Darželis, turintis gilias tradicijas
„Kiekvienas vaikas yra nepakartojama kūrybinė laboratorija su nežabota fantazija, kurios skrydis beribis ir nesuvaldomas“. Ši rašytojo Kornejaus Čiukovskio, kuris įvairių kartų vaikams geriausiai žinomas kaip „Daktaro Aiskaudos“ autorius, citata pasitinka kiekvieną ateinantį į Dembavos lopšelį-darželį „Smalsutis“. Be to, ši frazė gana tiksliai atspindi ir įtraukiojo ugdymo esmę – toks ugdymo metodas sėkmingai įgyvendinamas Dembavoje įsikūrusioje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje.
Vaizdingoje vietovėje netoli Nevėžio upės darželis veikia nuo 1968-ųjų. Jame užaugo ne viena dembaviškių karta. Nemaža dalis buvusių auklėtinių dabar čia atveda savo vaikus ir net anūkus.
„Didžioji dalis darželį lankančių vaikų yra vietiniai arba iš aplinkinių vietovių. Džiugu, kad turime šeimų, sugrįžusių iš emigracijos užsienyje. Vaikų tikrai netrūksta, visų norinčių net negalime priimti“, – pastebėjo lopšelio-darželio „Smalsutis“ direktorė Daina Murauskienė.
Šiuo metu lopšelį-darželį lanko 83 vaikai, kurių amžius – nuo dviejų iki septynerių metų. „Didžiajai daliai jų reikia specialistų pagalbos. Su vaikais dirba logopedas, taip pat judesio specialistas“, – pasakojo ikimokyklinio ugdymo įstaigos vadovė.
Dėmesys kiekvienam vaikui
Atsižvelgiant į vaikų poreikius specialistai juos konsultuoja individualiai, konkretaus vaiko poreikiai atliepiami ir bendroje darželio veikloje.
„Visi vaikai, su kuriais bendrauju, turi įvairiausius specialiuosius poreikius. Juos nustato tarnybos, o darželis gauna ugdymo rekomendacijas. Pagal tai sudaromas individualus veiklos planas. Tačiau visa veikla, ugdymas ir korekcijos derinamos ir su ugdymo programa. Taigi, vaikas įtraukiamas, o ne atskiriamas nuo visos grupės. Pagal gebėjimus dalyvauja bendroje veikloje piešia, klijuoja, jei to negali padaryti savarankiškai – jam padeda, tačiau veiklos finišas vienodas visiems vaikams. Pvz., bendra darželinukų darbų paroda“, – pasakojo lopšelyje-darželyje „Smalsutis“ dirbanti logopedė Rasa Belazarienė.
Kadangi kiekvienas atvejis individualus – vaiko gebėjimai, jam kylantys iššūkiai skirtingi, tad jam skiriama pagalba taip pat nėra vienoda. Pasak specialistės, kai kuriems iš vaikų reikia pagalbininkų – mokytojų padėjėjų. „Šie žmonės padeda vaikams orientuotis, įsiminti mokomąją medžiagą“, – kalbėjo logopedė. Turintiems elgesio ir/ar emocijų sutrikimų reikalinga psichologinė pagalba. Nors šiuo metu darželyje psichologo nėra, įstaiga bendradarbiauja su rajone esančia valstybine psichologine tarnyba.
„Darželyje yra relaksacinis kambarys, kuriame vaikai, patiriantys emocijų, elgesio iššūkių, gali nurimti. Ateityje ketiname įsirengti ir multisensorinį kambarį – jis bus ypač naudingas vaikams, patiriantiems emocinių sunkumų“, – pasakojo R.Belazarienė.
Sėkmės atvejų netrūksta. Anot logopedės, pasiekti geriausių rezultatų pavyksta tuomet, kai į procesą įsitraukia ir vaiko šeima.
„Buvo vaikas, kuris turėjo elgesio ir emocijų sutrikimų. Su mūsų pagalba pasiekėme gerų rezultatų, taikant tokias pat taisykles namuose, kaip ir darželyje. Dabar šis vaikas jau pirmokas – žinome, kad jam pakankamai gerai sekasi. Tokių atvejų – ne vienas. Tai džiugina, kadangi matome, jog kryptingai dirbant darželyje ir namuose, galime ženkliai pagerinti vaiko gyvenimą“, – džiaugėsi logopedė.
Į ugdymą žiūri kūrybiškai
Lopšelio-darželio „Smalsutis“ direktorės D.Murauskienės teigimu, be personalizuotų priemonių, labai pasiteisino darželyje pradėti taikyti projektiniai metodai. Tai atvėrė dideles galimybes įtraukiajam ugdymui.
kas yra įtraukusis ugdymas?
- Svarbiausias įtraukiojo ugdymo tikslas – kokybiškas ugdymas kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo jo skirtybių. To siekiama vaikui ir jo šeimai suteikiant specialistų (judesio, logopedo, psichologo ir kt.) pagalbą, taip pat kitaip organizuojant ugdymą: personalizuojant projektus, susiejant bendrąją ir specialiąją ugdymo sistemas, taip į bendras veiklas įtraukiant visus vaikus, nepriklausomai nuo jų skirtybių (negalios, specialiųjų poreikių, gebėjimų).
- Akcentuojami ne akademiniai vaiko pasiekimai, bet bendrosios kompetencijos. Pedagogai ir specialistai fiksuoja ir vertina vaikų individualią pažangą, atsižvelgia į asmeninius jo poreikius, pagal tai pritaiko (jei reikia – keičia) teikiamą pagalbą, lanksčiai reaguoja į visus pokyčius.
- Į procesą įtraukiama ir vaiko šeima, todėl ugdymas nesibaigia užvėrus darželio duris. Tėvai, broliai, sesės nuolat jaučia ir žino, kuo gyvena vaikas, dalyvaujantis įtraukiojo ugdymo procese. Taip sukuriamas saugi ir vaiką auginanti aplinka, leidžianti atsiskleisti jo prigimtiniams talentams.
„Į visus procesus stengiamės įtraukti vaikus. Jų nuomonės ir pasiūlymų auklėtojos klausia planuodamos ir ruošdamos naują temą. Ją plėtojame neskubėdami, jei yra poreikis, tęsiame net ir ne vieną savaitę – tol, kol vaikai domisi, nori. Pavyzdžiui, kelionių temą auklėtoja pradeda į grupę atsinešdama lagaminą ir paklausdama vaikų, kaip jis susijęs su kelionėmis? Iš jų atsakymų aiškėja kryptis, kaip ši tema pasisuks: gal jie sugalvos, kaip užpildyti lagaminą, kokius daiktus imtų į kelionę ir t.t. Toliau tema gali būti tęsiama atkreipiant vaikų dėmesį į tai, kad kelionės gali būti visokius: tai ir kelias iš jų grupės iki kiemo, salės, namų, taip pat – tolimesnės kelionės“, – pasakojo D.Murauskienė.
Jos teigimu, įtraukusis ugdymas pažadino pedagogų kūrybiškumą: pavyzdžiui, jų iniciatyva išleistos specialios stebėjimo pratybos vyresnio amžiaus vaikų grupėms. Atskleidžiant temas naudojami įvairiausi sprendimai – nuo gamtos gėrybių iki elektroninių prietaisų, pavyzdžiui, planšečių ar fotoaparatų. Jais vaikai atlieka dalį užduočių, taip įgydami ir vėlesnėse ugdymosi pakopose reikalingų IT raštingumo pradmenų.
Norime, kad kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo jo raidos, gebėjimų, pasiekimų įsitrauktų į veiklas.
Įtraukiojo ugdymo sprendimų galima rasti ir darželio aplinkoje: namelis „medyje“, emocijų pažinimo „sodas-labirintas“, dailės terapija ant seno lango-molberto – tai tik maža dalis idėjų, kurias darželio bendruomenė įgyvendino galvodama apie tai, kas praturtintų vaikų ugdymo procesą.
„Norime, kad kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo jo raidos, gebėjimų, pasiekimų įsitrauktų į veiklas. Mokytojas tariasi, diskutuojasi, kalba ir girdi vaiko norus. O tai leidžia užmegzti glaudų ryšį ir pasiekti daugiau teigiamų rezultatų, t.y. vaikų augti ir skleistis“, – pastebėjo D.Murauskienė.
Daugiau apie ugdymą Dembavos darželyje – vaizdo reportaže.
