsimenama apie ligas, natūraliai atsiranda požiūris, kad storas vaikas yra nevykėlis, nes jis nedaro to, kas aprašoma vadovėlyje. O jeigu jis nevykėlis, iš jo galima šaipytis. O jei dar ir vadovėlyje pasakoma, kad merginą galima vadinti „perkarusia“, nebėra jokių tabu“, – svarstė pašnekovė.
Jos manymu, sveikas žmogaus vystymasis pirmiausiai turi būti siejamas su gera sveikata, o ne lieknumu. Esą jeigu tu lieknas, automatiškai gerai maitiniesi, o jeigu esi storas, pradėk maitintis teisingai.
Iniciatyvos „Dydis nesvarbu“ įkūrėja pati patyrė patyčias
G.Valavičiūtė, kiek save atsimena, buvo putlių formų, nors darė viską, kas įmanoma, norėdama numesti svorio. Kas yra patyčios dėl kūno formų, ji taip pat puikiai žino.
Ji prisipažino pati vadinta įvairiausiomis pravardėmis ir dėl šių patyčių susirgo anoreksija – kritinės būklės buvo atsidūrusi ligoninėje.
„Man teko pakeisti septynias mokyklas ir kiekvienoje būdavo grupelė, kuri iš manęs šaipydavosi. Žinodavau jų pamokų tvarkaraštį, kaip juos apeiti, kaip nereaguoti. Niekas nepasikeitę iki šiol. Bendravau su ką tik mokyklą baigusia mergina. Tiesiog užklausiau, ar pas juos mokykloje buvo tokių patyčių. Ji prisipažino pati vadinta įvairiausiomis pravardėmis ir dėl šių patyčių susirgo anoreksija – kritinės būklės buvo atsidūrusi ligoninėje.
Aš visą gyvenimą rūpinuosi savo kūnu, nuolat sportuoju. Man svarbu sveikai gyventi. Tiesa, tūkstančio kalorijų dietos nesilaikau, nes man reikia energijos, kad galėčiau gyventi, sportuoti, dirbti. Negaliu savęs marinti badu. Galiausiai to ir nenoriu, nes gyvename tik vieną kartą. Man pavyko pakeisti požiūrį ir aš daugiau nesuku galvos dėl to, ką kas mano apie mano kūno formas. Anksčiau prakaituodavau sporto salėje, norėdama numesti svorio. Jis nekrisdavo ir tai varė į neviltį. Dabar einu į sporto salę dėl visai kitos priežasties – kad kūnas būtų sveikas ir tvirtas. Jausmas nepakartojamas“, – tikino moteris.
Pratybų autoriui užduotis patiko kaip anoreksijos prevencija
15min susisiekus su pratybų sąsiuvinio autoriumi Edvardu Baleišiu, šis prašė neieškoti kaltųjų ten, kur jų nėra – esą nei leidykla, nei Švietimo ir mokslo ministerija už tai nėra atsakinga.
„Aš tą užduotį sugalvojau, man ta užduotis patiko. Ji skirta atkreipti dėmesį į valgymo sutrikimus – tai anoreksijos prevencija“, – paaiškino E.Baleišis. Moteriškoji lytis iliustruoti užduotį esą pasirinkta todėl, kad 95-97 proc. sergančių anoreksija yra merginos.
Pasak pratybų sąsiuvinio autoriaus, užduotimi siekta parodyti, kad vaikinai vertina vidutinio sudėjimo merginas, jiems tokios patrauklesnės. Tuo metu merginoms patinka liesesnė figūra: „Todėl tai nieko kita, kaip tik anoreksijos prevencija ankstyvajame amžiuje, 14-15 metų amžiuje tai ypač aktualu“.
Moteriškoji lytis iliustruoti užduotį esą pasirinkta todėl, kad 95-97 proc. sergančių anoreksija yra merginos.
Pašnekovas remiasi ir kitų šalių pavyzdžiu – esą užduočių sistemos, tarkime, Vokietijoje, labai panašios, tačiau niekas problemų dėl to nekelia. Paklaustas, ar neįžvelgia šioje užduotyje „merginų“ sudaiktinimo, šis teigė, kad tokiu atveju galima bet kurias nufotografuotas merginas, atsidūrusias knygose, pavadinti „sudaiktintomis“, tačiau to jis esą visai nesiekęs.
„Apskritai užduotis ištraukta iš konteksto. Trečias skyrius ten yra skirtas mitybos sutrikimams aptarti. Ir ta užduotis – jo tąsa. Mokiniai gali pasitikrinti, ko išmoko, ir įvertinti savo rezultatus“, – sakė pašnekovas. Jis sutiko tik su tuo, kad „perkarusiomis“ pavadinęs merginas, ko gero, bus pasirinkęs per stiprią formuluotę. Tačiau, jo teigimu, pratybų moksleiviai ilgai nenaudoja kaip knygų. Be vargo kitiems mokslo metams galima išleisti pataisytas pratybas. „Vis dėlto mano akimis žiūrint, ši užduotis nebloga“, – pabaigė E.Baleišis.
ŠMM: neigiamų lyčių stereotipų negali būti
Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyr. specialistas Rimantas Jokimaitis 15min teigė, kad vadovėlius vertina Ugdymo plėtotės centro ekspertai.
„Vienas iš esminių vadovėlių vertinimo kriterijų yra tas, kad juose negali būti neigiamų lyčių stereotipų, mergaitės ir berniukai, moterys ir vyrai turi būti vaizduojami nešališkai“, – sakė specialistas.
Pasak R.Jokimaičio, pratybų sąsiuvinių ministerija nevertina, už jų turinį atsakingi pratybų autoriai ir leidyklos, kurios su pratybų sąsiuvinių kūrėjais pasirašo sutartis: „Ministerija niekaip nesusijusi su pratybų leidyba. Šie sąsiuviniai nėra privalomi. Švietimo ir mokslo ministerija ne kartą yra priminusi, kad pratybos nėra būtinos. Ar naudoti pratybas ir kokias, nusprendžia pati mokykla“.
Pasirinkdami mokymo priemones, mokytojai, anot jo, turi atkreipti dėmesį, ar jos padeda ugdyti vaikų raštingumą, savarankišką ir kūrybinį mąstymą. „Mūsų nuomone, ši užduotis kritikuotina įvairiais aspektais. Pavyzdžiui, užduotyje minimi neįvardyti moksliniai tyrimai. Jeigu mes sakome, kad yra atliktas tyrimas, tai turi būti pasakytas, koks tas tyrimas, kur jis buvo atliktas, duomenys pateikti“, – taip pat kritikos užduočiai pažėrė R.Jokimaitis.