„Joniškio „Saulės“ pagrindinė mokykla – iš esmės tai yra normali mokykla, ne pagalbinė. Ten mokosi ne pacientai, o normalūs vaikai. Pažvelgus į iškabą atrodo graži mokykla. Tačiau kaip atrodo balai? Trys mokiniai matematikos joje išmokomi 1-tui, 19 – dvejetui, 7 – trejetui ir du – ketvertui. Jokio kito pažymio nei 4 dešimtbalėje sistemoje nėra. Ir tai ne vienetai, o dešimtys vaikų”, – pernykščius mokyklos dešimtokų matematikos žinių patikrinimo rezultatus apžvelgė G.Sarafinas.
„Kiekvieną kartą einant į eterį reikia pasakyti sensaciją, antraip niekam nebus įdomu. Tačiau, mano įsitikinimu, negalima sakyti, kad švarkas purvinas, jei ant jo vidinės kišenės yra dėmė. Juolab, kad pernai net elitinės gimnazijos matematikos rezultatais neblizgėjo“, – žurnalo leidėjui atkirto 15min kalbintas Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos direktorius Tomas Armonavičius.
Pernai šalies dešimtokų matematikos žinios buvo įvertintos 4,7 balo iš 10. Tai – visų dešimtokų matematikos įvertinimo vidurkis, įskaitant talentus susiurbiančias gimnazijas, Vilniaus licėjų.
Vis dėlto tai esą nereiškia, kad T.Armonavičius ignoruoja problemas, jų neanalizuoja ir nemėgina padėties taisyti.
Negalima sakyti, kad švarkas purvinas, jei ant jo vidinės kišenės yra dėmė.
„Aš, kaip vadovas, turiu prisiimti atsakomybę ir priimti strateginius sprendimus, ką toliau daryti. Aš ir klausiu mokytojų: ar kas nors iš administracijos pusės nepadaryta, kad mokinių pasiekimai prasti? Konsultacijos duotos, namų ruošos užsiėmimai duoti, papildomai pasiruošti žinių patikrinimams valandos duotos. Ko dar reikia?“ – svarstė T.Armonavičius ir prisipažino atsakymo dar neradęs.
Mokykla ar socializacijos centras?
T.Armonavičius atkreipė dėmesį, kad tęsti mokslus jo vadovaujamoje švietimo įstaigoje pasilieka iš esmės mažesnę motyvaciją mokytis turintys jaunuoliai. Tie, kurie po aštuntos klasės neišėjo į gimnaziją ar profesinę žemės ūkio mokyklą.
„Tai – vadinamoji jaunimo klasė. Šitie vaikai ateina į žinių patikrinimą, užsirašo vardą, pavardę, išsprendžia vieną kitą sąlygą, nusprendžia, kad surinks vieną ar du taškus, gaus vienetą ir to gana. Nei mokiniai, nei jų tėvai neturi apsisprendimo, ką nori veikti, ko siekti. Mes teikiame alternatyvą, tarsi socialinę paslaugą, kad tie vaikai nebūtų gatvėje“, – aiškino T.Armonavičius.
Bet čia gal kaip varžybose: vienais metais gali tapti Eurolygos čempionu, o kitais iškristi iš jos.
Jis pažymėjo, kad mokyklos aštuntokų akademiniai pasiekimai paprastai būna net aukštesni nei šalies vidurkis.
„Tačiau motyvuoti aštuntokai išeina į gimnaziją. Šiemet turime 90 aštuntokų, iš jų mūsų mokykloje liks 15–20 vaikų, kurie nemotyvuoti. Vėliau jie nueis į žemės ūkio mokyklą, įgis kokios nors specialybės kvalifikacinę kategoriją be vidurinio išsilavinimo – ir jų poreikis bus toks“, – svarstė T.Armonavičius.
Jis pasakojo, kad mokykloje dirba penki matematikos mokytojai. Dešimtokai patikimi labiausiai pasikausčiusiems pedagogams, kurie savo darbe taiko inovacijas ir šiuolaikiškus metodus.
„Mokytoja šiandien jaučiasi kaip trenkta šlapiu maišu, lyg už tuos rezultatus turėtų prisiimti asmeninę atsakomybę. Bet nuo pedagogo ne viskas priklauso. Neatmeskime ir to, kad yra sisteminių bėdų. Juk pernai tas matematikos patikrinimas sulaukė didžiulio atgarsio.
Dar rugsėjį kalbėjomės ir su švietimo skyriumi, ir su kitų rajono mokyklų vadovais – rezultatai nedžiuginantys ne vienoje mokykloje. Bet čia gal kaip varžybose: vienais metais gali tapti Eurolygos čempionu, o kitais iškristi iš jos. Rezultatai priklauso nuo daugybės faktorių“, – samprotavo T.Armonavičius.
Uždaviniai neįdomūs ir neaktualūs
Utenos „Saulės“ gimnazijoje pernai mokėsi 60 dešimtokų. Visų jų matematikos vidurkis siekė vos 3 balus iš dešimties. „Ir tai – Utena, ne kaimas”, – trečiadienį spaudos konferencijoje akcentavo G.Sarafinas.
Gimnazijos direktorė Nijolė Zabukienė prisipažino: dėl tokių replikų jai nuoširdžiai skauda.
„Mes tikrai nesame provincialūs, surambėję, tinginiai ar vis dar dirbantys taip, kaip sovietmečiu“, – užtikrino ir papasakojo, kad pernai identifikavus duobę matematikos pasiekimuose mokykla ėmėsi aktyvių veiksmų situacijai taisyti.
Mes tikrai nesame provincialūs, surambėję, tinginiai ar vis dar dirbantys taip, kaip sovietmečiu.
„Pradėjome vykdyti projektą „Inovatyvi matematika – kiekvieno mokinio sėkmė.“ Mūsų mokiniai antrus metus dirba pagal finansuojamą projektą, gavome lėšų. Mokytojai parengė šiuolaikiniam mokiniui pritaikomų, suprantamų uždavinių bazę. Baigę projektą baze siūlysime naudotis visai respublikai, nes tikrai labai daug darbo įdėjome“, – aiškino N.Zabukienė.
Ją stebina, kad kasmet kalbant apie prastėjančias mokinių matematikos žinias nekyla diskusija apie vadovėlius ir programą.
„Bendradarbiaudami su žinoma matematike V.Sičiūniene patys kūrėme uždavinių bazę. Pavyzdžiui, mūsų mokytojai parengia užduotį, nurodančią apskaičiuoti, kiek reikės medžiagos uždengti bulvių duobei, o ji atmeta – ne šiuolaikiniam vaikui. Pataria: gal verčiau sąlygoje statyti palapinę dviračiui ir išsiaiškinti, kiek medžiagos reikės jos stogeliui“, – pasakojo N.Zabukienė.
Vaikai nebukėja ir nekvailėja.
Mokykla leidosi į eksperimentą ir dabartiniams dešimtokams pasiūlė spręsti skirtingo sudėtingumo uždavinius nuo lengviausių iki sunkiausių.
„Buvo vaikų, kurie neišsprendė lengviausių uždavinių, bet sunkiausiems rado savo sprendimo būdą ir gavo gerą atsakymą. Užduotis buvo susijusi su krepšiniu. Vadinasi, matematika turi būti pateikiama įdomiai – ir programoje, ir vadovėlyje“, – įsitikinusi Utenos „Saulės“ gimnazijos vadovė.
Gyvenime ne viskas suskaičiuojama
N.Zabukienė nesutiktų, kad gimnaziją lanko nemokytini vaikai, o čia dirba netikę mokytojai.
„Vaikai nebukėja ir nekvailėja. Tačiau juos reikia motyvuoti, nes gimnaziją lanko nemažai socialinės rizikos šeimų vaikų, kurių tėvai išvažiavę ir palikę namus. Po aštuntos klasės gauname vaikus iš viso miesto. Tarp jų yra ir su specialiaisiais poreikiais, ir labai žemų akademinių pasiekimų. Negalime padaryti stebuklo, bet mes stengiamės“, – kalbėjo N.Zabukienė.
Buvo vaikų, kurie neišsprendė lengviausių uždavinių, bet sunkiausiems rado savo sprendimo būdą ir gavo gerą atsakymą.
Ji pateikė keletą įkvepiančių pavyzdžių, apie kuriuos reitinguose nekalbama.
„Pernai į vienuoliktą klasę gavome mergaitę, Bulgarijos pilietę, kurios šeima gavo leidimą gyventi Lietuvoje. Atėjusi pas mus, ji kalbėjo tik angliškai ir bulgariškai. Šiandien tas vaikas lietuvių kalbos kalbėjimo įskaitą išlaikė 9-tukui ir yra pasirinkęs lietuvių kalbos valstybinį egzaminą, tikėtina, kad tikrai išlaikys. Nes tai – gabus vaikas, kuris turi tikslų. Tai ar mūsų mokytojai blogai mokantys?“ – retoriškai klausė direktorė.
Gimnazijoje vietą rado ir iš kitos mokyklos dėl elgesio problemų pašalintas berniukas: „Priėmėme ir juo džiaugiamės, jis puikus kompiuteristas, mums labai daug ką padaro.“
N.Zabukienė pažymėjo, kad gimnazijos auklėtiniai dalyvauja tarptautiniuose projektuose.
Ką tie vaikai veikia mokykloje? Juk gauti du balus net į mokyklą nereikia eiti.
„Kuriame gamtamokslinį projektą. Vaikai ne pasivažinėja, bet dirba laboratorijose. Be to, Utenoje pirmieji dirbame su mokymo programa „MozaBook“, turime interaktyviąją mokymo klasę, kur dedamės 3D akinius. Todėl dėl tų reitingų man skauda. Mes įpratę paimti, atmatuoti, nupjauti ir sakyti, kad yra šitaip. Lengva viską suniveliuoti ir drėbti. Taip, tai yra tiesa matematiškai suskaičiavus, bet gyvenime ne viskas suskaičiuojama matematiškai“, – svarstė N.Zabukienė.
Žurnalo „Reitingai“ skaičiavimais, Utenos „Saulės“ gimnazija užima 280 vietą iš 359.
Nėra kam teikti stipendijos
Situaciją Telšių „Džiugo“ gimnazijoje G.Sarafinas apibūdino kaip skandalingą. Pernai ten mokėsi 125 gimnazistai dešimtokai ir jų visų matematikos vidurkis 2,8 balo iš dešimties.
„Ką tie vaikai veikia mokykloje? Juk gauti du balus net į mokyklą nereikia eiti“, – stebėjosi G.Sarafinas.
„Tai nėra gerai, nereikia dangstytis, kad atsitiktinumas. Tačiau ir visos Lietuvos vidurkis neblizga. Išskirčiau dvi pagrindines priežastis: aštuntokus priimame visus ir džiaugiamės, kad tik ateina, nors ir silpni, nedidelės motyvacijos. Antra priežastis: matematikos mokytojos mokinių darbus vertino labai principingai, kad jie suprastų, kokie realūs rezultatai, o tai būtų spyris į gerą vietą“, – aiškino „Džiugo“ gimnazijos vadovas Mindaugas Sabaliauskas.
Tai nėra gerai, nereikia dangstytis, kad atsitiktinumas.
Iš viso gimnazijoje mokosi apie 470 mokinių. Gimnazija reitingų lentelėje užima 245 vietą iš 359. Tai – silpniausias gimnazijos rezultatas per pastaruosius penkerius metus.
„Mokinių laidos banguoja. Turime stipendijų fondą aktyviausiems, geriausiems, pilietiškiausiems abiturientams, kuriems mokame vienkartinę 70 eurų stipendiją. Šiemet ją skirsime tik vienam mokiniui, daugiau nelabai yra kam, nors ankstesniais metais esame skyrę ir keturiems, penkiems vaikams”, – lygino M.Sabaliauskas.
Durų neužsikals
M.Sabaliauskas neslėpė šiomis dienomis guodęs gimnazijos matematikes. „Jos sako: „Jei taip, tai mes kapituliuojame.“ Labai graužėsi. O aš raminau – yra kaip yra, nereikia savęs plakti. Tikrai ant mokyklos durų neužsirašysime „Liūdesys. Gėda“ ir neužkalsime durų. Mūsų gimnazijoje ir pernai, ir užpernai buvo daugiausiai dvyliktojų, surinkusių 100-tukus, visame Telšių rajone. Žiūrint bendrai, dvyliktos klasės egzaminų rezultatai nėra blizgantys, bet nėra masiškai neišlaikomi“, – kalbėjo M.Sabaliauskas.
Jis džiaugėsi, kad kol kas gimnazija turi visus reikalingus pedagogus: „Bet, jei nors vienas mokytojas pajudėtų, susidurtume su milžiniškomis problemomis į jo vietą pritraukti naują specialistą. Prognozuoju, kad po 5-6 metų bus didžiulė duobė – ir ne tik Telšiuose, bet visoje Lietuvoje.“
Geriausi mokiniai – vidutiniokai
G.Sarafinas ironizavo: „Ignalinos rajono Naujojo Daugėliškio mokyklos bendruomenė, matyt, yra išsikėlusi tikslą neperžengti dvejeto. Jo neperžengia jau trejus metus iš eilės.”
Mokyklos direktorė Rima Cibulskienė informaciją patikslino: „Smunka tik pastarųjų dvejų metų vidurkis. Prieš trejus metus turėjome teigiamą vidurkį.“
Jungtinių klasių mokykloje nėra, tačiau jos nedidelės – mokosi po 10 vaikų.
Tikrai ant mokyklos durų neužsirašysime „Liūdesys. Gėda“ ir neužkalsime durų.
„Kai vaikų gebėjimai vidutiniai arba patenkami, taip ir nutinka. Mūsų aukščiausio lygio vaikai yra vidutinio lygio. Kiek vaikui duota, tiek jis mokosi“, – svarstė R.Cibulskienė.
Ji pastebėjo, kad vaikai labai nekantrūs ir arba tingi, arba nejaučia poreikio labiau pasistengti.
„Iš žinių patikrinimo viena vidutinių gabumų mergaitė išėjo po pusvalandžio. Klausiu, ar taip greitai viską atliko? O ji: „Aj, užduotys kažkoks kosmosas.“ Tiesiog patingi pasėdėti, pagalvoti, padaryti, nėra jokios pastangos. Svarbu atėjau ir gausiu kelis balus. Rajone nėra atrankos nė į vieną gimnaziją, todėl vaikai nejaučia, kad pažymys ką nors lemia“, – kalbėjo direktorė.
Susikuria darbo vietas
Didžioji dalis Naujojo Daugėliškio mokyklos auklėtinių po 10-tos klasės mokslus tęsia profesinėse mokyklose: „Pernai iš 10 vaikų 7 nuėjo į profesines mokyklas, trys – į artimiausią gimnaziją.“
R.Cibulskienė pastebėjimu, palyginti nedaug jaunuolių iš Ignalinos rajono emigruoja į užsienį ar vyksta gyventi į didmiesčius.
Tiesiog patingi pasėdėti, pagalvoti, padaryti, nėra jokios pastangos.
„Nemažai lieka regione ir dirba. Yra ir kirpėjų, ir floristų. Keli turi savo individualias įmones ir dirba su medžiu. Patys susikuria darbo vietą. Ir iš jų tėvų girdžiu, kad labai džiaugiasi“, – pasakojo R.Cibulskienė.
Ji įsitikinusi, kad negali visi jaunuoliai būti aukštų gebėjimų ir siekti studijuoti aukštosiose mokyklose: „Paskui girdime, kad baigia universitetus, o amato eina mokytis į profesines mokyklas, nes kitaip neranda darbo.“
„Kitų pažymių ten nėra”
Reitinguodamas mokyklas G.Sarafinas išskyrė Kaišiadorių rajono Paparčių mokyklą, kur matematikos vienetukininkai įveikė dvejetukininkus ir trejetukininkus kartu sudėjus: „Kitų pažymių ten nėra.”
Su mokyklos administracijos atstovais 15min susisiekti nepavyko. Internetinėje svetainėje nurodytas direktorės mobilusis telefonas visą dieną išjungtas, o pavaduotoja savuoju neatsiliepė.
Švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius ketvirtadienį BNS sakė, kad ministerija svarstys keisti mokyklų finansavimo modelį, kad būtų galima neskirti finansavimo silpnoms, mažai vaikų turinčioms regionų mokykloms.
Jis sutinka, jog kasmet pasigirstanti vieša kritika dėl moksleivių nepažangumo ir neefektyviai panaudojamų lėšų mažose mokyklose, yra teisinga.
„Tai yra dalykai, kurie kaupėsi labai daug metų, tačiau dabar numatomos priemonės turi sparčiai padėti tą įveikti. Esame numatę savo darbotvarkėje, konkrečiai, tobulinant tą patį tinklo finansavimo modelį, pavėžėjimo klausimus, skirstant autobusiukus“, – ketvirtadienį BNS sakė A. Monkevičius.
Anot jo, pagrindinis siekis yra sugriežtinti taisykles, jog savivaldybėms nebūtų naudinga atidėlioti švietimo įstaigų tinklo pertvarką uždarant kai kurias nepažangias, mažai vaikų turinčias mokyklas.
