Žurnalo „Reitingai“ sudarytame geriausių ir blogiausių pagal egzaminų rezultatus savivaldybių sąraše Panevėžio rajono abiturientai blogiausiai išlaikė keturių dalykų brandos egzaminus: biologijos, chemijos, istorijos ir anglų kalbos. Nors Ignalinos rajono moksleiviai geriausiai šalyje laikė fiziką, jie atsidūrė tarp blogiausiai laikiusių biologijos, matematikos ir informacinių technologijų egzaminus. Švenčionių rajone prasčiausius rezultatus abiturientai parodė lietuvių, chemijos ir istorijos žinių patikrinimuose.
Šilutės, Kalvarijos, Rietavo, Visagino, Neringos savivaldybėse moksleiviai blogiausiai išlaikytų egzaminų sąraše – po du dalykus. Pavyzdžiui, abiturientų skaičiumi palyginus negausioje Neringos savivaldybėje moksleiviai blogiausiai laikė anglų, matematikos egzaminus, tačiau pademonstravo geriausias Lietuvių kalbos brandos egzamino žinias.
Geriausius rodiklius, atsižvelgiant į žurnalo duomenis, be didmiesčių parodė Širvintų rajono, Birštono savivaldybių moksleiviai.
Reitingas sudarytas pagal 2016 metų rezultatus laikant lietuvių, anglų, rusų, vokiečių, prancūzų kalbų, taip pat istorijos, matematikos, Informacinių technologijų, fizikos, chemijos, biologijos, geografijos valstybinius brandos egzaminus.
„Yra tokių savivaldybių, kad jeigu mes seniau sakydavome, kad reikia kai kurias mokyklas užkalti, tai dabar turime net tokių savivaldybių, kurias reikėtų užkalti. Reikėtų samdyti nebe geltonuosius mikroautobusiukus, o geltonuosius trijų aukštų autobusus ir vežti į kitas savivaldybes (...). Pavyzdžiui, šiemet vasarą Ignalinos savivaldybėje beveik 85 proc. visų savivaldybės mokinių matematikos egzamino neišlaikė arba gavo minimalius įvertinimus nuo 16 iki 35 balų iš 100.
Paprasčiau šnekant, tai 2-3 balai dešimtbalėje sistemoje, tai reiškia, kad jie prie matematikos beveik neprisilietė arba jų lygis yra septintos klasės lygmuo“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas.
Jis apgailestavo, kad po reitingų paskelbimo nėra imamasi veiksmų.
„Mes tuos skaičius ne šiaip sau kas pusę metų skelbiame, mes turime tikslą, kad juos pamatytų, ir tiesą sakant mato ir meras, ir švietimo skyrius, ir mokyklų vadovai, ir švietimo strategai visą tai mato, bet tai į nieką neišvirsta, praeina pusmetis ir pamatome, kad dar nukritome žemiau (...). Pirmas dalykas, ką reikėtų daryti, bent tikslą išsikelti, dabar net tikslo nėra, plaukiama pasroviui“, – kalbėjo G.Sarafinas.
Jis minėjo pavyzdžius, kad Singapūre nusprendus pakelti mokyklų lygį, valstybė apmokėjo korepetitorius silpnesniems vaikams. Taip pat kaip sprendimą jis minėjo pedagogų personalo sustiprinimą naujais specialistais.
„Savivaldybėms švietimo rezultatus pagerinti nėra misija neįmanoma, tarkime, mažoje savivaldybėje, ar Pagėgių, ar Kazlų Rūdos, kurios yra silpnesnės, užtenka nusamdyti tris puikius matematikus, tris puikius lituanistus, du informatikus, du biologus, ir taip savivaldybės išvažiuotų į aukštumas vien su mokytojų pakeitimais motyvuojant, „užnorinant“ jaunuolius“, – aiškino jis.
„Tiesą sakant tų reikalavimų nelabai daug kelia ir naujieji valdantieji politikai, nėra kalbama apie kokybę iš principo, yra kalbama apie krepšelius daugiausiai, apie kitus niuansus“, – apgailestavo G.Sarafinas.
Vertinant geriausių šalies gimnazijų penkiasdešimtuką, sąrašo viršuje tradiciškai daugiausia didmiesčių ugdymo įstaigų, ypač sostinės: Vilniaus licėjus, Vilniaus Jėzuitų gimnazija, Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija, Vilniaus Žirmūnų gimnazija ir kitos.
Tarp geriausius rezultatus šiemet laikant valstybinius brandos egzaminus parodžiusiųjų – ir Klaipėdos Licėjaus, Kauno technologijos universiteto, Kauno jėzuitų, Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijų abiturientai.
Anot žurnalo sudarytojų, šiemet tarp 366 gimnazijų nebuvo nė vienos, kurių visų mokinių lietuvių kalbos brandos egzaminų balas būtų 86 ar aukštesnis.
