Vis dėlto aukštosios mokyklos iškart po balsavimo studentus ramino laiškais – bent kol kas niekas nesikeis. 15min kalbintos lietuvės, studijuojančios britų universitetuose, sakė kol kas pokyčių nematančios ir jų laukiančios tik po kelerių metų, kai prasidės darbo paieškos po studijų.
Suprasti akimirksniu
- Kasmet į Didžiąją Britaniją studijuoti išvyksta apie 5000 lietuvių;
- Šiuo metu ES piliečiai už studijas moka iki 10 tūkst. eurų per metus;
- Trečiųjų šalių jaunuoliams studijos Didžiojoje Britanijoje atsieina iki 35 tūkst. eurų per metus.
Bristolio universitete studijuojanti lietuvė Gabrielė Stočkūnaitė 15min pasakojo, kad po britų balsavimo už „Brexit“, ji, kaip ir kiti universiteto studentai, sulaukė laiško nuo aukštosios mokyklos vicekanclerio ir prezidento Hugh Brady, kuriame jis ramino, kaip pats sakė, „tarptautinius studentus, kurie ypač nerimauja dėl pastarųjų įvykių“. Laiške apsiribota aptakiomis frazėmis apie tai, kad universitetas yra tarptautinė institucija, kuri didžiuojasi savo darbuotojais ir studentais, tačiau nieko neužsimenama apie studentams labiausiai rūpimus klausimus. „Mes didžiuojamės, kad turime studentų ir darbuotojų iš daugiau kaip 120 šalių, kurių indėlis į universitetą ir miestą yra didžiulis. Mes tikime, kad žmonių įvairovė suteikia stimulo ir dinamiškumo mūsų bendruomenei, kurioje visi studentai gali augti. Ir toliau žadame užtikrinti aplinką, kurioje visi studentai ir personalas yra lygūs bei gerbiami“, – rašė H.Brady. Žadama ir toliau stengtis išlaikyti tarptautinį mobilumą ir naudojimąsi įvairiomis ES programomis. Teigiama, kad daugiau informacijos esą bus pateikta, kai atsiras daugiau aiškumo.
Gabrielės teigimu, kol Jungtinė Karalystė liks ES sudėtyje, niekas nesikeis: „Kadangi labai didelė dalis buvo nepatenkinti tokiu rezultatu, kol kas daugiau yra koncentruojamasi ties derybomis su Jungtine Karalyste ir kyla daug abejonių dėl visiško pasitraukimo iš ES. Jei jo ir būtų nuspręsta siekti, tai užtruks labai ilgai“.
Stojantiems šįmet – taip pat niekas nesikeičia
Lietuvės pasakojimu, dabar besimokantiems ar stojantiems šįmet jokių pokyčių dėl paskolos ar kitų sąlygų nėra. „Jei išstojimas įvyks per dvejus metus, tada baigusiems studijas žmonėms tai gali sukelti problemų, nes yra tam tikras „minimumas“, kurį reikia uždirbti, norint gyventi international-non EU (tarptautiniams-ne iš ES – liet.) kategorijos žmonėms, į kurią pateks ir visos Europos šalys, jei „Brexit“ įvyks“, – aiškino Gabrielė. Tas minimumas, pasak jos, yra maždaug 30 ar 40 tūkst. svarų per metus, kas esą yra tikrai ne mažas atlyginimas žinant, kad gerų universitetų absolventų algos vidurkis yra 26 tūkst. svarų per metus. Pati Gabrielė savo planų toli į priekį nedėlioja – priklausys nuo to, kaip seksis.
„Pačių anglų nuotaikos buvo gana prastos pirmą savaitę po referendumo, jie buvo šokiruoti po svaro kritimo ir suirutės akcijų biržoje. Po to kolektyvi nuomonė perėjo į tai, kad „mes esam stipri šalis ir tai yra permainos, kurios gali atnešti ką nors gera“, dabar jau nebegirdžiu skundų ar apskritai nieko šia tema, labai greitai užgeso“, – tikino Gabrielė.
Tuo metu Varviko universitete studijuojanti Ieva Aksamit 15min taip pat teigė, kad po balsavimo už „Brexit“ studentams buvo atsiųstas laiškas, kuriame atsakyta į klausimus, susijusius su pasitraukimu iš ES. Jame žadama, kad studentams iš ES, kurie pradės studijas iki 2017 rudens, taip pat 2018-ųjų rudenį ir, žinoma, jau esamiems, studijų kainos nesikeis. Atsakyta ir į kitą ne mažiau neraminantį klausimą, ar keisis studijų paskolų tvarka. Pranešime teigiama, kad dabartiniams studentams ir tiems, kurie studijas pradės šįmet ar kitąmet, tikimasi, kad studijų paskolų tvarka dėl referendumo nesikeis.
Manau, kad dauguma suvokia, kad išstojimas yra labai ilgas procesas ir todėl per daug neišgyvena, nes iki universiteto baigimo niekas nepasikeis. Kas galbūt pasikeitė, tai – ateities planai. Galbūt daugiau žmonių pradėjo savo tolesnę ateitį sieti ne vien su Anglija, – svarstė Ieva.
„Nuotaikas sunku plačiau pakomentuoti, nes tiek man, tiek visiems mano pažįstamiems, net tiems, kurie yra britai, tokia referendumo baigtis buvo labai netikėta. Manau, kad dauguma suvokia, jog išstojimas yra labai ilgas procesas ir todėl per daug neišgyvena, nes iki universiteto baigimo niekas nepasikeis. Kas galbūt pasikeitė, tai – ateities planai. Galbūt daugiau žmonių pradėjo savo tolesnę ateitį sieti ne vien su Anglija“, – svarstė Ieva.
Planų nepakeis
Mergina tvirtino, kad jos pačios planų išstojimas nepakeis. „Toliau studijuosiu, o baigusi studijas planavau arba likti dirbti Anglijoje, arba kitoje šalyje. Labiau darbas, įmonė ir jos pobūdis, o ne vieta/šalis nulems mano sprendimą, todėl šiuo klausimu niekas nesikeičia“, – sakė ji. Pasak Ievos, net jeigu ir suderinus visas išstojimo sąlygas nutiktų taip, kad reikėtų vizos, dažniausiai įmonės pačios jas apmoka darbuotojams, todėl jos planams tai įtakos nedaro.
„Jungtinė Karalystė turi išlikti atvira studentams iš ES“
Priminsime, kad neseniai Lietuvoje viešėjo De Montforto universiteto (DMU), įsikūrusio Lesteryje (Jungtinėje Karalystėje), rektoriaus pavaduotojas prof. Andrew Collopas, susitiko su universiteto alumnais ir kitais susidomėjusiais studijomis Jungtinėje Karalystėje. Jis tikino, kad Jungtinė Karalystė turi išlikti atvira studentams iš ES. „Kaip šalis turime būti atviri ir tarptautiniams studentams, ir darbuotojams“, – kalbėjo jis.
***
Kasmet į Didžiąją Britaniją studijuoti kelia sparnus maždaug penki tūkstančiai lietuvių. Šiuo metu Europos Sąjungos piliečiai už studijas moka iki 10 tūkst. eurų metams. Didžiajai Britanijai atsisikyrus nuo ES, visi atvykėliai, ko gero, turėtų mokėti tiek, kiek dabar moka trečiųjų šalių jaunuoliai – jiems studijos metams atsieina iki 35 tūkst. eurų.
