„Žmonės – „profesionalūs“ gamtos mylėtojai, kuriuos prieš daug metų sutikau Jaunųjų miško bičiulių būrelyje ir šalia jo, matyt net patys to nejusdami, pakeitė mano pasaulį visiems laikams.
Miškas tampa pačia įdomiausia knyga, kurioje kiekvienas puslapis savaip, bet ypatingas.
Ta popamokinė veikla gamtoje ir apie ją davė man kur kas daugiau nei daugelis „rimtų“ dalykų pamokų. Ten užaugę vaikai tampa kitokias žmonėmis, jų žvilgsnis į gamtą tampa asmeninis, betarpiškas... Kai skauda gamtai, skauda ir jiems. O miškas tampa pačia įdomiausia knyga, kurioje kiekvienas puslapis savaip, bet ypatingas“ – sako Dalia. Akivaizdu, visai neatsitiktinai pasirinkusi miškininkystės studijas tuometiniame Aleksandro Stulginskio universitete (dabar – VDU Žemės ūkio akademija).
„Dalia, tas pavyzdys, tas rezultatas ir apdovanojimas dėl kurio dirba miškų sistemos žmonės, atsakingi už švietimą. Juk ne veltui sakoma, kad miškininkai dirba ne sau, net ne savo vaikams, o tik geriausiu atveju anūkams, nes tai, ką pasodinsime mes, geriausiu atveju įvertinti galės tik mūsų anūkai. Ir pasodinti turiu galvoje ne tik medį, o ir mintį, emociją, rūpestį, kultūrą” – sako Sigitas Kvedaras, Valstybinių miškų urėdijos Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus vadovas.
Dabar Lietuvoje yra 2,2 mln. ha miškų, o ar žinote, kiek juose yra rekreacinių objektų, skirtų ne tik poilsiui, bet ir švietimui?
„Rekreacinių objektų Lietuvos miškuose yra galybė ir jie išsidėstę pačiuose unikaliausiuose ir gražiausiuose šalies kampeliuose. Tai ir poilsiavietės, ir stebėjimo aikštelės, ir pažintiniai takai per pelkes, įvairios regyklos, paukščių stebėjimo vietos ir pan.
Vienus įrengiame jau esant vietos populiarumui, tam, kad žmonėms būtų patogu ir saugu ten poilsiauti, pramogauti, užsikurti ugnį, pasislėpti nuo lietaus, kitus gi atvirkščiai – norėdami parodyti neatrastos ir nepažintos vietos unikalumą, grožį. Tai gali būti ir nepaprasto grožio atodanga ir ypatingos biologinės įvairovės vieta.
Tačiau iš esmės mūsų tikslai trys. Pirmas – padėti pamatyti žmonėms dar neatrastas gamtos vietas, antras – sukurti patogią ir saugią infrastruktūrą jose mėgautis poilsiu. Trečias – šviesti ir edukuoti, todėl vaikams (ir ne tik), be infrastruktūros ar pramoginių aikštelių įrengiame informacinius stendus apie tose vietose esančius įdomius gamtos objektus, tos vietos biologinę įvairovę, istoriją ir panašiai. Nes, kad pamilti, visų pirma reikia pažinti. O tai ką pamilsti, kas tai bebūtų – žmogus ar skruzdėlė, norisi saugoti” – sako Sigitas.
Tai ką pamilsti, kas tai bebūtų – žmogus ar skruzdėlė, norisi saugoti.
Jam antrina ir Dalia: „Mūsų krašto gamtos dovanos jo žmonėms ir svečiams - neišsemiamos. Kad ir kiek keliautum po Lietuvą, visada atsiras dar nematytų ir negirdėtų gamtos kampelių, kuriuos verta aplankyti, pažinti ir vėl ten sugrįžti, nes kuo daugiau joje būni, tuo daugiau pamatai.
Suvokimas apie gamtą neateina savaime, jeigu norime vaikus sudominti gamta, neužtenka tiesiog paskatinti – svarbu kurti vaiko ir gamtos santykį per patirtis, rodyti pavyzdžius kaip turime elgtis, kas yra teisinga, o kas ydinga. Būtent todėl, pabuvęs jaunuoju miško bičiuliu, sužinai kokią didelę svarbą turi maži mūsų darbai – surinktos šiukšlės, per šalčius pastatyta lesyklėlė, papildytos ėdžios, pakelti inkilai, aptverti skruzdėlynai...“
„Matyt ne savaime per pastaruosius 15 metų mūsų tautiečių elgsena ir požiūris į gamtą keitėsi neįtikėtinai sparčiai ir džiugu, kad tik į gerąją pusę.
Įtakos tam turi keletas aspektų. Viena vertus, didžioji dalis mūsų pamatė civilizuotą pasaulį, kur suoliukai ir pavėsinės sukurtos ne tik tam, kad būtų sulaužytos, o mažesni objektai tiesiog „pasiskolinti”.
Antra – auga nuostabi, kultūringa ir gamtą mylinti karta, kuri neretai ne tik, kad nesupranta, kaip galima miške ar gatvėje išmesti šiukšlę, bet dažnu atveju ją ir pakelia, organizuoja įvairias tvarkymosi, inkilų kabinimo, paukščių pasitikimo ir kitokias akcijas” – džiaugiasi Sigitas.
O už esamus jaunosios kartos pasikeitimus jam (ir visiems kitiems) nuoširdžiai dėkoja Dalia, Jaunųjų miško bičiulių būrelių veiklą ir jos žmones prilyginanti gyvajai enciklopedijai.
„Jaunimas bendrąja prasme yra mūsų didžioji viltis. Įvairiomis prasmėmis. Aš kaip miškininkas itin džiaugiuosi matydamas tokią pozityvią, gamtą mylinčią augančių žmonių kartą. Smagu, kad kiek sustojęs vėl atgimė Jaunųjų miško bičiulių sambūris. Su jais, mažais dalykais galime nuversti kalnus. Galima stebėti skruzdėlių gyvenimą per telefono ekraną arba nusipirkti inkilą prekybos centre ir pakabinti jį dangoraižio balkone, tačiau kuomet savo akimis pamatai skruzdėlyne ūžiantį gyvenimą, savo rankomis sukonstruoji ir pakabini inkilą miške – tavyje kažkas pasikeičia. O tada jau tu keiti pasaulį. Smulkmenomis, tačiau į gerą.
Kiekvienas į tą būrelį atėjęs mažas žmogus yra savotiškas mūsų pasaulio gelbėtojas.
Tie vaikai niekada nesuniokos paukščių lizdo, neišspardys skruzdėlyno, nesutraiškys sraigės... Todėl kiekvienas į tą būrelį atėjęs mažas žmogus yra savotiškas mūsų pasaulio gelbėtojas, dažnu atveju būsimas mūsų kolega ir mūsų pamaina. Šviesi ir protinga pamaina” – sako Sigitas.
Na, o ką gi reiktų pamatyti kiekvienam mažam ar dideliam gamtos mylėtojui Lietuvoje, kad galutinai pamiltų, baigdama klausiu Sigito.
Pateikiame jums TOP 20:
- Žvėrinčius – pažintinis kompleksas Telšių rajone.
- Medžių lajų takas Anykščiuose.
- Kirkililų apžvalgos bokštas Jonavos rajone.
- Pašilių stumbrynas Panevėžio rajone.
- Buktos pažintinis takas Marijampilės savivaldybėje.
- Dubravos arboretumas netoli Kauno.
- Dūkštos pažintinis takas šalia Elektrėnų.
- Gėlos ežero poilsiavietė ir takas
- Germanto pažintiniai takai Telšių rajone.
- Gamtos muziejus Druskininkuose - Girios aidas
- Jūkainių pažintinis takas netoli Raseinių.
- Lakštingalų slėnis stovyklavietė Šilalės apylinkėse.
- Lopaičių pažintinis takas Rietavo savivaldybė.
- Meižio poilsiavietė netoli Tauragės.
- Mergakalnio regykla šalia Kaišiadorių
- Metelio rėvos stovyklavietė Dzūkijoje.
- Plynosios pažintinis takas Tauragės rajone.
- Purviniškių stovyklavietė Molėtų apylinkėse.
- Rozalimo miško parkas šalia Pakruojo.
- Skrebio miško pažintinis takas netoli Elektrėnų.
Daugiau rekreacijos objektų galite rasti čia - https://vmu.lt/visuomenei/
