Tai 40 akademinių valandų mokymų programa, kurią sudaro penki užsiėmimų moduliai, trunkantys po aštuonias valandas. Mokymų tikslas – suteikti asmeninių, komunikacinių, administracinių ir organizacinių kompetencijų, pritaikant studijų aplinką ir procesą studentams, turintiems specialiųjų poreikių.
Programą Projekto partnerių – šalies aukštųjų mokyklų darbuotojams perteikia patyrę lektoriai: prof. Jonas Ruškus, dr. Jūratė Ruškė, dr. Jolita Viluckienė, dr. Ingrida Gabrialavičiūtė, Jonas Daublys ir Mantas Simanavičius. Projekto mokymų pažymėjimus jau gavo 83 klausytojai. Šiuo metu įpusėjo trečiojo srauto mokymai, į kuriuos pakviesti 45 dalyviai. Iki Projekto pabaigos 2021-ųjų balandį į tokius mokymus planuojama pakviesti iš viso šešis aukštųjų mokyklų darbuotojų srautus.
Siekiamybė
Aukštojo mokslo prieinamumo užtikrinimas piliečiams iš visų socialinių grupių yra modernios valstybės prioritetinis uždavinys, tačiau šiandien mūsų šalyje visiškas aukštojo mokslo prieinamumas turintiesiems vienokią ar kitokią negalią kol kas yra tik siekiamybė. Sociokultūrines ir infrastruktūrines šios atskirties priežastis geriausiai jaučia tas, kuris pats gyvena negalios pasaulyje.
Paskutiniųjų 2-ojo modulio mokymų, projekto surengtų vasarį Kaune ir Vilniuje, tema „Studentai, turintys negalią, ir mokymosi poreikių įvairovė“.
Kiekvienas svarbus toks, koks jis yra
Šią temą Projekto mokymų dalyviams perteikia dr. Jūratė Ruškė. Lektorė pati sėdi neįgaliojo vežimėlyje, tačiau tai netampa kliūtimi betarpiškai bendrauti su kiekvienu klausytoju.
Ar žinote, kad žmonės, turintys negalią, nori, kad su jais būtų bendraujama kaip su kitais visuomenės nariais? Kad kalbėdami su jais, žiūrėtume į juos, o ne į lydinčius asmenis, draugus ar šeimos narius?
Kiekviename mokymų modulyje lektoriai klausytojams teikia praktinių užduočių (ne mažiau 25 procentų medžiagos), itin vertingų stengiantis įsigyventi ir suprasti negalią turinčius žmones. Pačią negalios sampratą temos klausytojai taip pat formuluoja patys, grupelėmis tardamiesi ir viešai diskutuodami. Juk neretai sunkumai mums asocijuojasi su negalia. Bet ar galėtume teigti, kad tas, kuris kažko negali, ir yra neįgalus? Dalis pasaulio genijų yra turėję tam tikrą negalią.
Mokymuose aptariami negalios sampratos modeliai (medicininis, socialinis, biopsichologinis), daugiausiai dėmesio skiriant pagrįstam žmogaus teisėmis. Nes iki šiol net oficialių dokumentų terminijoje diskriminacinės sąvokos neįgaliesiems išlikusios. J. Ruškės darbinė patirtis nuo pirmosios, vėžimėliui nepritaikytos, darbovietės iki dabartinės, mokymų dalyvių dalijimasis savo darbo ypatumais su studentais, turinčiais įvairias negalias – itin naudinga dėstomos temos dalis, padedanti nugalėti stereotipines nuostatas, formuluojantti supratimą, jog kiekvienas svarbus toks, koks jis yra. Ir kad kiekvienas šiais postmodernistiniais laikais turime vienodas teises.
Negalia aukštojoje mokykloje
Aukštųjų mokyklų darbuotojus dėstytoja atveda į individualiųjų poreikių pasaulį, kurį jie turi galimybę pamatyti ten gyvenančiųjų akimis.
Labai svarbūs mokymų dėstytojos patarimai bendraujant su studentais, turinčiais skirtingas negalias: judėjimo, klausos regos, psichosocialines (autizmas, aspergerio sindromas), „nematomas“ (epilepsija, cukrinis diabetas, išsėtinė sklerozė ir pan.), mokymosi sutrikimų (disleksija, disgrafija, diskalkulija, ir t.t.).
Kūniškos įvairovės suvokimas ir priėmimas bei asmens, turinčio negalią, orumo akcentavimas – tai veiksniai, kurie sąlygoją sėkmingą aukštųjų mokyklų darbuotojų ir studentų, turinčių negalią, tarpusavio sąveiką.
Pasak lektorės, palankios sąlygos – ne tik fizinės aplinkos prieinamumas, bet ir studento poreikius atitinkanti informacinė aplinka, lankstus studijų procesas,
Aukštojo mokslo prieinamumo užtikrinimas piliečiams iš visų socialinių grupių yra modernios valstybės prioritetinis uždavinys, tačiau šiandien mūsų šalyje visiškas aukštojo mokslo prieinamumas turintiesiems vienokią ar kitokią negalią kol kas yra tik siekiamybė.
supratimas ir palaikymas (be hiperglobos ar gailesčio), negalios etiketo išmanymas.
Mokymų vertė
Mokymų dalyviai vertina projekto mokymų temų aktualumą, turinio informatyvumą, praktinę veiklą, kuri papildo pateiktas teorines žinias, džiaugiasi jas galėsiantys pritaikyti darbe, tokiu būdu didindami studijų prieinamumą negalią turintiems studentams.
Dėstytoją džiugina mokymų dalyvių išsakytos pozityvios nuostatos studentų, turinčių negalią, atžvilgiu bei iniciatyvos siekiant gerinti studijų sąlygas specialiųjų poreikių turintiesiems.
„Gimstama su vienodom teisėm (į šeimos apsaugą ar darbą), kurios specialiųjų poreikių mažumoms labai svarbios. Deja, dar ne visuomet susiprantama, kad turima teisė ir į apsaugą nuo bet kokios diskriminacijos. Pareiga gerbti kitų teises tenka valstybei, kuri privalo saugoti žmones nuo bet kokių jų teisių pažeidimo“, sako dr. J. Ruškė.
Ar žinote, kad žmonės, turintys negalią, nori, kad su jais būtų bendraujama kaip su kitais visuomenės nariais? Kad kalbėdami su jais, žiūrėtume į juos, o ne į lydinčius asmenis, draugus ar šeimos narius? Kad nespręstume už juos – jie patys žino, ką jie gali ir ko negali daryti.
Ar žinote, kaip svarbu bendraujant su specialiųjų poreikių turinčiaisiais būti nuoširdiems, empatiškiems, atviriems ir konkretiems? Išlikime jiems pagarbūs, atidūs ir kantrūs.
