Tarptautinė „eTwinning“ programa – tai mokyklų ir mokytojų bendruomenė, sudaranti galimybes kurti virtualius projektus, tobulėti, bendradarbiauti su kolegomis iš Lietuvos, ir užsienio šalių mokyklų. Programos rėmuose veikia mokytojų rengimo institucijoms skirta iniciatyva prie kurios, 2018 metais, prisijungė 6 Lietuvos aukštosios mokyklos, ruošiančios pedagogus. Pagrindinis iniciatyvos tikslas – supažindinti būsimus mokytojus su tarptautinių projektų kūrimu, suteikti galimybę dar studijų metu įgyti tokių projektų vykdymo patirties.
Naujos galimybės būsimiems mokytojams
Plačiau apie „eTwinning“ programos iniciatyvą mokytojų rengimo institucijoms sutiko papasakoti viena iš veiklos koordinatorių, Kauno technologijos universiteto (KTU) doc. dr. Berita Simonaitienė. Universitete vykdoma vienerių metų trukmės profesinių pedagoginių studijų programa, kurią baigus įgyjama pedagogo kvalifikacija. Anot pašnekovės, praėjusieji metai – pirmasis, tačiau sėkmingas tarptautinės iniciatyvos bandymas.
„Studentai pasiūlė įdomių idėjų, dalis jų buvo išplėtotos į projektus, kuriuose dalyvavo ir ugdytiniai. Mūsų programos reikalavimas – kurti ugdymo projektą, kuriame būtų siekiama su ugdymu susietų tikslų, su ugdymo programomis susietų mokymosi rezultatų. Siekėme, kad projektas nebūtų savitikslis aktyvesnis judesys, bet spręstų ugdymo, gilesnio mokymosi iššūkį, didintų supratimą, įsitraukimą, padėtų mokiniams geriau suprasti mokymosi dalykus. Vertindami pasiektus rezultatus matome, kad būta visko: ir labai puikių rezultatų, ir gerų idėjų, kurioms išplėtoti pritrūko laiko ar pastangų, ir nuėjimo paviršiumi, šurmulio be prasmingo edukacinio poveikio“, – svarstė ji.
O kas paskatino prie iniciatyvos prisijungti? Kelerius metus su pedagoginių studijų programa dirbanti doc. dr. B.Simonaitienė atviravo, kad sulaukusi pasiūlymo įsitraukti į „eTwinning“ veiklą, įžvelgė naujas galimybes. Nutolusius partnerius jungiantys virtualūs projektai, anot jos, tiko KTU programai, kuri taip pat turi daug virtualių, nuotolinėmis mokymosi technologijomis grįstų studijų organizavimo sprendimų. Kaip pastebėjo pašnekovė, „eTwinning“ programa vienija didžiulį būrį entuziastingų mokytojų, nuolat dalyvaujančių ir inicijuojančių projektinę ugdomąją veiklą.
Per studijų modulius studentai gauna aiškesnę kryptį, kaip sukurti edukaciškai paveikias projekto veiklas.
Beje, doc. dr. B.Simonaitienė atskleidė, kad šiemet jau startavo naujas studentų kursas: „Žinome pirmojo bandymo klaidas, šių metų studentų projektuose stengsimės jų išvengti. Ir toliau svarbiausiu mūsų, programos vykdytojų, tikslu lieka projekto ugdomasis poveikis, stiprus edukacinis tikslas ir paveikių mokymosi situacijų kūrimas. Šiuo metu studentai dar dirba ties idėjomis. Patys projektai bus vykdomi pedagoginės praktikos erdvėse, realiose klasėse su mokiniais ar ikimokyklinių įstaigų ugdytiniais. Programos studijų moduliai, skirti būsimų mokytojų didaktinėms, ugdymo turinio kūrimo žinioms ir gebėjimams ugdyti, padės studentams nepamesti ugdymo ir mokymosi orientyro plėtojant projekto idėją. Per studijų modulius studentai gauna aiškesnę kryptį, gaires, kaip sukurti prasmingesnes, edukaciškai paveikias projekto veiklas.“
Matematikos tiltas tarp Lietuvos ir Turkijos
Prie „eTwinning“ programos iniciatyvos mokytojų rengimo institucijoms, tada dar KTU studentė, o dabar diplomuota pedagogė – Vaida Tufan, prisijungė atlikdama praktiką privačioje Stambulo mokykloje. Anot jos, tokios veiklos padeda tobulėti ne tik mokytojams, bet ir mokiniams. Be to, šių laikų mokymosi procese privalo būti integruotos informacinės technologijos, nes tai yra neatsiejama kasdienybės dalis, leidžianti pasiekti rezultatų greičiau ir lengviau.
„Su bendrakursiu, kuris dirbo Lietuvoje, sugalvojome, kaip sujungti savo dėstomus dalykus: mano – matematiką, jo – informatiką ir, žinoma, anglų kalbą tam, kad būtų įmanomas bendravimas tarp dviejų šalių projekto dalyvių. Taigi nutiesėme „Matematikos tiltą tarp dviejų šalių“, – prisiminė ji.
Paprašyta papasakoti plačiau, pašnekovė paaiškino, kad pagrindinis tikslas buvo pristatyti savo šalį užduodant klausimus, susijusius su matematika. Klausimai, pasak jos, buvo formuluojami anglų kalba taip, kad prieš pasirinkdami teisingą atsakymą, mokiniai turėjo atlikti tam tikrus skaičiavimus.
„Taigi, – pridūrė V.Tufan, – mokiniai derino ir integravo savo matematikos, informatikos, geografijos ir anglų kalbos žinias, stengdamiesi pasiekti tą patį tikslą: pristatyti savo šalį ir atspėti mokinių, su kuriais kalbėjo, šalis. Projektas suteikė galimybę sužinoti apie kitą kultūrą, praplėsti savo mintis ir sužinoti naujų dalykų apie Turkiją ir Lietuvą.“
Kartu su V.Tufan projektą kūręs ir šiuo metu mokytojaujantis Tomas Stasiukaitis pabrėžė, kad įgyta patirtis – neįkainojama: „Įgijau atkaklumo bandant išsiaiškinti ar mokiniai tikrai išmoko tai, ką norėjai perteikti ir, žinoma, kūrybiškumo.“ Pašnekovas džiaugėsi, kad veikia visos Europos mokytojus vienijanti platforma, tačiau taip pat pastebėjo, kad, deja, dar daug vyresnių pedagogų apie ją nežino.
Inovatyvūs mokymo metodai
Audronė Grigišienė – dar viena mokytoja, kurios entuziazmas – įkvepiantis. Pašnekovė, Klaipėdos universiteto ikimokyklinio ir pradinio ugdymo magistrantė, „eTwinning“ sukauptas žinias sėkmingai pritaiko darbe – Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Puriena“. Beje, paklausta, kas paskatino rinktis mokytojos kelią, ji atskleidė, kad didžiausias įkvėpimas – sūnūs. „Esu dviejų nuostabių berniukų mama, – pasakojo ji, – mano vaikai geriausi mano mokytojai. Juos auginant atėjo metas, kai supratau, jog to ką žinau apie vaikus, auklėjimą, mokymą, man nebepakanka. Todėl nusprendžiau pasirinkti pedagogikos studijas – tiksliai žinodama ko noriu dėl savo vaikų, o ilgainiui ir dėl kitų vaikų. Manau sprendimui rinktis pedagogo kelią žmogus turi pribręsti.“
Trečiame studijų kurse pedagogės kelią pradėjusią pašnekovę, kaip pati sako, į „eTwinning“ programą atvedė inovatyvių ugdymo metodų paieškos.
„Pirmasis projektas, kurį sukūrėme, vadinosi „Pralinksmink pėdutes!“ ir buvo skirtas plokščiapėdystės prevencijai. Visos veiklos – žaismingos, linksmos ir svarbiausia – įdomios vaikams“, – prisiminė A.Grigišienė.
Pirmasis žingsnis buvo drąsus, tačiau pasiteisino – projektas apdovanotas nacionaliniu kokybės ženkleliu, o mokytoja ir toliau dalyvauja „eTwinning“ veikloje. „Labai džiaugiuosi kolegėmis, kurios sutiko pabandyti ir sudalyvauti šiame projekte, – kalbėjo ji, – didžiulio palaikymo sulaukiau iš pavaduotojos ugdymui Birutės Jovaišienės – ji jau turėjo patirties „eTwinning“ programoje, todėl visada buvo su kuo pasitarti.“
Galimybė pažinti kitas kultūras
Beje, baigiamajam magistro darbui A.Grigišienė atlieka tyrimą ir siekia sužinoti Lietuvoje bei kitose Europos šalyse dirbančių darželių mokytojų nuomonę apie tarpkultūrinės kompetencijos ugdymą(si) dalyvaujant „eTwinning“ programoje.
„eTwinning“ tapo neatsiejama mano darbo dalisi.
„Tema tokia, nes pati tuo gyvenu. „eTwinning“ tapo neatsiejama mano darbo dalis. Naudojant projekto metodą ugdymo procese visi mokomės dirbti komandoje, išklausyti kitą, išreikšti save, susitarti. Tarptautiniai projektai suteikia galimybę susipažinti su skirtingomis kultūromis, papročiais, kalbomis, šalimis, tiek vaikai, tiek pedagogai ugdo(si) pagarbą, toleranciją, supratimą, išmoksta priimti skirtumus, tampa atviri ir smalsūs kitoniškumui. Šios vertybinės nuostatos ir žmogiškosios savybės būtinos kiekvienam žmogui globaliame pasaulyje. Man kaip žmogui ir kaip mokytojai tai taip pat labai svarbu. Todėl įdomu sužinoti ką apie tai mano ir kiti mokytojai“, – paklausta, kodėl pasirinko tokią temą, atsakė ji.
A.Grigišienės žodžiais tariant, visai nesvarbu kokioje šalyje gyveni, kokia kalba kalbi, kokia tavo tautybė, rasė, religija – „eTwinning“ projektai vienija visus.
„Projekto platformoje pateikiama daug įvairiausių interaktyvių ugdymo(si) įrankių, programėlių, kurios tinka įvairaus amžiaus vaikams. Gyvename išmaniųjų technologijų amžiuje, todėl dalyvaudami projektuose vaikai jas noriai išbando, kuria ir mokosi. Ir trečia, pedagogai ir vaikai nevaržomai gali reikšti savo idėjas ir ieškoti bendraminčių. Suteikiama laisvė kūrybiškai veikti: vaikams įprasminant savo idėjas, o pedagogams – darbą“, – pridūrė ji.
