Studijų kaina įkandama ne kiekvienam
Iki šiol didžiosios dalies lietuvos jaunuolių, norinčių studijuoti užsienyje, pasirinkimas buvo Jungtinės Karalystės universitetai, tačiau 2021-ieji – pirmieji metai, kai užsienio valstybių gyventojai nebeturi galimybės gauti paskolos studijoms Jungtinės Karalystės universitetuose.
Anot A.Jefimovo, dabar kainos už studijų metus Jungtinės Karalystės universitetuose prasideda nuo 9 250 svarų sterlingų, priklausomai nuo programos ir universiteto gali siekti ir 13–15 tūkst, o dalį šios sumos reikia sumokėti iš anksto.
„Kai žmogus išsiunčia stojimo anketą į Anglijos universitetą ir, jeigu jis gauna priėmimo laišką, reikia sumokėti depozitą, kuris dažniausiai bus 50 proc. studijų kainos. Tik sumokėjęs depozitą jis galės aplikuoti studento vizos gavimui ir važiuoti į Angliją su studento viza. Jeigu jis nesumokės depozito, vizos negaus. Taip pat, atvykus reikės sumokėti ir antrą dalį už pirmus studijų metus“, – apie iššūkius, su kuriais susiduria į Jungtinės Karalystės universitetus norintys stoti lietuviai, kalba A.Jefimovas.
Studijomis JK domisi ženkliai mažiau
„Kastu International“ vadovas pastebi, kad į organizaciją vis dar kreipiasi nemažai moksleivių, kurie nėra informuoti apie po „Brexit“ įsigaliojusius pasikeitimus.
„Tie, kurie stoja šiuo metu, tai pagrinde yra tie, kurie turi pre-settled (preliminaraus nuolatinio gyventojo – 15min) statusą, t.y. jau gyveno Anglijoje kurį laiką arba jų tėvai gyveno Anglijoje, jie buvo pas juos nuvažiavę vasaros metu, kažkiek pabuvo. Ir jie turi tą pre-settled statusą, kuris užtikrina jiems galimybę gauti studijų paskolą“, – sako A.Jefimovas.
Kritimas yra labai ženklus ir didelis, – sako A.Jefimovas.
Pagrindinis stojimo į Jungtinės Karalystės universitetus etapas – šiais metais trukęs iki sausio 29 d. – jau baigėsi. Nors tikslūs duomenys, kiek lietuvių stojo į Jungtinės Karalystės universitetus bus žinomi po kelių savaičių, tendencija jau juntama.
„Kritimas yra labai ženklus ir didelis, – sako A.Jefimovas, – iki šių metų sausio 29 d. gavome 76 proc. mažiau anketų norinčių stoti į Jungtinę Karalystę, palyginus su 2019-aisiais.“ Tačiau jis pabrėžia, kad „Kastu International“ nesispecializuoja Jungtinės Karalystės rinkoje, tad jų informacija atspindi bendras nuotaikas, bet UCAS pateikta statistika gali būti šiek tiek kitokia.
Vis dėlto, sumažėjęs JK studijuoti norinčiųjų skaičius iš dalies jau atsispindi statistikoje. Norintys stoti į medicinos studijas Jungtinėje Karalystėje, taip pat į studijas Oksfordo bei Kembridžo universitetuose turi anketas pateikti iki spalio 15 d. Pagal UCAS duomenis, į minėtus universitetus ir medicinos studijas, prasidėsiančias 2021-aisiais, yra atsiųsta 60 anketų. Nuo 2012 iki 2020 šis skaičius svyravo tarp 110 ir 130.
Atsiveria keliai į geriausias įstaigas
Anot A.Jefimovo, tie, kurie vis dėlto pasiryžta mokėti pinigus už studijas JK, šiuo metu turi daug didesnį universitetų ir studijų programų pasirinkimą.
„Faktas tas, kad studentų skaičius iš visos Europos Sąjungos labai smarkiai kris. Ir jeigu buvo sudėtingiau aplikuoti, stoti į pačius geriausius Anglijos universitetus, buvo didelė konkurencija į vieną vietą, tai dabar tą kritimą pajus beveik visi Anglijos universitetai.
Todėl žmogus ir su šiek tiek gal prastesniais pažymiais jau imti ir stoti į geriausius universitetus ir yra didelė tikimybė, kad jį priims, nes tiesiog nebus tiek stojančiųjų“, – sako A.Jefimovas.
Faktas tas, kad studentų skaičius iš visos Europos Sąjungos labai smarkiai kris, – sako A.Jefimovas.
Žvilgsnis krypsta į kitas šalis
Pasak A.Jefimovo, studijoms Jungtinėje Karalystėje daugumai tapus neįkandamoms, dalies jaunuolių žvilgsnis krypsta į kitas Europos šalis – Daniją, Nyderlandus. Anot „Kastu International“ vadovo, organizacijos konsultantai pastebi didesnį susidomėjimą studijomis šiose šalyse.
Jam antrina ir LMS prezidentė S.Aškinytė. „Daugelis abiturientų dabar galvoja apie kitas alternatyvas, Europos šalis, kuriose mokslai yra nemokami, bet irgi gana aukštos kokybės. Galime daryti prielaidą, kad abiturientai rinksis ne tik Jungtinę Karalystę, kaip anksčiau buvo įprasta, bet ir kitas šalis, galbūt Skandinavijos šalis, galbūt Nyderlandus“, – sako ji.
Įtaką pajus ir Lietuvos universitetai
Jau 2020-aisiais buvo pastebėtas didesnis Lietuvoje norinčių studijuoti skaičius. LAMA BPO duomenimis, praėjusiais metais su Lietuvos universitetais sutartis sudarė 11,7 tūkst. žmonių. 2019-aisiais šis skaičius buvo tūkstančiu mažesnis – 10,6 tūkst., panašiai kaip ir 2018-aisiais – 10,8 tūkst.
Tiek A.Jefimovas, tiek S.Aškinytė sutinka, kad toks studentų skaičiaus Lietuvoje padidėjimas susijęs su pandemija.
Pasak „Kastu International“ vadovo, neigiamą pandemijos įtaką pajuto ir užsienio universitetai.
„Praėjusiais metais, kiek bendravome su universitetais, tai didžioji dauguma teigė, kad jaučiasi tarptautinių studentų skaičiaus kritimas, bet tai buvo apie 10 proc., kai kur 12 proc., kai kur 8 proc. kritimas palyginus su praėjusiais metais. Kai kurie įstojo, turėjo atvažiuoti, bet neatvažiavo“, – sako A.Jefimovas.
Ir A.Jefimovas, ir S.Aškinytė mano, kad šiais metais Lietuvos universitetuose vėl studentų bus daugiau nei įprasta, prie to prisidės ir „Brexit“ įtaka.
„Neatmetu galimybės, kad ir Lietuvos universitetai pajus teigiamą įtaką, nes tie žmonės, kurie planavo studijuoti Anglijoje, dabar to negali sau leisti, tai išeis į naudą Lietuvos universitetams, bus daugiau studentų, kurie norės studijuoti čia“, – sako A.Jefimovas.
„Tie abiturientai, kurie galbūt planavo studijuoti Jungtinėje Karalystėje, labiau apsvarsto galimybę studijuoti Lietuvos universitetuose ir niekur nevažiuoti. Tokią tendenciją tikrai stebime“, – sako LMS prezidentė.
Ateitį gaubia nežinia
Anot LMS prezidentės S.Aškinytės, tiek pandemija, tiek „Brexit“ į abiturientų gyvenimus atnešė nemažai nežinios. Jos teigimu, dalis abiturientų persvarsto savo galimybes studijuoti užsienyje. Anot S.Aškinytės, dalis abiturientų svarsto šiais metais nestoti ir rinktis laisvus metus, stebėti kaip keisis pasaulinė situacija.
„Galima daryti prielaidą, tikrai, kad kol kas tikrai daug kas svarsto apie laisvus metus ir per tą laiką susidėlioti prioritetus, pažiūrėti, kur geriau ir pergalvoti visus sprendimus“, – sako LMS prezidentė.
S.Aškinytės teigimu, abiturientus gąsdina ir tai, kad net ir įstojus į užsienio universitetą, studijos gali būti nuotoliniu būdu. Anot jos, tai vis tiek nėra ta pati patirtis, kurios siekia abiturientai, norintys studijuoti užsienyje.
Nežinomybė, kaip vyks tie mokslai, kokiais būdais ir kaip, finansavimo klausimai, „Brexit“, pandemija, na visa tai sukelia labai didelę sumaištį ir nerimą, – sako S.Aškinytė.
„Labai dažnai stojant į užsienį, jie siekia ir kultūrinės pažinties su kita valstybe, jos tradicijomis. Jeigu mokslai būtų nuotoliniu būdu, tai neišsipildytų visi lūkesčiai.
Būtent dėl to ta nežinomybė, kaip vyks tie mokslai, kokiais būdais ir kaip, finansavimo klausimai, „Brexit“, pandemija, na visa tai sukelia labai didelę sumaištį ir nerimą, ir dėl to tikrai didelė dalis abiturientų galvoja apie studijas Lietuvoje. Šiais metais, manome, tikrai bus didesnė dalis liksiančių čia, Lietuvoje, ir studijuosiančių Lietuvos universitetuose“, – sako S.Aškinytė.
Viltis – vakcinavimas
Anot A.Jefimovo, nors kai kurie jaunuoliai bijo dabartinės situacijos ir tai gali paveikti jų norą pateikti stojimo anketas, šiais metais stojantieji su pandemija jau „susigyvenę“.
„Šiaip jaunimas yra daug drąsesnis negu vyresni žmonės. Moksleiviai mažiau visko bijo ir nesureikšmina šitų dalykų taip smarkiai“, – sako „Kastu International“ vadovas.
-
J.Šiugždinienė: studijų kokybė yra pagrindinė priežastis, dėl ko moksleiviai išvyksta studijuoti į užsienį
-
Ar technologijos galėtų pasitarnauti socialinės nelygybės švietime mažinimui?
-
Dvyliktokė Eglė Gustainytė: Kodėl aš noriu laikyti valstybinius brandos egzaminus?
-
Rektoriai pritaria studijų kainų didinimui, studentai pasigenda aiškumo
Anot jo, situacija turėtų pagerėti ir dėl pasaulyje prasidėjusio vakcinavimo.
„Iš Danijos gavome laišką, kad jie iki birželio 30 d. planuoja paskiepyti visus Danijos gyventojus virš 16 metų. Tai – teigiama žinia ir galime daryti prielaidą, kad nuo rugsėjo studijos jau vyks normaliai ir visi studentai bus mokomi universitetuose“, – sako A.Jefimovas.
