Studijos prestižiniuose JAV universitetuose, kurių dauguma privatūs, yra sveikintinas dalykas ir daug pasaulio jaunuolių to siekia, bet statistikos duomenys vis dažniau verčia jaunimą susimąstyti, ar paskolos už mokslą nebus didesnės nei atlyginimai. Studentų įsiskolinimai didelė problema ir todėl, kad jauni žmonės, net ir turėdami darbą, vis sunkiau gauna paskolą būstui įsigyti, nes finansiniai įsipareigojimai yra per dideli. Kadangi yra priversti nuomotis būstą arba gyventi su kambario draugais, jauni žmonės nelinkę kurti šeimų. Retai kuriems pavyksta kaupti santaupas.
JAV studijuojantiems užsienio studentams dažnai būna lengviau, mat privatūs universitetai užsienio studentams paskolų dažniausiai neduoda ir už mokslą prašo susimokėti vos prasidėjus studijoms. Šios sumos neretai siekia šimtus tūkstančių dolerių. Būna išimčių, kai, norėdami pritraukti geriausius užsienio studentus, universitetai suteikia lengvatas arba visiškai nemokamą mokslą. 2012–2013 m. į JAV studijuoti atvyko rekordinis skaičius (per 820 tūkst.) užsienio studentų. Tai itin geras rodiklis, mat užsienio studentų dėka šalies ekonomika gauna dešimtis milijardų dolerių.
Praėję metai sėkmingesni nei 2014-ųjų pradžia
JAV prezidentas Barackas Obama visai neseniai džiaugėsi augančia šalies ekonomika. 2013 m. išties buvo stipriausi metai po krizės, bet šių metų pradžia nėra tokia gera. Per pirmuosius metų mėnesius JAV sumažėjo darbo vietų augimas, susilpnėjo mažmeninė prekyba, šiek tiek sulėtėjo statyba bei gavybos verslas.
Federalinio rezervo pirmininkė Janet Yellen ragina neišgyventi ir žemus ekonomikos rodiklius iš dalies vadina prasto oro pasekmėmis. Kokią žalą padarė orai, tiksliai nežinoma, bet pūgos, šalčiai, ekstremalios padėtys didžiuosiuose miestuose ir tankiai apgyvendintuose JAV regionuose tikrai turėjo įtakos ekonomikai, ir tai dar nėra pabaiga. JAV centrinis bankas posėdžiauja bent kartą per mėnesį, todėl rezultatų, kuriems nebūtų turėjęs įtakos prastas oras, tikimasi balandžio viduryje.
Žvelgdami į Volstrito pastarųjų mėnesių reiškinius, finansų analitikai sako, kad JAV ekonomika ir akcijų rinka artimiausiu laikotarpiu gali parodyti nepastovumą. Vis dėlto jie vis dar gana optimistiški ir pranašauja sėkmingus 2014 m.
Retas investuotojas tikisi pakartoti 2013 m. sėkmę akcijų rinkoje, tačiau net ir mažesnis, bet pastovus augimas daugeliui būtų priimtinas. Pernai daug JAV kompanijų akcijų vertė patyrė rekordinių aukštumų. Būtent tai kartu su pastoviu ekonomikos augimu leido įkurti daugiau nei 200 naujų kompanijų, pradėjusių prekiauti savo akcijomis viešai.
Įtakos turi Rusijos ir Ukrainos konfliktas
Geopolitinė rizika, karas, nepaprastoji padėtis viename ar kitame pasaulio krašte Volstrite nėra svetimos temos. Šiomis dienomis JAV akcijų birža akylai stebi įvykius Ukrainoje bei Rusijoje, bet ženklų, galinčių daryti drastišką įtaką ekonomikai, kol kas nebuvo įžvelgta. Net ir naftos kainai padidėjus 2 proc., akcijų birža išliko gana rami.
Vienas pagrindinių dalykų, galinčių sukelti pasaulinį ekonomikos bangavimą, būtų Ukrainos politinės krizės virtimas ekonomikos krize. Užbėgdamos didesniems ekonominiams sunkumams Ukrainoje, JAV įsipareigojo paremti šalį 1 mlrd. dolerių. Pastebima, kad griežtos sankcijos Rusijos Federacijai gali priversti JAV veikti dar agresyviau. Ekonomistai pastebi, kad, Rusijai sumažinus arba nutraukus energijos tiekimą į Vakarus, Europos ekonomika stipriai nukentėtų, o JAV neabejotinai tai pajustų.
Kai kurie rinkos strategai drąsiau žiūri į padėtį Ukrainoje ir atmeta karo galimybę. Anot jų, Ukrainos karinės pajėgos yra per silpnos sėkmingai kovai su Rusija, o Europos ir JAV tiesioginis įsikišimas į karą yra mažai tikėtinas, nes tai būtų per skausminga viso pasaulio ekonomikos būklei. Tačiau dauguma ekspertų nėra tokie kategoriški ir pastebi, kad besitęsiantys neramumai Ukrainoje daug investuotojų sulaiko nuo drąsesnio ir gausesnio investavimo. Tokiu būdu akcijų rinkos procesai šiek tiek lėtėja.
Valdžios nesutarimai sunkina šalies finansinę padėtį
Vienas skaudžiausių JAV vidaus ekonomikos klausimų yra šalies skola. Šiuo metu JAV įsiskolinimas siekia 17,5 trilijonų dolerių ir kasdien didėja. Politikos apžvalgininkai bei geriausi šalies ekonomistai pastebi, kad nesusikalbėjimas Kongrese ir Baltuosiuose rūmuose trukdo rasti konkretų ilgalaikį kelią įsiskolinimams grąžinti.
2011 m. biudžeto kontrolės aktas bei „fiskalinio skardžio“ susitarimas, pernai leidęs padidinti įsiskolinimo limitą, yra tik prietaisai, suteikiantys valdžiai daugiau laiko. Jau seniai akivaizdu, kad tas laikas švaistomas demokratų ir respublikonų nesutarimams spręsti, o ne skiriamas konkretiems sprendimams ieškoti.
Kongreso atstovai biudžeto skyriuje tikina, kad, ekonomikai sustiprėjus, jos augimo greičiausiai nepakaks padengti paskolų mokesčiams ir išlaikyti įsipareigojimams JAV piliečiams. Paskolų terminams pasibaigus ir biudžete neturint pakankamai lėšų, šalis privalės mokėti palūkanas, kurios dar labiau apsunkins finansinę JAV padėtį.
