Apie tai, kad prie mokytojų streiko jungsis dėstytojai, mokslo darbuotojai ir kiti tyrėjai, A.Lapinskienė pranešė praėjusią savaitę, po susitikimo su švietimo ministru.
„Sutarėm, kad organizuojam pirma įspėjamąjį streiką, o paskui – tokį visišką streiką“, – pirmadienį 15min komentavo ji.
Šiuo metu, anot susivienijimo lyderės, vyksta paruošiamieji streiko darbai, susivienijimo narių apklausa. Kiek bus streikuojančiųjų, A.Lapinskienė kol kas negalėjo įvardyti.
„Dabar žmonės formuoja klausimus, siunčia kiekvienam savo nariui ir tada bus aišku, kiek bus streikuojančių. Vyksta pasiruošimas“, – dėstė ji.
Sako ir taip nusileidę
Streiko pagrindas – Vyriausybės palaiminta, bet Seimo kol kas nepriimta Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategija. Pagal ją, dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokestis nuo kitų metų kasmet turėtų didėti ne mažiau kaip 10 proc., o 2025-aisiais šių darbuotojų vidutinis darbo užmokestis (VDU) turėtų sudaryti 150 proc. šalies VDU.
Vyriausybė prisižadėjo tai daryti, o kai reikia daryti, atsiranda svarbesnių reikalų.
Šiam tikslui įgyvendinti valstybė kasmet turėtų skirti maždaug po 16,8 mln. eurų, tačiau 2020 metų biudžeto projekte tai neatsispindi.
„Vyriausybė prisižadėjo tai daryti, o kai reikia daryti, atsiranda svarbesnių reikalų“, – komentavo A.Lapinskienė.
Iš pradžių, anot jos, derantis dėl dėstytojų užmokesčio, buvo prašoma jį didinti 20 proc., bet esą teko nusileisti.
„Mes derėjomės dėl 20 proc., bet nusileidom, kadangi paaiškinta, kad nėra tos galimybės tiek daug didinti. Nusileidom ir sutikom, kad būtų įrašyta 10 proc.“, – pasakojo susivienijimo pirmininkė.
Švietimo ministerija, anot jos, papildomų lėšų pažadėjo ieškoti vidiniuose rezervuose.
„Ir mes tuos rezervus labai puikiai matome“, – teigė A.Lapinskienė.
-
Verslo atstovai ragina G.Nausėdą efektyvinti viešąjį sektorių
-
Premjeras siūlo pedagogams „sėsti ir kalbėtis“, nes streikas rezultatų neduos
-
Politikai ir profsąjunga nesutaria, ar pažadas kelti pedagogų algas teisiškai galioja
-
Švietimo bendruomenės lūkesčiai: neaišku, ar bus įgyvendinti net ir 2017-ųjų įsipareigojimai
-
I.Ruginienė įspėjo: viešasis sektorius nestreikuoja, „bet tai nereiškia, kad to nebus“
Mato bėdą dėl privataus švietimo
Vienas iš jos paminėtų šaltinių – valstybės lėšos, nukeliaujančios į privačias vidurinio ir aukštojo mokslo įstaigas.
„Ar tokia turtinga valstybė, kad galėtų privačioms mokykloms dotuoti, o savo valstybines, kur pati ruošia specialistus, laikyti ant bado dietos? Ne tokia turtinga valstybė turbūt esam, – svarstė A.Lapinskienė. – Yra tų vidinių rezervų, malonėkit ieškoti, bet niekam tai neįdomu.“
Valdžios keičiasi, bet švietimo sistemos finansavimo tvarka – ne, apgailestavo susivienijimo pirmininkė: „Aš apie tai kalbu jau 10 metų ir kalbos lieka kalbomis. Seimas keičiasi, Vyriausybės keičiasi [...] ir kas? Niekas nesikeičia, nes niekam tas nereikalinga. Yra patogu žarstyti valstybinius pinigus.“
Apie protesto galimybę praėjusią savaitę užsiminė ir VU rektorius Artūras Žukauskas. Feisbuke jis pasidalijo raštu, spalio 23 dieną gautu iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Jame atsakoma į paklausimą dėl lėšų dėstytojams ir neakademiniam personalui.
„Atsižvelgiant į akademinės bendruomenės siūlymus, [...] 2020 m. pateiktas 33,600 mln. Eur papildomų lėšų poreikis dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimams padidinti 20 proc., tačiau finansavimas šiam tikslui kol kas neskirtas“, – tąkart nurodė ministerija.
„Su elementariu streiku neapsieisi“
Atliepdamas į atsaką, A.Žukauskas iškėlė klausimą dėl valdžios prioritetų.
„Neakademiniai darbuotojai irgi jau nebegali pakęsti, kuomet rinkoje atlyginimai išaugo, auga infliacija, o jų sąlygos nesikeičia. Kaip ten su tuo prioritetu „švietimas ir aukštasis mokslas“?
Jei ne Vyriausybė, ministrai, tai gal prezidentas norėtų įsijungti? Puikus metas tuos visuomenei deklaruotus prioritetus realizuoti – svarstant kitų metų valstybės biudžetą.
Kaip ten su tuo prioritetu „švietimas ir aukštasis mokslas“? Jei ne Vyriausybė, ministrai, tai gal prezidentas norėtų įsijungti?
Jeigu bus ir vėl tyliai užsimerkiama, turbūt neliks nieko kita, kaip tik mokytojų pavyzdžiu eiti į gatves. Studentai prisijungs. Bet norėtume ne sistemos „kas šaukia, tas gauna“, o realios strategijos ir proporcingumo“, – rašė jis.
Pirmadienį 15min paklaustas apie streiko planus, rektorius nurodė, kad universitete veikiančios profsąjungos labiau nei apie streiką svarsto rengti socialines akcijas.
„Ne apie streiką mes galvojam, apie socialines akcijas – kokias nors inovatyvias. Su elementariu streiku čia turbūt neapsieisi. Ką reiškia streikuoti akademikams? Jie vis tiek visą dieną galvoja apie darbą“, – kalbėjo A.Žukauskas.
Išpeikė strategiją
Anot jo, universiteto bendruomenė apskritai nelabai linkusi streikuoti: „Jie tiesiog išeina į kitus darbus ir viskas“.
Rektorius apgailestavo, kad biudžeto projekte siekis dėstytojų, mokslininkų darbo užmokestį didinti 10 proc. neatsispindi, o viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo strategija esą apskritai be sisteminio požiūrio.
Pirmiausia, A.Žukausko įsitikinimu, reikia išskirti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų kategorijas ir jas išrikiuoti.
Yra visiškas chaosas ir nėra lyderio, kuris tame chaose galėtų iškristalizuoti kažkokią strategiją.
„Šiandien mes nematom jokios sistemos. Eilinis gydytojas gauna daugiau už medicinos profesorių, mokytojo atlyginimas priartėjo prie universiteto profesoriaus atlyginimo. Yra visiškas chaosas ir nėra lyderio, kuris tame chaose galėtų iškristalizuoti kažkokią strategiją ar perspektyvą, kur link judėti. Ten yra turgaus lygio susitarimai“, – rėžė jis.
Darbą sieks išvesti iš rutinos
Pasipiktinimo dėl Vyriausybės patvirtintos strategijos neslėpė ir VU Filosofijos fakulteto profesinės sąjungos pirmininkė Rūta Žiliukaitė.
„Mokslo bendruomenė yra supykusi dėl požiūrio, vizijos. Tai yra toks pažeminimas. Maksimalus pažeminimas, kokį gali įsivaizduoti... Vizija – 1,5 ir be jokių įsipareigojimų procentais moksliniams tyrimams, – komentavo ji ir negailėjo sarkazmo.
– Mokslininkams yra dabar, šiais metais, laikas apsispręsti, ar juos tenkina vizija, kad po 2025 metų Lietuvos mokslininkai vidutiniškai gaus net 1,5 VDU. Net 1,5!“
Universiteto bendruomenė, anot R.Žiliukaitės, ieško būdų, kaip mobilizuoti visuomenę ir kaip kitais būdais, be profesinių sąjungų įsikišimo ir iniciatyvos, sutrikdyti aukštųjų mokyklų darbą.
Ieškosime absoliučiai naujų teisinių sprendimų masinėms protesto formoms.
„Ieškosime absoliučiai naujų teisinių sprendimų masinėms protesto formoms. Masinėms, kurios destabilizuotų ir išvestų visą darbą iš rutinos“, – teigė ji.
R.Žiliukaitės įsitikinimu, nuoskaudos dėl valdžios požiūrio į mokslą susikaupusios visuose universitetuose, ne tik VU.
„Valstybė atsisako finansuoti mokslą“
„Jau seniai tai yra išnaudojimo sistema. Bet kol dar buvo moksliniams tyrimams pinigų, tiems, kurie vykdė, dar buvo. O dabar Europos Sąjungos pinigų nebeliko, – kalbėjo ji.
– Turime situaciją, kai Lietuvos valstybė atsisako finansuoti mokslą, nes moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai skiriama tik 0,89 proc. nuo BVP. Tai – Europos Sąjungoje viena iš paskutinių [vietų].“
Mokslininkai, anot R.Žiliukaitės, konkrečios datos protestams kol kas nėra nusimatę.
Apie streiką svarsto Andriaus Navicko vadovaujama Švietimo darbuotojų profsąjunga. Apie 10 tūkst. pedagogų vienijanti Egidijaus Milešino vadovaujama Švietimo ir mokslo darbuotojų profsąjunga jį ketina skelbti lapkričio antroje pusėje.
Anot šios profsąjungos, Švietimo ministerija šįmet parengtoje šakos kolektyvinėje sutartyje įvairių grandžių pedagogų algoms kitąmet numatė papildomai skirti beveik 118 mln. eurų, tačiau 2020 metų valstybės biudžeto projekte numatyti tik 55,5 mln. eurų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius anksčiau žadėjo padaryti viską, kad situacija pasikeistų. Apie tai daugiau – čia.
