Visos šios mokyklos turėjo savų argumentų, kodėl turėtų išlikti vidurinės ir virsti gimnazijomis. Tarkim, Fabijoniškių mokyklos bendruomenė tvirtino, kad tik joje vaikai gali ir mokytis, ir profesionaliai sportuoti, tad ji siekė sporto gimnazijos titulo. Bet vis dėlto to padaryti nepavyko – argumentas apie sportinį ugdymą nepadėjo ir mokykla nuo rudens bus pagrindinė.
Devynių mokyklų sąraše tik Fabijoniškių mokykla buvo su lietuvių dėstoma kalba, kitos – rusų ir lenkų: A.Puškino, „Ateities“, Centro, Lazdynų, L.Karsavino, Senamiesčio, S.Konarskio mokyklos ir „Saulėtekio“ mokykla-daugiafunkcis centras.
Vilniaus savivaldybės švietimo vadovų teigimu, visų šių mokyklų vaikams sudarytos sąlygos mokslus tęsti gimnazijose, kurioms labai reikia moksleivių iš kitų mokyklų. Tad tinklas būsiąs jau sutvarkytas.
Bet L.Karsavino bendruomenės atstovai su tuo nesutinka. Esą rusų vaikų, kurie turėtų lankyti gimnazijas, yra apie trys tūkstančiai, o gimnazijos gali priimti tik 1,9 tūkst. O savivaldybės argumentas, kad jų vaikai pabaigs pagrindines mokyklas, o tik tada dvejus metus mokysis gimnazijose, tėvus žeidžia – kodėl dalis vaikų gimnazijas lankys ketverius metus, o jų tik dvejus?
Tarybos posėdyje, kuriame priimtas galutinis sprendimas, pasisakyti progą gavo visų reorganizuojamų mokyklų bendruomenių atstovai. Visi jie kalbėjo emocingai ir oponavo į politikų jausmus bei širdis, akcentuodami, kad kitos mokyklos būsiančios perpildytos, dalį jų iš vidurinių padarius pagrindinėmis, o būsimiesiems dvyliktokams paskutiniams mokslo metams teks ieškotis naujos mokyklos.
Pertvarką palaikantys politikai ragino nebegaišti laiko – esą planas parengtas jau seniai, visi yra su juo susipažinę, tad tempti laiko nėra jokio tikslo.
Nė viena iš šių mokyklų bendruomenių reformos nepalaiko. Taryboje sprendimą vieninteliai aršiai kritikuoja Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos „Valdemaro Tomaševskio blokas“ frakcija. Pasak šios frakcijos nario Jaroslavo Kaminskio, iš neteisėto sprendimo negali gimti teisėtas. „Šis sprendimas yra skubotas“, – įsitikinęs tarybos narys.
Tačiau pertvarką palaikantys politikai ragino nebegaišti laiko – esą planas parengtas jau seniai, visi yra su juo susipažinę, tad tempti laiko nėra jokio tikslo.
Kaip tik tokią nuomonę palaikė dauguma Vilniaus tarybos narių – 25 balsavo už ir tokiu būdu pertvarka buvo baigta. Tiesa, mokyklų atstovai vargu ar nuleis rankas, joms dar lieka galimybė dėl savo teisių kovoti teismuose.
L.Karsavino mokykla trečiadienį jau tikino pasiekusi pirmąją pergalę teisme. Esą teismas nusprendė panaikinti sprendimą neleisti mokyklai formuoti 11-12 klasių. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime tik nurodoma, kad žemesnės instancijos teismas iš naujo turės svarstyti šį klausimą.
Šis sprendimas taip pat nėra įgyvendinamas, nes pasikeitė pačios mokyklos statusas – pagrindinėje mokykloje negali būti 11 ir 12 klasių.
