„CodeAcademy Kids“ vadovė Aurelija Makselytė sako, jog ir be kompiuterio gausu naudingos veiklos. „Silicon Valley Adventure“ stovykloje 7-11 metų dalyviai kuria dar neregėtus pasaulius, kuriuose apsigyvena herojai su unikaliais gebėjimais. Šiems herojams tenka įveikti įvairius iššūkius, vaikai stovyklos pabaigoje sukuria unikalų stalo žaidimą. Stovyklos metu lavinami vaizduotės, improvizacijos, loginio mąstymo įgūdžiai.
Šiemet svarstėme, ką galėtume pasiūlyti žemesnių klasių moksleiviams, kuriems verslumas dar nėra aktualus. Priėjome išvados, kad svarbu kūrybiškumas, savo minčių dėstymas, įtraukiantis pasakojimas.
Vyresnieji stovykloje „Silicon Valley“ kuria savo verslą, skirsto finansus, aiškinasi, kas yra bitkoinų technologija ir kaip ją galima panaudoti šiuolaikiniame verslo pasaulyje. Mokomasi komunikacijos, rinkodaros įgūdžių.
„Pagalvojome, kokių dar moksleiviams reikėtų įgūdžių be programavimo ir dizaino. Nutarėme, kad verslumas yra tas įgūdis, kuris turėtų būti skatinamas. Tad praėjusiais metais organizavome pirmąją verslumo stovyklą, pagrįsta Silicio slėnio („Silicon valley“) įmonių veiklos modeliu.
Šiemet svarstėme, ką galėtume pasiūlyti žemesnių klasių moksleiviams, kuriems verslumas dar nėra aktualus. Priėjome išvados, kad svarbu kūrybiškumas, savo minčių dėstymas, įtraukiantis pasakojimas. Taigi, nors esame programavimo akademija, mūsų vasaros stovyklos bus kitokios, nei visus metus vykdoma veikla, taip pat kitokios, nei kitos rinkoje siūlomos stovyklos“, – sakė A. Makselytė.
Moksleivių mokyti atvyksta ekspertai iš „Google“
„CodeAcademy Kids“ stovyklos organizuojamos Vilniuje, „Vilnius Tech Park“ (Sapiegų parko patalpose), kur pastaruoju metu įsikūrė daugybė kūrybinių ir IT technologijų bendrovių. Stovyklos vyksta liepos mėnesį, pirmiausia – žemesnių klasių moksleiviams skirta stovykla, vėliau – dvi pamainos vyresnių klasių
Stovyklos metu pranešimus skaitys bendrovių „Google“, „Startup Lithuania“, „Reach for Change“, „Coingate“, „Cobalt“, „Homo Eminens“ atstovai.
moksleiviaims. Užsiėmimai trunka visą dieną (nuo 9 iki 18 valandos), vakarais moksleiviai grįžta namo.
„Jaunesniųjų moksleivių – „Silicon Valley Adventure“ stovyklos programa orientuota į unikalios istorijos kūrimą, atpasakojimą bei atvaizdavimą. Kūrybiškumas ir raiškus bei sklandus minčių dėstymas yra itin svarbios tiek asmeninės, tiek profesinės savybės, dėl to stovyklautojams suteiksime visas priemones jas lavinti“ – sakė A. Makselytė.
Vyresnieji per penkias dienas išplėtos verslo idėją ir spręs visas su ja susijusias užduotis – rinkodaros, reklamos, finansavimo klausimus. Geriausios idėjos paskutiniąją stovyklos dieną bus pristatytos iš įmonių atstovų suburtai komisijai, kaip tai daroma startuolių mugėse. A. Makselytės teigimu, tai bus vienintelė stovyklos diena, kai moksleiviai prisės prie kompiuterio tam, kad parengtų prezentaciją. Stovyklos metu pranešimus skaitys bendrovių „Google“, „Startup Lithuania“, „Reach for Change“, „Coingate“, „Cobalt“, „Homo Eminens“ atstovai.
Mes, duodami savo vaikams pinigų galbūt nepaklausiame, ar vaikas nori jų užsidirbti pat.
Taip pat „Akvilės“ mineralinio vandens atstovai bei jogos instruktorė Aistė Burnytė mėgins paaugliams įrodyti, kad būtina rūpintis savo kūnu ir sportuoti.
„Bendraudama su moksleiviais supratau, kad jiems neužtenka pasakyti kažkokio gero ir naudingo fakto, ir tikėtis, kad jie tai darys. Reikia pateikti argumentų. Todėl žinodama, kaip galima persidirbti, labai tikint savo idėja, kiek galima tverti be miego, kiek puodelių kavos per dieną galima išgerti, suprantu, kad moksleiviams būtina įskiepyti, jog visų pirma esi gyvas organizmas, kuriuo reikia rūpintis“, – sakė A. Makselytė.
Moksleiviai nori užsidirbti patys
Pašnekovė teigė, jog verslo idėjos stovyklose gimsta tokios verslo idėjos, apie kurias suaugusieji nepagalvotų.
„Praėjusiais metais viena iš komandų iškėlė negalėjimo užsidirbti problemą. Moksleiviai sakė, kad jiems nepavyksta susitaupyti pinigų iš tėvų duodamų kišenpinigių, nes šie lengvai ateina, todėl lengvai ir išeina.
Nebūtinai stovyklautojai turi tapti ateities verslininkais. Stovyklos metu lavinami komandinio darbo įgūdžiai, mokomasi pastebėti problemas ir rasti joms sprendimus, analizuoti idėją iš esmės.
Dėl to jie sugalvojo sukurti mobilią aplikaciją, pavadinimu „OTJ (One Time Job)“, kuri leidžia nepilnamečiams ir/arba nekvalifikuoto darbo ieškantiems susirasti vienkartinius darbus, tokius kaip žolės pjovimas, šuns vedžiojimas, nuėjimas į parduotuvę produktų ir pan.
Mes, duodami savo vaikams pinigų galbūt nepaklausiame, ar vaikas nori jų užsidirbti pats“, – sakė pašnekovė. Ji pridūrė, kad stovyklos dalyviai raginami galvoti ne apie pelną ir garantuotai pelningas verslo idėjas, tačiau būtent apie problemas, kurias jie patys savo jėgomis galėtų išspręsti.
Praėjusių metų „Silicon Valley“ stovykloje taip pat susibūrė „CrowdUP“ komanda, pristačiusi mobiliąją programėlę, kuri padėtų jaunimui atrasti mėgstamą popamokinę veiklą. Programėlės naudotojas pasirinktų regioną, kuriame turi vykti veikla, ir pomėgių sritį. Bendraujant su šia komanda, paaiškėjo, jog į dalį būrelių moksleiviai tiesiog nespėja nuvykti dėl ilgai trunkančių pamokų.
Kiti dalyviai, komanda „Scey!“ svajojo įkurti pozityvių naujienų portalą, o „EDUS“ – platformą, kurioje gali kitiems padėti paruošti namų darbus, dalintis kompetencijomis ir užrašais. A. Makselytė sako, kad šios stovyklos neturėtų bijoti ir tie, kurie visai nesiekia pasukti į verslą.
„Leidžiant vaiką į bet kokį būrelį nereikėtų galvoti tik apie būsimą darbuotoją. Juk kai leidžiame vaiką mokytis keramikos, neplanuojame, kad ateityje jis aprūpins šeimą indais. Mokymasis programuoti lavina be galo svarbius įgūdžius – analitinį, loginį, kompiuterinį mąstymą, kūrybiškumą, laiko planavimą ir kitus. Lygiai taip pat su verslumu – nebūtinai stovyklautojai turi tapti ateities verslininkais. Stovyklos metu lavinami komandinio darbo įgūdžiai, mokomasi pastebėti problemas ir rasti joms sprendimus, analizuoti idėją iš esmės, tačiau tuo pačiu matyti ir platesnį vaizdą. Tai yra įgūdžiai, kurie praplečia akiratį, yra plačiai pritaikomi“, – sakė pašnekovė.
Dar daugiau realybės: spręs dėl „įmonės“ išlaidų
Siekiant prisitaikyti prie aktualiausių tendencijų, šiemet vyresnių moksleivių stovykloje bus paliestos ir „blockchain“ technologijų bei kriptovaliutų temos. Dar daugiau – dalyviai gaus tam tikrą įsivaizduojamą biudžetą ir iš šios „sąskaitos“ atsiskaitys už seminarus ir užsiėmimus, o „užsidirbti“ galės įvairiose sporto rungtyse, geriau už kitus atlikdami užduotis.
Keturiolikmečiai ir penkiolikmečiai turėjo tikrą klientą – Vilniaus miesto savivaldybę.
„Ar ne per sudėtinga? „Blockchain“ technologijos atitikmuo egzistavo dar akmens amžiuje, tad svarbu, kokį žodyną parenki tam, kad paaiškintum technologiją. Juk lygiai taip pat mokome vaikus programuoti – kas irgi yra sudėtinga. Verslo pasaulyje stambių tarptautinių bendrovių ekspertų pranešimai kainuoja ir kainuoja daug. Norime, kad jaunuoliai suvoktų pinigų vertę ir verslo realybę: geros idėjos ir įdėto darbo dažniausiai neužtenka – kad įgautum naujų žinių, suburtum profesionalų komandą, sukurtum kokybišką rinkodaros strategiją, reikia lėšų. Todėl kiekviena stovykloje vykstanti paskaita ar dirbtuvės bus įkainotos“, – paaiškino A. Makselytė.
Stovyklos pabaigoje visos komandos yra apdovanojamos už individualius pasiekimus. Profesionalų komisiją vertins verslo idėjų inovatyvumą, pritaikomumą, socialinę atsakomybę.
Stebi ne tik techninių įgūdžių progresą
Vasaros metu „CodeAcademy Kids“ vykdo lengvesnes veiklas moksleiviams Vilniuje ir Kaune. Vaikai gali užsukti į dienos centrą, mokytis kurti tokius žaidimus, kaip tetris, gyvatėlė. Mokslo metų mėnesiais moksleiviai kviečiami mokytis programuoti. „CodeAcademy Kids“ naujokai turi įvardyti, ką nori sukurti, ir yra paskiriami į kurią nors programą: prekinio ženklo kūrimo, kompiuterinių žaidimų, internetinio puslapio ar mobiliosios aplikacijos kūrimo.
Verslo pasaulyje stambių tarptautinių bendrovių ekspertų pranešimai kainuoja ir kainuoja daug. Norime, kad jaunuoliai suvoktų pinigų vertę ir verslo realybę.
„Turime ne tik dizaino ir programavimo mokytojus, tačiau ir bendruomenės kuratorių. Tai žmogus, kuris prižiūri vaiko asmeninę raidą: kaip jam sekasi socializuotis, lankyti užsiėmimus, ar jis aktyvus, ar pasyvesnis, ar laimingas? Kas mėnesį tėvams rengiame atsiliepimus, kaip jų vaikams sekasi techniniai dalykai ir kartu – bendruomenės kuratoriaus įžvalgas“, – sakė A. Makselytė.
Jos teigimu, kartais „pirmu šūviu“ moksleiviai pasirenka ne tai, kas jiems tinka. Tačiau jei pastebima, kad žaidimų kūrimą „studijuojančiam“ „CodeAcademy Kids“ nariui, pavyzdžiui, puikiai sekasi kurti vizualinius sprendimus, jam pasiūloma pabaigus savo programą pereiti į produkto dizaino kūrimo grupę ir kurti interneto puslapių, prekės ženklų dizainą. A. Makselytės teigimu, programos nuolat kinta, nes akademijos vadovai taiko naujausias rekomendacijas vaikų ir paauglių švietimo srityje. Šiemet dėl gausesnio praktinių užduočių kiekio mokymo programos ištįso – viena trunka 9 mėnesius. Užsiėmimai vyksta vieną arba du kartus per savaitę.
Gavo įspūdingą užsakovą
Vienas įspūdingiausių praėjusių metų akademijos projektų – bendradarbiavimas su Vilniaus miesto savivaldybe. Vyresnieji moksleiviai gavo realią užduotį sukurti internetinius puslapius Vilniaus miestui. A. Makselytė teigia, jog realus „klientas“ paauglių motyvaciją dirbti ir kurti kilstelėjo žymiai aukščiau, nei darbas sau.
„Iki tol moksleivių klausdavome, kas jiems patinka. Leisdavome kurti, pavyzdžiui, puslapį apie BMX dviračius, tuomet jie patys tapdavo savo klientais. Tačiau šįmet vienai grupei atradome realų klientą ir jūs būtumėte matę moksleivių akis, kai lankėmės Vilniaus savivaldybėje ir jos atstovai išdėstė technines užduotis. Motyvacija buvo keturis kartus didesnė, nei kuriant sau. Moksleiviai siųsdavo atliktas užduotis savivaldybės atstovams, jie jas patvirtindavo arba atmesdavo, įvardydavo, kas yra blogai. Kitaip tariant, tai buvo darbas, atitinkantis realų projektą, užsakymą. Keturiolikmečiai ir penkiolikmečiai turėjo tikrą klientą – Vilniaus miesto savivaldybę“, – prisiminė „CodeAcademy Kids“ vadovė.
Ši istorija įkvėpė programavimo akademijos mokytojus surasti šūsnį klientų ateinantiems mokslo metams: tai – nevyriausybinės organizacijos, mokyklos, kurios neturi arba turi labai prastos išvaizdos ir nepatogius internetinius puslapius. Dažniausiai šie užsakovai negali skirti lėšų brangiems svetainių kūrimo, programavimo darbams. Tuo metu su jais bendraudami ir kurdami realų reikalingą produktą, moksleiviai ugdo projektų valdymo bei laiko planavimo įgūdžius.
